„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO kartu su Švedija“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir pridūrė: „Mūsų pozicija išlieka tokia pati“.
Ankara nesutiko ratifikuoti abiejų šalių paraiškas dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nesėkmingu bandymu 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą.
Švedija turi didesnę kurdų bendruomenę nei Suomija ir daug labiau konfliktuoja su Turkija.
Be to, Ankara pasipiktino Švedijos sprendimu suteikti leidimą protestui, kurio metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie šalies ambasados Stokholme anksčiau šį mėnesį.
Turkija taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl Švedijos prokuroro sprendimo nepateikti kaltinimų prokurdiškai nusiteikusiai aktyvistų grupei, kuri prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.
Turkijos prezidentas sekmadienį aiškiai pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos pozicijas pastaraisiais mėnesiais laiko akivaizdžiai skirtingomis.
R. T. Erdoganas teigė, kad „prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes Suomijai pateiksime kitokį atsakymą“.
Bet P. Haavisto, kuris sakė, kad po R. T. Erdogano pastabų dalyvavo derybose su kolega iš Turkijos, tokią galimybę atmetė.
„Švedija yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje“, – nurodė P. Haavisto.
Jis pridūrė, kad „liepos mėnesį įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą vis dar laiko svarbiu etapu, per kurį, tikiuosi, abi šalys vėliausiai bus priimtos į NATO“.
