„NATO ryšį su Ukraina spręs 30 NATO sąjungininkių ir Ukrainai – niekas kitas“, – J. Stoltenbergas pareiškė per bendra spaudos konferenciją su Vokietijos naujuoju kancleriu Olafu Scholzu.
„Negalime sutikti, kad Rusija stengiasi atkurti sistemą, kai galingosios šalys kaip Rusija turi įtakos zonas, kuriose jos gali kontroliuoti arba spręsti, ką gali daryti kitos narės“, – pridūrė jis.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino NATO oficialiai atšaukti 2008 metų deklaraciją, atvėrusią duris Sakartvelui ir Ukrainai įstoti į bloką.
„Dėl Europos saugumo fundamentalių interesų būtina oficialiai išsižadėti 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimo, kad „Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis“, – sakoma URM pranešime.
Rusijos pajėgos iki šiol laikomos dviejuose separatistiniuose Sakartvelo regionuose po 2008 metais kilusio trumpo karo tarp Maskvos ir Tbilisio. Be to, Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma, remia separatistų kovotojus šios šalies rytiniame Donbaso regione.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė nerimą Vašingtone ir NATO būstinėje Briuselyje.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Joe Bidenu reikalavo, kad Vakarai pateiktų „rašytinių garantijų“, jog Ukraina netaps NATO placdarmu.