Svarbiausi įvykiai:
23:50 | TVF patvirtino 900 mln. dolerių pagalbą Ukrainai
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba patvirtino 900 mln. dolerių (836 mln. eurų) pagalbą Ukrainai.
Apie tai pirmadienį Vašingtone kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė TVF vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva.
Ukraina pasikliauja finansine ir karine pagalba, tačiau neapibrėžtumas dėl tolesnio Vašingtono ir ES finansavimo išaugo, nes Kyivo kontrpuolimas kol kas nepadarė lemiamo proveržio prieš Maskvos pajėgas.
23:33 | Putinas ginkluojasi branduoliniais povandeniniais laivais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį dalyvaudamas dviejų branduolinių povandeninių laivų pristatyme šalies Tolimojoje šiaurėje, pareiškė sustiprinsiantis Rusijos „karinę ir jūrinę galią“.
V. Putinas dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Baltosios jūros, kur per pastaruosius šešerius metus buvo pastatyti du Rusijos povandeniniai laivai „Krasnojarsk“ ir „Imperatorius Aleksandras III“.
„Turėdama tokius laivus ir tokią ginkluotę Rusija jausis saugi“, – pareiškė V. Putinas jūrų laivyno karininkams, apžiūrėdamas vieną iš povandeninių laivų užšalusiuose Arkties vandenyse.
Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad sieks būti perrinktas 2024 m., praėjus beveik dvejiems metams po to, kai pradėjo tebevykstantį karą Ukrainoje.
Jis sakė, kad povandeniniai laivai „sustiprins Rusijos karinio jūrų laivyno kovinę parengtį, jūrų galią Arktyje, Artimuosiuose Rytuose, Juodojoje ir Baltijos jūrose, Kaspijos jūroje“.
Be šių dviejų laivų, kurie prisijungs prie Ramiojo vandenyno laivyno, Rusija stato aštuonis branduolinius povandeninius laivus.
Artėjant antriesiems karo Ukrainoje metams, Rusija persiorientavo savo ekonomiką ir daugiausia dėmesio skiria karinei gamybai.
Spalio mėn. Rusijos įstatymų leidėjai pritarė rekordiniam karinių išlaidų didinimui, kurios 2024 m. sudarys beveik trečdalį visų išlaidų.
Kremliaus vadovas pažadėjo „tęsti Rusijos karinės ir jūrinės galios didinimo darbą“.
22:18 | Kučma: Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“
Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“.
„Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė V. Kučma interviu leidiniui „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“.
L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.
„Tai jo profesija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – kalbėjo buvęs Ukrainos prezidentas.
V. Putinas, kuris buvo KGB, agentas, vėliau vadovavo jos įpėdinei – Rusijos federalinei saugumo valdybai (FSB), prieš pirmąkart tapdamas šalies prezidentu 2000 metais.
Jis taip pat sakė, kad 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, jis su žmona buvo Kyjivo centre.
„Buvau įsitikinęs, kad Putinas gali įvykdyti invaziją, bet nebuvau tikras, ar jis nuspręs tai padaryti“, – sakė jis.
Anot L. Kučmos, V. Putino tikslas – ne tik užgrobti teritoriją, bet ir sunaikinti pačią Ukrainos, kaip „konkurencingos alternatyvos Rusijai“, „koncepciją“.
„To įrodymas – siaubingos žmonių aukos ir reputacijos nuostoliai, kuriuos Putinas pasiryžęs dėl to paaukoti“, – sakė jis.
20:47 | Zelenskis: JAV pagalbos Ukrainai vėlavimas yra svajonių išsipildymas Putinui
JAV besilankantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas pasikliauja Vašingtonu, o karinės pagalbos vėlavimas, anot jo, yra svajonių išsipildymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Putinas privalo pralaimėti, – Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone kalbėjo V. Zelenskis. – Jūs galite pasikliauti Ukraina, o mes lygiai taip pat tikimės, kad galime pasikliauti jumis.“
Kalbėdamas apie Kongreso ginčus dėl naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo, jis sakė, kad „jei ką nors ir įkvepia neišspręsti klausimai Kapitolijuje, tai tik Putiną ir jo liguistą šutvę“.
„Jų svajonės pildosi, kai jie mato vėlavimus ar tam tikrus skandalus ir (...) kai kovotojų dėl laisvės parama mažėja“, – sakė V. Zelenskis, kuris antradienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.
19:32 | Orbanas ir toliau ES laiko įkaite: ar bus atidėtos derybos dėl Ukrainos narystės?
Europos Sąjunga (ES) gali atidėti planuotą derybų dėl Ukrainos narystės pradžią iki kitų metų kovo mėn. dėl nesutaikomos Vengrijos pozicijos, „Euractiv“ cituoja „UNIAN“,
Gruodžio 14-15 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime bus svarstomi keli klausimai, įskaitant derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžią, taip pat 50 mlrd. eurų ekonominės paramos Kyjivui skyrimą ir dar 20 mlrd. eurų skyrimą karinėms reikmėms. Taip pat bus svarstomas klausimas dėl 12-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.
Visiems šiems sprendimams turi vieningai pritarti visos 27 bloko šalys.
Kaip rašo „Euractiv“, naujos finansinės pagalbos iš Europos užsitikrinimas Ukrainai yra ypač svarbus, kai JAV kyla sunkumų tvirtinant finansavimą.
Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti gruodžio 14-15 d. aukščiausiojo lygio susitikime vyksiančias derybas dėl pagalbos ir plėtros. Jis pareikalavo, kad ES surengtų „strateginę diskusiją“ dėl paramos Kyjivui.
Aukšto rango ES diplomatai „Euractiv“ nurodė, kad jei Vengrija blokuos paramą Ukrainai, stojimo derybų pradžia gali būti atidėta iki kovo mėn.
„Tie, kurie tikisi, kad V. Orbanas nusileis, įvardijo galimą kompromisą – atidėti derybų su Ukraina pradžią iki kovo mėnesio, atsižvelgiant į galutines sąlygas. Kiti nerimauja, kad šį kartą Vengrijos lyderio įtikinti nepavyks“, – rašoma leidinyje.
18.00 | Pentagonas: Zelenskis atvyko į Vašingtoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Vašingtoną sakyti kalbos, kurioje, kaip tikimasi, jis prašys JAV pagalbos jo šaliai, tęsiančiai kovą su Rusijos invazija, pranešė Pentagonas.
Pentagono pareiškime sakoma, kad V. Zelenskis 12 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku po JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pristatymo pasakys kalbą Nacionaliniame gynybos universitete Vašingtone.
V. Zelenskis antradienį turi susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai.
Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.
Baltiesiems rūmams paskelbus apie V. Zelenskio vizitą, vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kuris bandė susieti pagalbą Ukrainai su JAV sienų saugumo finansavimu, antradienį taip pat susitiks su ukrainiečių lyderiu.
Tuo metu vienas JAV Senato pareigūnas sakė, kad demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris ir respublikonų lyderis Mitchas McConnellas taip pat pakvietė V. Zelenskį kalbėti antradienio rytą vyksiančiame visų senatorių susitikime.
J. Bidenas ir V. Zelenskis aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius, šiai šaliai kovojant su Rusijos invazija, ir „gyvybišką Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu“, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.
Ukrainos prezidentūra teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems svarbiems klausimams kaip „bendri ginklų ir oro gynybos sistemų gamybos projektai, taip pat mūsų šalių pastangų koordinavimas ateinančiais metais“.
Praėjusią savaitę respublikonų senatoriai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos.
Tai laikoma nesėkme JAV prezidentui Joe Bidenui , kuris ragino įstatymų leidėjus pritarti lėšų skyrimui, perspėdamas, kad Vladimiras Putinas nesustotų ties pergale Ukrainoje ir galėtų net užpulti kurią nors NATO šalį.
17:44 | Zelenskis apie kompromisus su Putinu: „Sekundei pamirškime, kad jis yra žudikas“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje. Todėl derybos su juo ar jo Kremliaus sąjungininkais yra neįmanomos, kaip ir kompromisai, pažymi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Visų pirma, jam (V. Putinui – aut.) nereikia taikos. Kai norime išspręsti problemą, turime suprasti, kad jos reikia visoms šalims. Mes norime užbaigti karą“, – Buenos Airėse žurnalistams kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė neįsivaizduojantis derybų su Rusija dėl žmonių, gyvenančių okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Kaip galiu derėtis su Putinu? Sekundei pamirškime, kad jis yra žudikas.
Su Rusijos puse? Kaip galiu su juo derėtis dėl žmonių, kurie gyvena kai kuriuose okupuotuose miestuose ir kaimuose? O čia susėda du žmonės arba dvi komandos ir sako: tegul jie būna jūsų. Kas mes tokie, kad spręstume, kur žmogus turi gyventi, kas jis turi būti, kokia kalba turi kalbėti, kokią vėliavą turi gerbti? Kas mes esame?“ – klausė Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis priminė, kad 2014 m., Rusijai okupavus dalį Donbaso, V. Putinas žadėjo, kad neva neketina pradėti plataus masto karo prieš Ukrainą.
„Jei taip yra, kodėl jis pradėjo plataus masto karą? Viskas, ką jis sako, yra netiesa. Jis nesuinteresuotas nepriklausoma Ukraina, jam reikia, kad Ukraina būtų Rusijos dalis, anklavas, kaip jis pasielgė su Baltarusija, kaip pasielgė su Moldova, Sakartvelu“ – pažymėjo jis.
16:00 | Vokietijos kancleris ragina Vakarų sąjungininkes ir toliau remti Ukrainą
Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.
Spaudos konferencijos metu O. Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.
„Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.
Kanclerio teigimu, V. Putinas tikėjosi, jog Vakarų valstybių parama Kyjivui ilgainiui sumažės.
„Tai būtų labai svarbi žinia, jei pasakytume jam: nesitikėkite to“, – pridūrė O. Scholzas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Vokietija kartu su partneriais NATO ir Europos Sąjungoje suteikė Kyjivui milijardus eurų paramos.
Tačiau spėjama, kad, didėjant nesutarimams JAV ir Europoje, tolesnė parama Ukrainai gali sutrikti.
Ketvirtadienį 27 bloko lyderiai surengs svarbų susitikimą, kuriame Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Tuo tarpu JAV Senate, kilus ginčams dėl imigracijos reformos, respublikonai užblokavo 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) skubią pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, apsilankęs Berlyne pareiškė, kad po to, kai praėjusį mėnesį vykusius visuotinius rinkimus jo šalyje laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija, olandai ir toliau rems Ukrainą.
„Esu įsitikinęs, kad Nyderlanduose turime didelę daugumą (...) kuri pasisako už Ukrainą ir kuri užtikrins, kad mes ir toliau remsime Ukrainą“, – nurodė jis.
14:57 | Rusijoje – pasiūlymas grąžinti mirties bausmę „vidaus priešams“
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pareiškė, kad Rusijoje būtina grąžinti mirties bausmę susidoroti su „vidaus priešais“. Apie tai deputatas pasisakė ištikimiausio Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje.
14:20 | Lenkų premjeras: JAV pastatyta raketų bazė veiks nuo gruodžio 15-osios
Lenkijos šiaurėje pastatyta amerikiečių raketų bazė pradės veikti gruodžio 15 dieną, pirmadienį lenkų įstatymų leidėjams sakė premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Amerikiečiai ką tik informavo mus, kad gruodžio 15-ąją, po kelių dienų, raketinės gynybos skydas Redzikove pasieks operacinius pajėgumus“, – sakė M. Morawieckis apie objektą, esantį už 250 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.
13:42 | Rusai vykdys rinkimus okupuotoje Ukrainos dalyje
Rusijos Centrinė rinkimų komisija, kurią citavo rusų naujienų agentūros, paskelbė, kad kovą paskirti Rusijos Federacijos prezidento rinkimai taip pat vyks Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors visiškos karinės kontrolės juose neturi, taip pat Krymo pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 metais.
Ukraina jau yra griežtai pasmerkusi Rusijos planus pavasarį surengti prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose.
13:25 | ES narės ragina Vengriją neblokuoti paramos Ukrainai
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pirmadienį paragino bloką padidinti paramą Ukrainai, Vengrijai grasinant šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vetuoti tolesnę paramą karo draskomai šaliai.
Po to, kai dėl respublikonų JAV Kongrese pasipriešinimo paramos Ukrainai ateitis tapo miglota, daugėja nuogąstavimų, kad gali sutrikti Europos parama Ukrainai.
„Tikiuosi, kad Europos vienybė nebus palaužta, nes dabar ne laikas silpninti mūsų paramą Ukrainai“, – prieš bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
12:45 | Ukraina įspėja apie pragaištingas pasekmes, jei ES nesutiks pradėti derybų dėl narystės
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad jiems nesutikus pradėti derybų su Kyjivu dėl narystės per šią savaitę vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tai turės pražūtingų pasekmių.
„Negaliu įsivaizduoti, – Briuselyje žurnalistams sakė Dmytro Kuleba. – Net nenoriu kalbėti apie pragaištingas pasekmes, kurios kiltų, jei Taryba nepriimtų šio sprendimo.“
11:54 | JK nusiųs Ukrainai du minų tralerius
Jungtinė Karalystė nusiųs į Ukrainą du Karališkojo jūrų laivyno minų tralerius, padėsiančius ieškoti Juodojoje jūroje rusiškų minų ir atkurti Kyjivo eksportą jūra, pirmadienį paskelbė britų vyriausybė.
Ukrainos eksporto jūra galimybes smarkiai paveikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų vasarį pradėta invazija ir Juodojoje jūroje įvesta blokada.
„Šie minų traleriai suteiks Ukrainai gyvybiškai svarbių pajėgumų ir tai padės gelbėti gyvybes jūroje bei atverti gyvybiškai svarbius eksporto kelius“, – sakė gynybos sekretorius Grantas Shappsas.
G. Shappsas ir jo kolega norvegas vėliau pirmadienį turi pradėti naują gynybos iniciatyvą – „Jūrinių pajėgumų koaliciją“.
11:29 | Maskvoje avariniu būdu nusileido lėktuvas su radioaktyviu kroviniu ir 104 keleiviais
Rusijos sostinės Maskvos Vnukovo tarptautiniame oro uoste pirmadienį paryčiais avariniu būdu nusileido lėktuvas su radioaktyviu kroviniu.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad dėl Rusijai įvestų sankcijų šalies aviacija pasidarė labai nesaugi ir tik per stebuklą išvengia katastrofų. Rusijoje daugėja avarinių lėktuvų nusileidimų.
10:42 | Lavrovas bando bauginti: „500 metų trukęs Vakarų dominavimas pasaulyje“ eina į pabaigą
Praėjus beveik dvejiems metams, kaip Rusija nesėkmingai bando parversti nepriklausomą Ukrainą, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija per šį karą sustiprėjo, o Vakarų dominavimas pasaulyje „eina į pabaigą“.
10:00 | „The Guardian“: Vengrija spaus JAV neremti Ukrainos
Pirmadienį, gruodžio 11 d., Vengrijos ministro pirmininko politinio biuro valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mártonas Ugrosdy ir Orbaną remiantis akademikas Attila Demko prisijungs prie Vengrijos ambasados Vašingtone narių ir pradės dvi dienas truksiantį renginį, kurį organizuoja konservatyvusis tyrimų centras „Heritage Foundation“, sakė šaltiniai.
Leidinio šaltinių teigimu, kai kurie dalyviai, įskaitant respublikonus Kongreso narius, buvo pakviesti kitą dieną prisijungti prie uždarų derybų.
Susitikimas vyks Vašingtone vykstant intensyvioms diskusijoms dėl Ukrainos ateities.
„Orbanas įsitikinęs, kad pagalba Ukrainai Kongrese nebus priimta. Todėl jis taip pat bando blokuoti Europos Sąjungos pagalbą“, – pažymi Vengrijos ambasadai artimas diplomatinis šaltinis.
09:16 | Mažėjant pagalbos finansavimui V. Zelenskis susitiks su J. Bidenu ir respublikonais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vyks į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, respublikonams prieštaraujant dėl paramos paramos su Rusijos invazija kovojančiai jo šaliai.
Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks.
Baltiesiems rūmams paskelbus apie V. Zelenskio vizitą, vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kuris bandė susieti pagalbą Ukrainai su JAV sienų saugumo finansavimu, antradienį taip pat susitiks su ukrainiečių lyderiu.
08:30 | Ukraina praneša apie sudėtingą padėtį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad padėtis Rytų Ukrainoje šiuo metu labai sudėtinga, nes Rusijos karinės pajėgos veržiasi palei visą fronto liniją.
„Operatyvinė padėtis rytuose išlieka sudėtinga. Priešas nenustoja vykdyti puolamųjų operacijų palei visą frontą. Kartu su vadais, laikančiais gynybą rytų kryptimi, išsamiai išanalizavome padėtį ir apsvarstėme tolesnių veiksmų variantus“, – „Telegram“ rašė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
Jis pažymėjo, kad sprendimai buvo priimti siekiant užtikrinti Ukrainos gynybos tvarumą, išsaugoti karių gyvybes ir racionaliai naudoti šaudmenis.
07:48 | Ukrainos oro pajėgos numušė 8 rusų raketas, nukreiptas į Kyjivą
Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad pirmadienio rytą numušė aštuonias Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivą.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku „rusų užpuolikai pradėjo raketų ataką prieš Kyjivo sritį“ ir pridūrė, kad „priešlėktuvinė gynyba sunaikino aštuonis oro taikinius, skridusius sostinės kryptimi“.
Raketų fragmentai nukrito Kyjivo pietrytiniame Darnycios rajone, buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė karinė administracija.
„Medikai suteikė jiems pagalbą įvykio vietoje“, – per platformą „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Vienas raketos fragmentas rastas sandėlio teritorijoje Darnycios rajone. Gaisro ar žalos pastatui nėra“, – pridūrė jis.
Ukraina kaltina Rusiją žiemą rengiant smūgių šalies energijos infrastruktūrai kampaniją, kaip ir pernai.
Praėjusią žiemą dėl tokių smūgių milijonai žmonių ilgam likdavo be elektros ir šildymo.
Vėliau Kyjivas pastiprino savo oro gynybos sistemas vakarietiškais ginklais, bet sako, kad šaliai reikia daugiau ginklų pažeidžiamiems regionams apsaugoti.
07:00 | Argentinoje viešintis V. Zelenskis pabrėžė kovos už laisvę svarbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį atvykęs į Buenos Aires dalyvauti Argentinos prezidento Javiero Milei inauguracijoje, su Ekvadoro, Paragvajaus ir Urugvajaus vadovais aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas bandė patraukti į savo pusę Lotynų Amerikos šalis, kurių nuomonės dėl atsako į Rusijos plataus masto karą Ukrainoje išsiskyrė.
„Lotynų Amerikos šalių, kurios palaiko Ukrainos žmones kovoje už laisvę ir demokratiją, parama ir stiprus vieningas balsas mums yra labai svarbūs“, – po susitikimų sakė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
