vytautas didysis

Kelionių po Lietuvą laida per TV3 „Sveiki atvykę“ įsibėgėja – šią savaitę filmavimo komanda apsilankys Širvintų krašte. Rajonas nuolat stebina negirdėtomis pramogomis ir įdomiomis asmenybėmis, kurias jau šį savaitgalį žiūrovams atskleis televizijos šou.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Valdovų rūmuose Vilniuje pradedami eksponuoti prieš tris dešimtmečius Baltarusijoje su monetų lobių rasti diržo segmentai. Spėjama, kad jais galėjo puoštis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Šią savaitę į Vilnių atgabentas iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus pasiskolintas diržo segmentų rinkinys Valdovų rūmų lankytojams pristatomas penktadienį, šiame muziejuje jį bus galima apžiūrėti iki liepos vidurio.

Mielieji, kad būtų aiški istorijos dėstymo mokyklose kryptis - mirtina grėsmė Lietuvos valstybei buvo ir yra iš Rytų, iš Rusijos imperijos, čia pateikiau istorinį vaizdelį, kaip fantastinio grožio sostinė Vilnius "TVANO" metu,1655 m., buvo paverstas pelenų (ačiū Dievui ne radioaktyvių) krūva. Šiandien Kremlius, Ukrainos okupacijos fone, grasina pasaulį paversti radioaktyvių pelenų krūva. Tokia Kremliaus – valstybinio teroristo, tautų žudiko retorika.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Prasigėrusios lietuvių tautos genetinį fondą išgelbėti galėtų tik masinė migracija iš Azijos ir Afrikos šalių, kuriose alkoholio vartojimą riboja tradicijos ir dominuojanti religija.

Apie žymių istorinių asmenybių darbus dažnai žinome kur kas daugiau nei apie tikrąją jų išvaizdą – ypač jei kalbame apie viduramžius ar dar žilesnius laikus. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Apie viduramžių Lietuvos valdovų išvaizdą istorinių žinių beveik neišliko. Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo aprašymuose užsimena apie dviejų pusbrolių – Vytauto (apie 1350 – 1430 m.) ir Jogailos (1348 – 1434 m.) bruožus.

Pirmadienį iškilmingai pristatytas naujas  DVD filmas  “2000 kilometrų istorijos". Tai unikalus filmas apie lietuvių žygį atkartojantį po 600 metų Vytauto Didžiojo nueitą kelią įamžinant svarbiausius jo taškus bei žygdarbius. “Prieš du metus devyni raiteliai su savo ištikimaisiais žemaitukais pasiekė Juodąją jūrą. Kai žygis prasidėjo Senuosiuose Trakuose, nedaug kas tikėjo sėkme. Džiugu, kad tas ryžtas ir valia, padėję įveikti kone 2000 km, įkvepia ir tautiečius.

Už mėnesio Suomijos televizijos žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Erkko Lyytineno filmą apie Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą. Suomijos maršalą vaidina Savalas Otieno, juodaodis Kenijos aktorius. Mannerheimas kaip Che Guevara Beveik visa juosta nufilmuota Afrikoje, išskyrus kelias Žiemos karo scenas, kurioms prireikė suomiško sniego.

Liepos 29 d. Dzūkijoje prasideda asociacijos AGATA rengiama muzikuojančio jaunimo stovykla, kurioje didelis dėmesys skiriamas lietuviškai dainai ir kūrybai. Meistriškumo festivalyje svečiuosis ir viena žymiausių lietuvių liaudies folkloro dainininkių dzūkė Veronika Povilionienė. Jos žodžiais, lietuvių liaudies dainos pamažu tyla, tačiau dėl to reikėtų kaltinti tik pačius save.

Pergalė Žalgirio mūšyje yra neabejotinai vienas svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Ji nutraukė du šimtus metų trukusį nuolatinio karo būvį su Kryžiuočių ordinu ir įvedė mūsų šalį į naują epochą. Tokioje karo dvasioje išaugo garsusis karvedys, nekarūnuotas Lietuvos valdovas – Vytautas Didysis, kurio strategija, drąsa, gudrumas nulėmė šio Didžiojo mūšio baigtį.

Trakų salos pilis, kuri Galvės ežero saloje iškilo kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva – vienas iš labiausiai Lietuvoje lankomų objektų. Ši Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija apipilta daugybe legendų. Viena iš jų pasakoja, kad pilyje galima išvysti patį didįjį kunigaikštį Vytautą.

Kai kompiuterių tobulėjimas žengteli į priekį, o tai ištinka dažnokai, apie praėjusios kartos operatyvinę atmintį sakoma: ne atmintis, o sklerozė. Istorijos mokslas ir istorinė atmintis su kompiuteriais nerungtyniauja, tačiau sklerozės, amnezijos, selektyvaus fetišizmo ir šiaip, liaudiškai tariant, „nukvakimo“ – apstu. Kalbu apie tai, ką galima suprasti pagal Vilniaus memorialus ir iškabas.

Mūsų protėviai dabartinių Trakų apylinkėse įsikūrė prieš tūkstančius metų. Gamtos sukurtoje sunkiai prieinamoje vietoje buvo pastatyta ištisa gynybinė sistema su medinėmis ir mūrinėmis pilimis. Šalia tų įtvirtinimų kūrėsi Naujųjų Trakų miestas, kuriame apsigyveno įvairių tautų žmonių bendruomenės. Karaimai, pavyzdžiui, čia gyvena iki mūsų dienų. Vytautas Didysis kelis šimtus karaimų šeimų 14 amžiaus pabaigoje atsivežė nuo Juodosios jūros kaip karius, dorus ir ištikimus tarnus.

Nuo žygio 2000 km istorijos žemaitukais iki Juodosios jūros praėjo beveik devyni mėnesiai. Jie padėjo susiklostyti mintims, sudėlioti įvertinimus, atrinkti, kas svarbiausia. Laikas eina, o žygio akimirkos neužsimiršta. Ne tik man! Sutikęs bičiulius, draugus, pažįstamus vėl ir vėl turiu pasakoti, grįžti į tas keturiasdešimt dienų, kurios pakeitė mano pasaulį. Nuolatinis žmonių domėjimasis paskatino savo prisiminimus ir apmąstymus surašyti į vieną pasakojimą.

Nuo seno miestelis garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Atvykėlius ne mažiau traukia šviesuolio Jono Žilevičiaus kartu su bendraminčiais išpuoselėtos Švenčiuliškių kapinaitės, tapusios muziejumi po atviru dangumi. Prie paveikslo pasveiksta Prieš dvejus metus 600 metų jubiliejų minėjusi Krekenava nuo XV a. pradžios priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdams. Manoma, kad pirmą bažnyčią čia pastatė Vytautas Didysis.

Iš istorijos žinome labai pamokantį pavyzdį. „Titaniko“ laivą statė ir jį vairavo išsilavinę, diplomuoti profesionalai, o Norjaus arką statė neišprusę kaimiečiai, neturėdami jokių brėžinių ir išsilavinimo, pasitikėdami tik Dievo duota malone.

Skulptorius Julius Narušis šiemet įgyvendino viso gyvenimo svajonę – Marijampolės miesto parke pastatė septynių metrų aukščio paminklą Vytautui Didžiajam. Svajonę sukurti paminklą Vytautui jis brandino nuo vaikystės. „Vytautas – mano gulbės giesmė, mano auka miestui. Jeigu pinigų Marijampolė Vytauto paminklui nebūtų suradusi, paminklas vis tiek būtų iškilęs. Galbūt Vytauto Didžiojo gimtinėje, gal kitur. Bet kokia kaina“, – įsitikinęs skulptorius.

Skulptorius Julius Narušis šiemet įgyvendino viso gyvenimo svajonę – Marijampolės miesto parke pastatė septynių metrų aukščio paminklą Vytautui Didžiajam. Svajonę sukurti paminklą Vytautui jis brandino nuo vaikystės. „Vytautas – mano gulbės giesmė, mano auka miestui. Jeigu pinigų Marijampolė Vytauto paminklui nebūtų suradusi, paminklas vis tiek būtų iškilęs. Galbūt Vytauto Didžiojo gimtinėje, gal kitur. Bet kokia kaina„, – įsitikinęs skulptorius.

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon. Istorijos patobulinimai Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai.

Garsiausio Lietuvos valdovo  karūną atėmė lenkai, jo kilmę savinasi baltarusiai, dėl  didžiojo kunigaikščio  žiedo pešasi patys lietuviai Nekarūnuoto Lietuvos karaliaus Vytauto mirties 580-ąsias metines mūsų istorikų bendruomenė rytoj minės atskirai: vieni - Vilniuje, Valdovų rūmuose, kiti - Trakų salos pilyje. „Ūkininko patarėjo" duomenimis, istorikus  supriešino nesutarimai dėl Vytauto investitūros (įvesdinimo į sostą) žiedo.

Spalio 30 d. (šeštadienį), 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje bus aukojamos senosios Votyvinės Švč. Mergelės Marijos mišios „Salve Sancta Parens", skambant Vytauto laikų giesmėms ir maldoms senuoju Romos ritualu. Iškilmės skirtos Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių jubiliejui ir Vytauto Didžiojo 580-osioms mirties metinėms paminėti.

Istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje penktadienį pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius „Žalgirio mūšiui 600“. Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų.

Tautodailininko, skulptoriaus Adolfo Teresiaus sukurta Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo skulptūra, išskaptuota iš 6 metrų ąžuolinio rąsto, jau pastatyta Kauno rajone, netoli Cinkiškių esančiame Žalgirio parke. A. Teresius prisipažįsta, kad tokios temos – Vytautas Didysis – jam anksčiau niekas nebuvo pasiūlęs. Mat labiau yra žinomas kaip kryždirbys, senosios medinės skulptūros meistras.

Liepos 15 - ąją minimos Žalgirio mūšio metinės. Prieš šimtmečius pasiekta pergalė iki šiol išliko mūsų tautos atmintyje. Šiais metais Lietuvos atstovai dalyvaus Lenkijoje rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje liepos 17 d. Pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui.

Ko jau ko, o gebėjimo suprasti bent jau nemažą dalį Lietuvos, kuriai atkurtoji valstybė buvo ir lieka, kaip šuniui penkta koja, velionis Algirdas Mykolas Brazauskas prilaikė. Ja naudotis ir ją telkti į nomenklatūrą bei ištikimus adoratorius - taip pat. Nemėgstu repo, bet gerbiu Eminemą, kaip savo žanro virtuozą. AMB man visada liks etalonas tos politinės pakraipos ir politikavimo stiliaus, kuris man šlykštus.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga visus kviečia į Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių paminklo atidengimo iškilmės Raižiuose, kurios vyks šių metų birželio 26 d. Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių paminklo atidengimo iškilmės Raižiuose 2010 m. birželio 26 d. Raižiai, Punios sen. Alytaus r. 12.00 val. Iškilmingas paminklo atidengimas skulptorius Jonas Jagėla 13.00 val. Saulės laikrodžių pristatymas autorius Jonas Navikas 13.20 val.

Marijampolėje, Vytauto parke, šeštadienį iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos valdovui Vytautui Didžiajam. Per porą metų žadama prikelti gyvenimui ir gerokai apleistą parką, praneša LTV „Panorama“. Paminklas Lietuvos valdovui, anot paminklo statymo iniciatorių, turėjo būti pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejų, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito devynių metrų aukščio paminklą iškalė skulptorius marijampolietis Julius Narušis.

Vilniaus Vytautų klubas tęsia 2005 m. pradėtą ir tradiciniu tapusį moksleivių rašinių konkursų ciklą istorine - patriotine tema „Lietuva, Tėvyne mūsų”.  Konkurso tikslas – sužadinti jaunų žmonių domėjimąsi savo krašto istorija, tradicijomis, kalba, gamta, paminklais, žmonėmis – viskuo, ką turėtų mylėti ir kuo turėtų didžiuotis tikras savo krašto pilietis, patriotas.

Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vytauto Didžiojo vaidmenį mūšio inscenizacijoje Lenkijoje atliks Lietuvos atstovas. Pastaruoju metu Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto Lenkijoje, Vytauto vaidmuo nebuvo atliekamas. Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39-erių Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Jis buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų.

Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius Seimui siūlo inicijuoti Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo titulavimą po mirties Lietuvos Karaliumi. Ir tai derėtų padaryti ateinančiais metais, nes 2010 m. bus minimas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus ir Vytauto Didžiojo mirties 580-osios metinės. Be to, sukaks 580 metų nuo tos dienos, kai Šv.

Už savaitės, rugsėjo 30 d., moderuosiu JCI Vilnius organizuojamą ir balsas.lt remiamą seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“. Pagrindinis pranešėjas – Aivaras Lileika. Sarmatija – žemė prie Sarmatų jūros, ją dabar vadiname Baltija. Įtikėjau, jog mano šaknys būtent ten, vos perskaitęs žodžio sarmata reikšmę lietuvių kalbos žodyne. 1. Nemalonus jausmas, padarius smerkiamą veiksmą, negerai pasielgus, pasakius; gėda. 2. Lyties organai.

Visą šią savaitę  Trakuose švenčiamas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejus. Tai viena seniausių bažnyčių šalyje, kurią 1409 m. ant aukščiausios Trakų kalvos pastatė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis Vytautas Didysis.   Kaip praneša Krikščionybės  žiniasklaidos taryba, minint seną maldininkų procesijų iš Vilniaus į Trakus tradiciją, šeštadienį keli šimtai jaunuolių pėsčiomis keliaus nuo Aušros vartų iš Vilniaus į Trakus.

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto karūnavimo diena, nors pati karūnacija ir neįvyko. Vis dėlto Vytauto laikų Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) lietuviai didžiuojasi ne mažiau nei karalyste valdant Mindaugui, o pats Vytautas neretai Lietuvoje vaizduojamas su karūna. Vytauto laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių.

Džiugu ir malonu visiems pranešti, jog artėja kasmetinis, visuomet galingai švenčiamas „Grand Halloween Carnival‘as“. Jis, kaip visada, vyks paskutinę spalio dieną – 31d, šeštadienį sostinės laisvalaikio pramogų centre „Forum Palace“ veikiančiame „Balsas.lt klube“. Šis kaukių ir karnavalinių kostiumų vakarėlis kasmet pritraukia galybę svečių, todėl klubo erdvės dažniausiai būna perpildytos margaspalviais kostiumais pasipuošusiais žmonėmis.

"Biplan" lyderis Maksas Melmanas gyvenimą nori praleisti Lietuvoje. Jis didžiuojasi jos istorija, kultūra ir gamta. Pavyzdžiui, gražesnė jūra už Baltiją jam neegzistuoja. Nors Maksas nevaikšto su trispalve, bet koncertuodamas užsienyje nepraleidžia progos pareklamuoti Lietuvą.  - Kas tau yra patriotizmas? - Meilė tėvynei, tautai ir politika čia niekuo dėta. - Kaip pasireiškia tavo patriotizmas? - Jei klausiate, ar bėgioju pasirišęs trispalvę, - tikrai ne.

Liepos 31-ąją, penktadienio vakarą visi muzikos ir vyno gurmanai kviečiami į unikalų vakarą Trakų Pilyje – „Muzikos ir Vyno IQ“. Čia susipins istorija, vynas, muzika ir ugnis. Jeigu gyventume prieš penkis šimtus metų niekas nevyktų kitaip. Skirtųsi tik žmonių rūbai, kvepalai ir bendravimo stilius.

Kadenciją baigiantis prezidentas populistiniais būdais įrodinėjo atitinkantis sėslumo cenzą, naujoji šalies vadovė panašiai demonstruoja savo tvirtą valią.  Iki šiol Lietuvoje gyva legenda, kad Vytautas Didysis viduramžiais savo žirgą girdė sūriu Juodosios jūros vandeniu.

Ar Rothschildas sumokėjo Marxui už „Kapitalą“? Žymės: Kino pavasaris, Giulio Andreotti, P2, mafija, international banksters, sąmokslas, žydai, etc. Žmona įpiršo bilietą į „Il Divo“. Ačiūūūūūūūūū, brangioji! Aš, žioplys, pats nebūčiau susiprotėjęs, kadangi patingėjau laiku ištyrinėti „Kino pavasario“ tinklalapį. Genialus filmas! Ge-ni-a-lus! Pirmyn visi į torrentus – siurbiam! Apie ką mes, lietuviai, galėtume pastatyti panašų filmą? Politiko pavardė ant liežuvio galo.

Atidarymas įvyks 2009 vasario 5 d., ketvirtadienį, 18:00 val. GROŽIS - bene sunkiausiai apibūdinamas dalykas. Kad jis egzistuoja, neabejojama, tačiau lengviau jo ieškoti kuriant, negu jį apibrėžti. Niekas nebando lyginti skirtingų epochų autorių kūrinių pagal grožio intensyvumą - atseit, to autoriaus kūriniai gražesni už ano. Grožis atsiveria, gimsta nuolat - kinta formos, turinys, ir tik galutinis darbo ir kūrybos vaisius įvardijamas kaip gražus arba ne.

Niekam ne paslaptis, kad mūsų tautos politinis aktyvumas kiek išsidvokęs. Bet pačiais sunkiausiais mūsų istorijos etapais mes sugebame suimti save į rankas ir susivienyti, mūsų tautos ateities ir gerovės labui. Tada mums nesvarbu, kas Tas šalia mūsų esantis. Jis gali būti neturtingas, nepopuliarios profesijos, neypatingos išvaizdos, netradicinės orientacijos ar neaiškios praeities. Dėl aukštų tikslų mes pasiruošę užmerkti akis mažiems šalia esančio trūkumams.

Lietuvos Sąjūdžio vadovai Lietuvos istorinėje prezidentūroje Kaune pirmadienį pagerbs asmenis, padėjusius atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Jiems bus įteikti padėkos raštai, pasirašyti Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininko Vytauto Landsbergio, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Rytas Kupčinsko ir Lietuvos Sąjūdžio garbės nario Alfonso Svarinsko. Ta proga taip pat bus rodomas filmas „Vytautas Didysis“ ir rengiamas katalikiškos mokyklos „Ąžuolo“ mokyklos ansamblio „Gilė“ šventinis koncertas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras rugsėjo 4 dieną Lietuvos ambasadoje Varšuvoje už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ apdovanojo buvusį Lenkijos Prezidentą, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėją, Nobelio premijos laureatą Lechą Valensą. „Man didelė garbė įteikti šią „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždę“ Prezidentui L.Valensai. Jo dėka Lietuva ir Lenkija tapo strateginėmis partnerėmis.

Birželio 7–8 dienomis Trakų Pusiasalio pilyje vyks Lietuvos kariuomenės vado tarptautinis riterių turnyras. Dėl garbingo apdovanojimo kausis „riteriai“ iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių.

1412 m. Krokuvoje Vavelio pilyje aukščiausias Slibino Ordino ženklas buvo įteiktas Lietuvos – Lenkijos karaliui Jogailai, o 1429 m. rugpjūčio mėn. į Slibino Ordiną įšventintas ir Vytautas Didysis. Straipsnio autorė Violeta Rutkauskienė  1978-1994 m. dirbo Nacionalinio M.K. Čiulionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus  vyr. moksline bendradarbe, fondų saugotoja, skyriaus vedėja.

Paslaptingasis legendinis Drakula iš tikrųjų buvo ne grafas ir ne vampyras, o realus asmuo, politikas, valdovas, kurio giminės keliai siejosi ir su garsiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų keliais. Apie tai - Violetos Rutkauskienės straipsnis.

Prieš eidama žiūrėti naujausio Agniaus Jankevičiaus darbo pasiskaičiau anonsą – apie ką ten. „Poliklinikos“ metu (darbas įvardintas kaip teatrinis eksperimentas) visa, ką perskaičiau anonse, laikas nuo laiko pasikartodavau mintyse, kad, štai, kalba eina apie vertybių nebuvimą, fanatizmą, alkoholizmą, susvetimėjimą ir kitas mūsų laikmečio ydas. Tiksliau – atsiliepiant į kūrinio pavadinimą, kuris tarsi nusako spektaklio koncepciją – ligas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 577-ąsias mirties metines istorijos entuziastai tradiciškai paminės paskaita-diskusija.Penktadienį susirinkusieji Trakų istorijos muziejuje diskutuos apie Vytauto Didžiojo fenomeną, jo įvaizdį to meto visuomenėje."Minėdami šią datą, kasmet stengiamės Lietuvos praeitimi besidominčiai plačiajai visuomenei suteikti galimybę sužinoti ką nors naujo ir padiskutuoti vis kita aktualia istorine tema.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 577-ąsias mirties metines istorijos entuziastai tradiciškai paminės paskaita-diskusija.Penktadienį susirinkusieji Trakų istorijos muziejuje diskutuos apie Vytauto Didžiojo fenomeną, jo įvaizdį to meto visuomenėje."Minėdami šią datą, kasmet stengiamės Lietuvos praeitimi besidominčiai plačiajai visuomenei suteikti galimybę sužinoti ką nors naujo ir padiskutuoti vis kita aktualia istorine tema.