branduoliniai ginklai

Ketvirtadienį per ES Tarybos posėdį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies saugumą gali užtikrinti arba narystė NATO, arba branduoliniai ginklai. Kaip teigia „Bild“ analitikas Julianas Ropke, šis V. Zelenskio pareiškimas buvo „smūgis“ ir „šokas“ Vakarų žurnalistams. Tuo metu, pasak J. Ropke, Ukrainos valdžios institucijos rimtai svarsto galimybę atkurti branduolinių ginklų atsargas.

Ukraina kartu su Europos partneriais rengia tolesnius bendrus veiksmus, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti padaryta pažanga siekiant priartinti šalį prie ES, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Ukraina neigia stiprinanti pajėgas Baltarusijos pasienyje Ukraina neigia stiprinanti savo pajėgas pasienyje su Baltarusija.

Rusija, kuri turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą, gali sutrumpinti sprendimo priėmimo laiką dėl tokių ginklų panaudojimo, praneša „Reuters“. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo 1962 m. Kubos raketų krizės laikų. Gegužės mėnesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė, kad Maskva gali pakeisti branduolinių ginklų panaudojimo doktriną.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį perspėjo, kad, Irano sukonstravus nuosavą branduolinį ginklą, gali kilti tokios ginkluotės plitimo banga. „Ne viena šalis yra pareiškusi, kad, jeigu Iranas gaus branduolinį ginklą, jos padarys tą patį. Manau, tai esame aiškiai girdėję iš daugybės šalių“, – pertraukos tarp Vienoje vykstančios TATENA konferencijos renginių metu kalbėjo R. Grossi. „Turime išvengti tolesnės neplatinimo režimo erozijos.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Šaltojo karo metais, kai buvo labai populiaru žaisti su branduoline energija, JAV kariuomenė paliko radioaktyvių nuolaužų keliose skirtingose pasaulio vietose. Dauguma radioaktyviųjų atliekų buvo likviduotos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė Vakarams, kad šalis yra techniškai pasiruošusi branduoliniam karui ir kad, jei Jungtinės Valstijos nusiųstų karius į Ukrainą, tai būtų laikoma reikšmingu karo eskalavimu. Iš Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus paveldėjusi Rusija turi didžiausias pasaulyje branduolinių galvučių atsargas.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“. Sąžiningai kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kad kare Ukrainoje Rusija yra auka, S. Riabkovas tikino, k...

Branduolinius ginklus Baltarusijoje galima vadinti diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vaikystės svajone, sako Sviatlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka. Vis dėlto, jis įspėja, kad tai – ne A. Lukašenkos, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino įrankis ne tik kontroliuoti Baltarusiją, bet ir bauginti kaimynes. Baltarusijos opozicionierius pažymėjo, kad A. Lukašenka branduoliniams ginklams ruošėsi jau seniai. „Jis visada nerimavo, kad Baltarusija neturi savo raketų.

Rusijos sąjungininkės Baltarusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad šalis priims naują karinę doktriną ir kad joje primą kartą bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui. Rusija pernai dislokavo Baltarusijoje savo taktinių branduolinių ginklų, tačiau neaišku, kiek. Maskva yra sakiusi, kad kontroliuos šiuos ginklus. Kol kas nežinoma, kaip naujoji Baltarusijos doktrina galėtų būti taikoma Rusijos ginklams.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai panaudoti branduolinį ginklą, jei šalis, kuri ginasi nuo teroristinės valstybės agresijos, bandys atakuoti raketų paleidimo įrenginius Rusijos Federacijos teritorijoje Vakarų perduotomis ilgojo nuotolio raketomis.

Vakarų valstybės pirmadienį apkaltino Teheraną kuriant ir bandant balistines raketas, sodrinant uraną iki precedento neturinčio 60 proc. sodrumo lygio ir perduodant Rusijai šimtus dronų.  Teheranas ir jo sąjungininkė Maskva atmeta šiuos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, kelių iš Irano branduolinio susitarimo šalių, kaltinimus.

Jei į valdžią JAV per artėjančius rinkimus bus išrinktas buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, jis bus pasirengęs suteikti Šiaurės Korėjai galimybę išsaugoti branduolinius ginklus ir panaikinti jai taikomas sankcijas, rašo „Politico“. „D. Trumpas svarsto planą, kuris leistų Šiaurės Korėjai išsaugoti branduolinius ginklus ir suteiktų režimui finansinių paskatų nebegaminti naujų bombų“, – rašoma leidinyje.

Rusijos Federacijai atliekant branduolinių ginklų pratybas, šalies Gynybos ministerija paviešino filmuotą medžiagą iš tarpžemyninių balistinių raketų „Jars“ ir „Sineva“ paleidimo. Kaip pranešė ministerijos spaudos tarnyba, raketos buvo paleistos treniruojantis branduolinių atgrasymo pajėgų antžeminių, jūrų ir oro komponentų pajėgomis ir priemonėmis. „Jars“ buvo paleista iš valstybinio bandomojo kosmodromo Plesecko Kuros poligone Kamčiatkoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) antradienį pareiškė, kad žmonija pasinėrė į naujas branduolinio ginklavimosi varžybas, ir perspėjo, kad virš pasaulio tvyro susinaikinimo šešėlis. Branduolinį ginklą turinčioms valstybėms plečiant ir modernizuojant savo arsenalus, JT vadovas paragino atgaivinti pastangas mažinti šių ginklų skaičių ir galiausiai juos visai panaikinti. „Prasideda nerimą keliančios naujos ginklavimosi varžybos.

Baltarusija būtų pasirengusi panaudoti artimos sąjungininkės Rusijos atgabentus branduolinius ginklus užsienio „agresijos“ akivaizdoje, ketvirtadienį pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, didėjant įtampai šalia šalies sienų su NATO šalimis.

Japonijai sekmadienį minint 78-ąsias Hirošimos atominio bombardavimo metines, šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida užsipuolė Rusijos grasinimus panaudoti branduolinius ginklus. Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinėms Valstijoms numetus atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 000 žmonių, o po trijų dienų – 74 000 žmonių Nagasakyje.

Daugiau kaip 100 pasaulio medicinos žurnalų ketvirtadienį paskelbė retą bendrą raginimą imtis skubių veiksmų dėl branduolinių ginklų eliminavimo ir perspėjo, kad branduolinės katastrofos grėsmė yra didelė ir vis didėja. Raginimas nuskambėjo Rusijai nuolat skelbiant menkai užmaskuotus įspėjimus, kad ji galėtų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, Šiaurės Korėjai vykdant nuolatinius raketų bandymus ir stringant pastangoms siekti branduolinio ginklo neplatinimo.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tiesiogiai grasina panaudoti branduolinį ginklą, jei Ukrainos kontrpuolimas pasiseks. Apie eilinį grasinimą branduoliniu smūgiu D. Medvedevas parašė savo „Telegram“ paskyroje.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos ir Baltarusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje, rašo „Sky news“. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad šis žingsnis „paskatins tolesnę itin pavojingą eskalaciją“. Anot jo, tai taip pat prieštarauja daugeliui tarptautinių susitarimų. „Baltarusijos režimas yra neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininkas“, – sako J. Borrellis.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Prasidėjo branduolinių ginklų perdavimas“, – pareiškė A. Lukašenka ir pridūrė, kad šie ginklai jau galbūt yra Baltarusijos teritorijoje.

Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos baigė taktinių branduolinių ginklų naudojimo mokymus pagal Rusijos planą dislokuoti šiuos ginklus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje, tęsiantis karui kaimyninėje Ukrainoje, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas baltarusių pilotas sako, kad Rusijoje vykusiuose mokymuose Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos įgijo įgūdžių, reikalingų šiems ginklams naudoti.

Garsus rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis neabejoja, kad Rusija iš Baltarusijos „ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo“ branduoliniais ginklais smogs Lietuvai ir Lenkijai. Tokią nuomonę istorikas išsakė reaguodamas į Rusijos sprendimą Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus. „Galima grasinti branduoliniais ginklais iš Rusijos. Ir Rusija tai gana nuosekliai ir reguliariai kartoja.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino žodžiai apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra „informacinė operacija“, tolima tikrovei, pareiškė Karo studijų institutas (ISW), rašo „BBC Russian“. Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandu Lukašenka susitarė dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Jis taip pat pareiškė, kad iki 2023-ųjų pabaigos šalyje bus pagaminta daugiau kaip 1 500 tankų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė, kad jo šalis sustabdo dalyvavimą „New START“ sutartyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, priversdamas pasaulį suabejoti dėl paskutinio likusio ginklų kontrolės susitarimo tarp dviejų didžiausių branduolinių valstybių ateities. Sutartis, kuri įsigaliojo 2011 m., apriboja tarpžemyninių branduolinių ginklų, kuriuos kiekviena šalis gali turėti, skaičių. 2021 m. ji buvo pratęsta dar penkeriems metams.

Kinijos branduolinis arsenalas iki 2035 metų greičiausiai patrigubės ir pasieks 1 500 kovinių galvučių, teigiama antradienį paskelbtoje Pentagono ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad šalies karinės oro pajėgos tampa vis modernesnės. Vašingtonas įvardijo Pekiną kaip didžiausią iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o metinėje ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę pabrėžiamas branduolinių ir įprastinių pajėgų tobulėjimas.

Pastaruosius 77-erius metus, kai Jungtinės Amerikos Valstijos įrodė naikinamąją branduolinių ginklų galią, jų naudojimas buvo laikomas praktiškai neįsivaizduojamu. Tačiau Rusijos karo politika turi išskirtinį bruožą – rusai bando demonstruoti aiškų pasiryžimą pasitelkti branduolinius ginklus konvenciniame konflikte. Tai padeda paaiškinti, kodėl daugelį neramina dar vasario mėnesį prasidėję prezidento Vladimiro Putino grasinimai panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių.

Įspūdinga Vladimiro Putino armijos griūtis Charkivo regione atgaivino nerimą, kad Rusija gali griebtis branduolinių ginklų. „Bijau, kad jų atsakas gali būti neprognozuojamas, – perspėjo buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller. – Jie gali pasitelkti ir masinio naikinimo ginklus.“ Kalbėdama su „BBC“ R. Gottemoeller sakė nejaučianti nerimo dėl galingų Rusijos tarpžemyninių balistinių raketų, kurios gali perskristi vandenynus ir suniokoti ištisus miestus.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas pripažįsta, kad tebeegzistuoja rizika, jog Rusija Ukrainoje gali pasitelkti branduolinius ginklus. Tokiu atveju, jo teigimu, JAV negalės likti nuošalyje. Komentuodamas prielaidą, kad „beviltiškai nusiteikęs Putinas“ surengs taktinį branduolinį smūgį Ukrainos teritorijoje, atsargos generolas pažymėjo, kad tokia rizika egzistuoja. Tačiau jis mano, kad ji mažai tikėtina.

Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį patvirtino pateikusios atsakymą į Irano pasiūlymą dėl galimybės atgaivinti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, perdavusios jį per derybų procesui tarpininkaujančią Europos Sąjungą. „Kaip žinote, per ES sulaukėme Irano komentarų dėl ES pasiūlyto galutinio teksto. Šių komentarų peržiūrą jau baigėme. Šiandien atsakėme ES“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Kaip parodė Rutgers universiteto pirmadienį paskelbtas tyrimas, kilus branduoliniam karui tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iš bado mirtų maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų, rašo „The Washington Post“.  Branduolinis konfliktas sukeltų „katastrofiškus“ maisto tiekimo trikdžius, o dėl suodžių ir pelenų, kurie užstotų saulės šviesą, nuvystų viso pasaulio pasėliai, teigiama kitų ekspertų įvertintame tyrime, kuris buvo publikuotas moksliniame žurnale „Nature Food“...

„Man, – šmaikštavo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, – žodis „neįmanoma“ reiškia „įmanoma ateityje“. Ir ne be priežasties. Prieštankinės raketos „Javelin“, kurių Amerika neleido tiekti, kai Rusija užgrobė pirmąsias Ukrainos teritorijas 2014-aisiais, 2017 metais vėl buvo pradėtos tiekti nedideliais kiekiais, o kai Rusija užpuolė Ukrainą vasarį, tiekimas pajudėjo visu pajėgumu.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą, Jungtinėse Tautose prasidėjus svarbios sutarties peržiūrėjimui. „Po Rusijos neišprovokuoto ir neteisėto... karo prieš Ukrainą raginame Rusiją atsisakyti savo neatsakingos ir pavojingos branduolinės retorikos bei elgesio, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareiškime.

JAV pasinaudos „visais savo valstybinės galios elementais“, kad Iranas neįgytų branduolinių ginklų, ketvirtadienį su Izraeliu pasirašytoje saugumo deklaracijoje pažadėjo amerikiečių prezidentas Joe Bidenas.

Vyras, gabenęs Vladimiro Putino branduolinių ginklų kontrolės lagaminėlį, rastas pašautas savo namuose.  Vadimas Ziminas, į pensiją išėjęs Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas, buvo atsakingas už lagaminėlį su Rusijos branduolinės kontrolės priemonėmis, kurios visada lydi Kremliaus vadovą. Žinoma, kad jis atliko šį vaidmenį kaip buvusio prezidento Boriso Jelcino padėjėjas.

Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove. „Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Kinijai didinant savo pajėgumus Rusija ir Kinija kartu turi visas galimybes išeskaluoti bet kurį konfliktą iki pasaulinio lygmens, o iki šiol taiką pasaulyje užtikrinęs strateginis ir branduolinis atgrasymas gali sužlugti. Apie tai pasisakė JAV Strateginių pajėgų vadavietės, atsakingos už šalies branduolinių pajėgumų valdymą, vadovas, admirolas Charles A. Richardas, dalyvaudamas JAV Atstovų Rūmų Asignavimų komiteto Gynybos pakomitečio posėdyje.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Įtampai tarp Rytų ir Vakarų pasiekus aukščiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų, o Rusijai toliau telkiant pajėgas Ukrainos pašonėje – pasaulio branduolinės galios paskelbė retą pareiškimą, kuriuo žada daryti viską, kad išvengtų branduolinio karo. Šalys taip pat žada toliau laikytis branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, kurios per pandemiją niekaip nepavyksta atnaujinti. 1968-aisiais pasaulio branduolinės galios pasirašė sutartį, kuri vadinama svarbiausia amžiaus sutartimi.

Raktai, telefonas, ausinės, kojinės, termobranduoliniai ginklai – kai kurie dalykai, atrodo, prapuola nuolat. Norite tikėkite, norite ne, bet nuo šaltojo karo pradžios buvo užfiksuoti mažiausiai šeši atvejai, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pametė atominę bombą ar ginklams skirtas branduolines medžiagas. Maža to, JAV yra atsakinga už bent 32 incidentus su branduoliniais ginklais. Tokie įvykiai kariniame žargone yra vadinami „sulūžusiomis strėlėmis“ (angl.

Teheranui nereikia branduolinių ginklų, todėl jis neplanuoja jų pasigaminti, pareiškė Irano nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas Ravanchi.

Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė savo nepritarimą branduoliniams ginklams ir augančiai prekybai ginklais ir taip pat išreiškė pagarbą „nenusakomo siaubo“, kuris įvyko Nagasakyje sprogus atominei bombai, aukoms. Per itin simbolišką apsilankymą Japonijos mieste, kuris buvo suniokotas per 1945 metų rugpjūtį įvykusį branduolinį sprogimą, popiežius pareiškė, kad branduoliniai ginklai „nėra atsakymas“ siekiant saugumo, taikos ir stabilumo.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pareiškė, kad pasaulis yra atsidūręs „milžiniškame“ pavojuje dėl pasaulio galių turimų branduolinių ginklų, tvyrant įtampai po Šaltojo karo pabaigos.  Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas 1990 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už istorinę branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį, kurią pasirašė su tuometiniu JAV prezidentu Ronaldu Reaganu.

JAV žvalgybos agentūros mano, kad Šiaurės Korėja pastaraisiais mėnesiais padidino branduolinių ginklų kuro gamybą savo slaptose bazėse, o tai gali reikšti, kad Pchenjanas rengiasi klaidinti Jungtines Valstijas per tolesnes derybas dėl denuklearizacijos, praneša televizijos kanalas „NBC News“. Šis žvalgybos pareigūnų įvertinimas, apie kurį anksčiau nebuvo skelbta, regis, prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo po birželio 12 dieną įvykusio istorinio susitikimo su Kim Jong Unu padarytam pareišk...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį sutarė, kad Šiaurės Korėjai „privalu“ visiškai likviduoti savo branduolinius ginklus, paskelbė Baltieji rūmai. JAV ir Japonijos lyderiai susitiks prieš nekantriai laukiamą Singapūre birželio 12 dieną turintį įvykti D. Trumpo susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu. Keliomis dienomis anksčiau D. Trumpas buvo paskelbęs, kad susitikimas su Kim Jong Unu atšaukiamas, bet vėliau jis buvo grąžintas į darbotvarkę.