„Pirmiausia noriu labai padėkoti mano kolegoms Europos Vadovų Taryboje, kurie labai aiškiai suprato, koks pavojingas yra režimas“, – televizijai „Bloomberg“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, kadangi Lietuva yra Baltarusijos kaimynė, tad režimą ir jo veiklos metodus mato atmerktomis akimis.
„Tai, kas įvyko savaitgalį, galime vadinti ne tik valstybės įvykdytu terorizmo aktu, bet tai ir dviejų žmonių pagrobimas Europos viduryje“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo tvirtinimu, į tokį veiksmą reikėjo atsakyti sankcijomis, ką Europos lyderiai ir padarė.
Vakarų lyderiai reikalauja, kad Baltarusijos režimas paleistų pagrobtus Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapiegą. Europos Sąjunga taip pat uždarė savo oro erdvę Baltarusijos avialinijoms ir paskelbė Baltarusijos oro erdvę neskraidymo zona.
„Mes kalbame ir apie galimas tikslines ekonomines sankcijas režimui, kurios itin reikalingos. Mes tikriausiai neišgąsdinsim diktatoriaus Baltarusijoje, bet mažiausiai, ką galime pasiekti, yra parodyti ryšį tarp jo veiksmų ir galimų pasekmių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento nuomone, pastarųjų keletos metų veiksmai rodo, kad Rusija siekia „praryti“ Baltarusiją kaip nepriklausomą valstybę.
„Manau, kad jiems visai sekasi tą daryti. Ypač po 2020 m. rugpjūtį vykusių rinkimų. Manau, kad dabar situacija ponui Putinui, kuris nori įgyvendinti dviejų šalių susijungimo planą, yra palanki.
Aš manau, kad jis pasinaudos šia galimybe „praryti“ nepriklausomą Baltarusijos valstybę. Žinoma, galime diskutuoti, kiek Baltarusija dabar yra nepriklausoma valstybė. Mes nematome daug nepriklausomybės ženklų joje. Visgi tai itin pavojingas geopolitinis procesas vykstantis prie Europos Sąjungos pasienio“, – tvirtino G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva yra prieglobsčio uostas Baltarusijos opozicijos lyderiams ir aktyvistams.
„Mes darome viską, ką galime, kad apsaugotume juos, suteiktume geras sąlygas gyventi ir dirbti“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda teigė, kad režimas nuolat grasina Lietuvoje esantiems savo kritikams, o praėjusio savaitgalio incidento viena iš priežasčių yra parodyti opozicijos atstovams, kad režimas gali juos pagrobti.
„Gilaus susirūpinimo laikas baigėsi. Mums reikia veiksmų, kitaip mes neturime įrankių, kuriais galėtume paveikti režimo elgesį“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasak prezidento, Baltarusijos ir Rusijos elgesys yra svarbios temos, kurios turės būti aptartos ir birželio viduryje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Mes matome daugybę kylančios įtampos regione elementų“, – pripažino G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, kylančios įtampos pavyzdžiai yra ne tik Baltarusija, bet ir Rusijos karinių pajėgų dislokavimas prie Ukrainos sienos, neramumai Moldovoje ir Sakartvele.
„Manau, kad turime iš artimiausio viršūnių susitikimo turime pasiųsti aiškius signalus, kad NATO puikiai suvokia, kas vyksta šiame regione ir yra pasiruošusi atsakyti į kylančius iššūkius atitinkamomis priemonėmis ir veiksmais“, – sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas su „Bloomberg“ prezidentas palietė ir Astravo klausimą. Jo teigimu, šalia ekonominių, ekologinių ir energetinių priežasčių, pirmiausia tai yra geopolitinė grėsmė.
„Matau, kas vyksta po praėjusio savaitgalio. Mes turime šią atominę elektrinę vertinti ne tik kaip nesaugų elektros energiją gaminantį šaltinį, bet ir kaip geopolitinį ginklą diktatoriaus Lukašenkos rankose“, – sakė G. Nausėda.
Jis pakartojo, kad turime padaryti viską, kad Astrave AE pagaminta elektros energija nepatektų į Europos Sąjunga. Nors šiuo metu nepavyksta užtikrinti to, G. Nausėda tikisi, kad po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 m., Lietuva turės įrankius, kurie neleis baltarusiškai elektrai pasiekti Bendrijos tinklų.
