Prieš mėnesį nušalinusi demokratiškai išrinktą Nigerio prezidentą, chunta naudojasi gyventojų nepasitenkinimu buvusia kolonijine valdove Prancūzija ir kreipėsi pagalbos į Rusijos samdinių grupę „Wagner“.
E. Macronas atmetė nuogąstavimus, kad pasipriešinimas chuntai gali būti pavojingas.
„Mūsų politika yra teisinga. Ji priklauso nuo prezidento Mohamedo Bazoumo (Mohamedo Bazumo) drąsos, mūsų diplomatų, mūsų ambasadoriaus vietoje, kuris lieka nepaisant spaudimo, įsipareigojimo“, – sakė E. Macronas Paryžiuje susirinkusiems Prancūzijos ambasadoriams.
Penktadienį Nigerio užsienio reikalų ministerija laiške paprašė Prancūzijos ambasadoriaus Sylvaino Itte (Silveno Itės) per 48 valandas išvykti iš Nigerio, kaltindama jį ignoravus kvietimą susitikti su ministerija. Laiške taip pat minimi „Prancūzijos vyriausybės veiksmai, prieštaraujantys Nigerio interesams“.
Prancūzija pripažįsta tik M. Bazoumo valdžią. Jį vis dar sulaikiusi chunta, kuriai Vakarų ir regioninės Afrikos galybės taiko sankcijas.
„Nereikėtų pasiduoti perversmo lyderių naudojamam naratyvui, kad Prancūzija tapo priešu“, – pirmadienį sakė E. Macronas.
„Dabartinė nigeriečių problema yra perversmo lyderiai, kurie kelia jiems pavojų, nes atsisako kovos su terorizmu, atsisako politikos, kuri buvo ekonomiškai naudinga [gyventojams], ir praranda tarptautinį finansavimą, kuris padėjo jiems išbristi iš skurdo“, – pridūrė jis.
Prancūzija Nigeryje turi apie 1 500 karių, padedančių vietos pajėgoms kovoti su islamo ekstremistais. Karinis bendradarbiavimas buvo nutrauktas po perversmo, kurio lyderiai teigia, kad M. Bazoumo vyriausybė nepakankamai stengėsi apsaugoti šalį.