„2022-ieji yra paskelbti Karaimų metais. Vyriausybė nori, kad mes atliktume statistinį tyrimą ir parengtume trumpą statistinę informaciją apie karaimus: šeimos sudėtį, gyvenimo būdą, pomėgius ir t. t.“, – BNS sakė Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
Anot jos, toks tyrimas darytas 1997 metais, norima sužinoti, kas pasikeitė.
Karaimų surašymą ketinama pradėti sausio viduryje, baigti – kovo mėnesio. V. Vaitekūnienės teigimu, skaičiuojama, kad reikės apklausti apie 200 žmonių.
„Manau, kad 200 žmonių sugebėsime per du gerus mėnesius apklausti“, – sakė ji.
Statistikos departamento atstovė teigė, kad su šios bendruomenės atstovais susisiekti žadama elektroniniais laiškais, telefonu.
Anot jos, Statistikos departamento darbuotojai šiuo metu sudaro žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, sąrašą. Dėl to departamentas bendradarbiauja su Lietuvos karaimų bendruomene, bet už pagrindą imami buvusių surašymų duomenys.
Pagal patvirtintą anketą, karaimais save laikančių asmenų bus klausiama, kokioje šalyje jie ir jų artimieji gimė, ar juos sutuokė dvasininkas, ar pritartų savo vaikų santuokai su kitų tautybių žmonėmis, ar norėtų, jog vaikai mokėtų karaimų kalbą, kokia kalba bendrauja namuose, su draugais, kokia kalba galvoja, žiūri televizorių, klauso radijo laidų, kur mokėsi karaimų kalbos.
Taip pat planuojama teirautis, kaip dažnai susitinka, bendrauja su tėvais, kitais giminaičiais, kokiose šalyse jie gyvena, kokia kalba bendrauja, kokiai religinei bendruomenei save priskiria ir pan.
Statistikos departamento duomenimis, 1989 metais Lietuvoje gyveno 289 karaimų tautybės žmonės, 2001 metais – 273, 2011 metais – 241.
Iš Krymo pusiasalio kilę karaimai Lietuvoje gyvena nuo 1397 metų. Tradiciškai manoma, kad apie 380 karaimų šeimų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Krymo atkėlė Vytautas Didysis po žygio į Aukso ordos valdomas stepes.
Jie buvo apgyvendinti Trakuose, vėliau karaimų gyvenviečių atsirado Biržuose, Pasvalyje, Naujamiestyje, Upytėje.
