Vašingtone vykstančiame viršūnių susitikime trečiadienį priimtoje deklaracijoje NATO lyderiai paskelbė, kad Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“.
Deklaracijoje taip pat teigiama, kad Pekino „vadinamoji „limitų nevaržoma“ partnerystė“ ir „plataus masto pagalba Rusijos gynybos pramonės bazei“ kelia „itin didelį susirūpinimą“.
Atsakydamas į šiuos teiginius, Pekino misijos Europos Sąjungoje atstovas pasakė: „NATO turėtų liautis kelti bangas dėl vadinamosios Kinijos grėsmės ir neprovokuoti konfrontacijos bei konkuravimo, ir vietoje to turėtų labiau stengtis prisidėti prie taikos ir stabilumo pasaulyje“.
„Visi žino, kad ne Kinija sukūrė krizę Ukrainoje. Kinijos pozicija Ukrainos atžvilgiu yra aiški ir visų liaupsinama“, – pridūrė jis.
Kinija atsisako pasmerkti Rusijos invaziją, o pernai išplatino dokumentą, kuriame ragina „politinėmis priemonėmis išspręsti“ konfliktą – Vakarų šalių manymu, toks sprendimas suteiktų galimybę Rusijai pasilikti didžiąją dalį užimtos Ukrainos teritorijos.
Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė nuo invazijos pradžios tapo dar glaudesnė.
Pekinas teigia šiame kare esantis neutralia šalimi ir sako nė vienai iš šalių nesiunčiantis jokios karinės pagalbos – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau jis suteikė gyvybiškai svarbios pagalbos nuo likusio pasaulio atskirtai Rusijos ekonomikai, o nuo konflikto pradžios šių dviejų šalių prekyba tik suklestėjo.
