Pagrindinės šio konflikto priežastys yra tiek ilgalaikės, tiek ir spontaniškai kilusios. Konfliktas dėl šventovės rusena šimtmetį, o išsivystė iki karinių veiksmų atnaujinimo galimai ir dėl vaizdo įrašo, kuriame palestiniečiai skriaudžia Izraelio paauglius.
100-metė problema
Didžioji Britanija perėmė teritoriją, vadinamą Palestina, po to, kai Pirmojo pasaulinio karo metu buvo nugalėtas tos Vidurio Rytų dalies – Osmanų imperijos – valdovas. Šioje teritorijoje gyveno žydų mažuma ir arabų dauguma.
Įtampa tarp dviejų tautų išaugo, kai tarptautinė bendruomenė delegavo Didžiajai Britanijai užduotį įkurti „nacionalinius namus“ Palestinoje žydų tautai. Žydams tai buvo jų protėvių namai, tačiau Palestinos arabai taip pat reikalavo žemių ir priešinosi šiam žingsniui, rašoma BBC.
1947-aisiais JT nubalsavo, kad Palestina turėtų būti padalinta į žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalė taptų tarptautiniu miestu. Šiam planui pritarė žydų lyderiai, bet atmetė arabais. Jis taip niekada ir nebuvo įgyvendintas.
Vėliau sekė dešimtmečiai karinių konfliktų, kurių metu įsitraukė ir kaimyninės šalys.
Religinis-teritorinis klausimas
„Al-Aqsa“ reiškia tolimiausią mečetę anglų kalba. Musulmonai tiki, kad pranašas Mahometas Nakties kelionės (Al-Isra) metu keliavo iš Mekos į Al-Aksą ir vėliau jau tęsė kelionę į dangų.
Aptvertoje plynaukštėje taip pat yra Šventyklos kalnas, kuris yra viena švenčiausių vietų žydams. Jie mano, kad ji buvo pastatyta Biblijos laikais. Romėnai ją sunaikino 70-aisiais mūsų eros metais, palikdami tik vakarinę dalį.
Ir Izraelio gyventojai, ir Palestinos, ir likusio arabų regiono musulmonai gina savo teises į plokščiakalnį. Tai yra vienas iš ginčijamų taškų, trukdžiusių susitarimui tarp Izraelio ir Palestinos.
Izraelis jau daugelį dešimtmečių užima dalį Palestinos autonomijos teritorijos – Jordano upės Vakarų krantą, kur gyvena apie 3 mln. arabų ir 700 tūkst. žydų. Palestinos autonomija turi savo renkamą valdžią, tačiau neturi savo kariuomenės (tik policijos pajėgas“, nei savarankiškos ekonomikos. Izraelio valdžia ir kariuomenė kontroliuoja šių teritorijų prekių importą ir eksportą.
Kas vyko dabar?
Susidūrimai tarp žydų ir arabų prasidėjo balandžio 12-ąją, kuomet Izraelio policija pastatė užkardas ir apribojo žmonių susibūrimus laiptuotoje aikštėje už Damasko vartų. Dar po 4 dienų buvo paskelbtas ribojimas Al Akso šventykloje susirinkti ne daugiau nei 10 tūkst. maldininkų.
Balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose arabų paaugliai Jeruzalėje skaldo antausius žydų ortodoksams. Radikalios žydų grupuotės prisiekė keršyti.
Balandžio 25-ąją Jeruzalėje prasidėjo susirėmimai tarp karingai nusiteikusių arabų ir žydų bendruomenių atstovų. Valdžia įvedė papildomus kariuomenės dalinius, bet jau buvo per vėlu. Šie įvykiai sutapo ir su šventu musulmonams mėnesiu – Ramadanu, kuris jau istoriškai nuolatos tampa paaštrėjusių konfliktų laikmečiu.
Izraelio policijos bandymai įvesti tvarką ir užkardyti musulmoniškąją miesto dalį sukėlė tik dar aršesnį pasipriešinimą.
Tuo pat metu Izraelio valdžia leido suprasti, kad neleis Jeruzalės palestiniečiams (jų ten gyvena apie 300 tūkst.) dalyvauti balsavime dėl Palestinos autonomijos. Palestino prezidentas Machmudas Abbasas dėl to netgi turėjo paskelbti apie anksčiau skelbtų rinkimų atidėjimą.
Ginkluotas konfliktas
Pavieniai susirėmimai Jeruzalės gatvėse pasiekė kulminaciją gegužės 7-ąją, kuomet daugiau nei 70 tūkst. arabų susirinko prie Šventyklos kalno, o iš kitos pusės – tūkstančiai kovingai nusiteikusių žydų ir tvarką bandančių įvesti Izraelio teisėsaugininkų. Susidūrimų metu nukentėjo dešimtys pareigūnų ir šimtai palestiniečių.
HAMAS, opozicinis palestiniečių lyderio M. Abbaso teroristinis darinys, piktinasi ne tik Izraelio bandymu blokuoti musulmonams patekimą į Al Aksą, bet ir M. Abbaso sprendimu atidėti rinkimus.
Tačiau pagrindinis HAMAS taikinys – Izraelis. Nuo šio konflikto pradžios į Izraelio miestus buvo paleista daugiau nei 600 raketų. Didžiąją dalį jų numušė žydų priešraketinės gynybos sistemos, tačiau kai kurios jų pataikė į gyvenamąsias vietas. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Atsakydamas į tai Izraelis surengė antskrydžius prieš HAMAS lyderių būstines ir raketų paleidimo sistemas Gazoje. Pasirodė pranešimai, kad visos palestiniečių smogikų grupuotės rengia išpuolius prieš ekonominį Izraelio centrą – Tel Avivą.
Kas laukia ateityje?
Greičiausiai karinis konfliktas po kažkurio laiko nuslops. Didelio masto karas nėra naudingas Gazos ruožą kontroliuojančiai teroristinei grupuotei HAMAS, kuri negali prilygti savo galia Izraelio pajėgoms, tačiau ir yra pavojingas Izraeliui, kurio gynybos sistemos gali nesusitvarkyti su „raketų lietumi“, kurį kritiniu atveju gali paleisti radikalūs arabai.
Teoriškai naudingas trumpalaikis karinis konfliktas gali būti ir Izraelio lyderiui B. Netanyahu, kuriam po neseniai vykusių rinkimų nepavyko suformuoti vyriausybės. Pagal įstatymus ši teisė perėjo opozicijos lyderiams, kurie turėjo galimybę apjungti net ir tas politines jėgas, kurios atvirai reiškia nepasitenkinimą B. Netanyahu vystoma politika. Dabartinis konfliktas sąlyginės sėkmės Izraeliui atveju reikštų sustiprėjusias B. Netanayhu pozicijas valdžioje.
Palestiniečių lyderiui M. Abbasui tai taip pat galėjo išeiti į naudą. Gegužės 22-ąją suplanuoti rinkimai į Autonomijos Tarybą jam nežadėjo nieko gero. Jis pats dažnai yra kaltinamas korupcija, o į valdžią galėjo ateiti dabartinė opozicija, įskaitant ir teroristinės HAMAS grupuotės atstovus. Savo ruožtu HAMAS bando pasirodyti „vieninteliais palestiniečių gynėjais“ ir kariniais veiksmai konsoliduoti savo rinkėjus bei pritraukti naujų.
Maža to, tai taip pat reiškia, kad išaugusi įtampa niekur nedings, nes kritiniai klausimai – ką daryti su iškeldinamais palestiniečiais, Izraelio vystomais Vakarų Kranto (į kurį pretenduoja arabų atstovai) statybų projektais, Jeruzalės pasidalijimo ir, galimai, Palestinos valstybės įkūrimo – taip ir lieka neatsakyti.
Naujausias taikos planas, kurį parengė dar Donaldo Trumpo administracija, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pavadintas „amžiaus sandoriu“, – buvo atmestas palestiniečių kaip „vienpusis“ ir taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti.
