Vienas ryškiausių pokyčių užfiksuotas Kaliningrade, kur, manoma, esanti branduolinių ginklų saugykla buvo iš esmės rekonstruota.
2025 m. gegužės mėnesį darytose nuotraukose matyti trijų sluoksnių apsauginė tvora, nauji pastatai bei įrengta moderni ryšių įranga.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau yra sakęs, kad šioje vietoje gali būti saugoma iki 100 taktinių branduolinių galvučių.
Kaliningradas – militarizuotas Rusijos eksklavas tarp Lenkijos ir Lietuvos – kelia didelį NATO susirūpinimą dėl čia dislokuotų pažangių raketų sistemų bei plėtojamos branduolinės infrastruktūros.
Taip pat rekonstruojama Asipovičių bazė Baltarusijoje, buvusi sovietinė branduolinių ginklų saugykla. Palydovinės nuotraukos rodo naujus oro gynybos įrenginius bei modernizuotą krovimo platformą, skirtą geležinkelio logistikai.
Rusijos branduoliniai pajėgumai yra „atidžiai stebimi“
Be to, Naujojoje Žemėje, atokiame Arkties salyne, ilgą laiką sietame su sovietiniais branduoliniais bandymais, atsirado keletas naujų pastatų, sustiprinančių šio regiono vaidmenį kaip galimos ateities bandymų vietos.
Kolos pusiasalyje, netoli Suomijos ir Norvegijos sienų, Rusija pastatė apie 50 bunkerių povandeninių balistinių raketų saugojimui bei specializuotą prieplauką šių raketų pakrovimui į povandeninius laivus, rodo nuotraukos.
Švedijos gynybos ministras Palis Jonsonas reagavo į šią informaciją, pareikšdamas, kad Stokholmas „atidžiai stebi“ Rusijos branduolinius pajėgumus.
Švedija oficialiai prisijungė prie NATO 2024 m. kovo mėnesį, kaip pagrindinę priežastį nurodydama augančią Rusijos grėsmę.
Kremlius, nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, ne kartą pasitelkė branduolinio smūgio grėsmę siekdamas daryti spaudimą Ukrainai bei Vakarų šalims.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
