Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai:
18:05 | Ukrainos atstovas: Rusija griebiasi „plano B“
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad Rusijos pakalikas Viktoras Medvedčukas Kremliui pasiūlė „planą B“.
Kaip rašo UNIAN, Rusijos valdžios atstovai suprato, kad okupuoti visos Ukrainos jiems nepavyks, todėl yra būtinas kitas planas.
Kaip teigia O. Danilovas, buvęs Ukrainos deputatas V. Medvedčukas, perduotas Rusijai mainais į Ukrainos karių susigrąžinimą atgal į šalį, diktatoriui Vladimirui Putinui pasiūlė „planą B“, kuriame siūloma, kaip galima okupuoti Ukrainos teritoriją.
„Rusijoje dabar iškelta užduotis sukurti vadinamąją korėjietišką versiją. <...> Dabar jie įgyvendins „planą B“ ir taip sieks sukurti vadinamąją „antrąją Ukrainą“.
Šį beprotišką planą pasiūlė Medvedčukas. Medvedčukas tiki, kad jis Ukrainoje yra profesionalus asmuo, tačiau toks jis nėra, jis tiesiog yra išdavikas“, – kalbėjo O. Danilovas.
17:48 | Izraelio diplomatijos vadovas lankosi Kyjive: esame „įsipareigoję Ukrainai“
Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas ketvirtadienį, per pirmąjį bet kurio Izraelio ministro vizitą karo draskomoje šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš metus, pareiškė, kad jo šalis yra „įsipareigojusi palaikyti Ukrainos suverenitetą“.
„Izraelis tvirtai solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir išlieka įsipareigojęs palaikyti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė E. Cohenas per spaudos konferenciją su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.
Netrukus po atvykimo ministras apsilankė Kyjivo priemiestyje Bučoje, įtariamų Ukrainos civilių žudynių vietoje.
„Tragiški vaizdai vis dar įsirėžę į mano širdį“, – teigė jis spaudos konferencijoje Kyjive ir pridūrė, kad „Izraelis griežtai pasisako prieš nekaltų civilių žudymą“.
Tačiau E. Cohenas, kuris turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nepranešė apie jokius pažadus dėl ginklų, kurių Ukraina prašo ilgus mėnesius.
Jis sakė, kad jo vyriausybė „parems ir padės patvirtinti iki 200 mln. dolerių (187,39 mln. eurų) garantiją Izraelio sveikatos priežiūros ir civilinės infrastruktūros projektams“.
Kitą savaitę Jungtinėse Tautose vyksiančiai Ukrainos taikos iniciatyvai Izraelis pritars, taip pat kalbėjo E. Cohenas.
Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Izraelis užėmė atsargią poziciją ir siekia išlaikyti neutralumą.
Konflikto metu Izraelis siunčia humanitarinę pagalbą Ukrainai, bet netiekia jai ginklų.
Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) anksčiau šį mėnesį interviu transliuotojui CNN sakė, kad „neabejotinai aiškinasi“ dėl karinės pagalbos Ukrainai.
Tai paskatino Maskvą perspėti, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai paskatins konflikto eskalavimą.
„Esame labai dėkingi Izraelio vyriausybei už visas humanitarines iniciatyvas“, – ketvirtadienį savo Izraelio kolegai teigė D. Kuleba.
Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainai „svarbiausia“ yra pergalė mūšio lauke.
„Izraelis žino mūsų karinių poreikių sąrašą ir mes lauksime, kol bus priimti atitinkami sprendimai, visų pirma dėl Ukrainos dangaus apsaugos“, – sakė D. Kuleba.
Užsienio reikalų ministras taip pat oficialiai visiškai atnaujino Izraelio ambasados Kyjive darbą.
Ši diplomatinė misija atnaujins „nepertraukiamą veiklą, siekiant stiprinti santykius tarp šalių“, teigiama anksteniame E. Coheno pareiškime.
E. Cohenas taip pat atidavė pagarbą Kyjivo Babin Jaro dauboje esančiame memoriale beveik 34 000 žydų, nužudytų 1941 metais, kai miestas buvo okupuotas nacių.
Izraelis taip pat akcentuoja savo ypatingus ryšius su Maskva – daugiau kaip milijonas Izraelio piliečių yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos.
17:05 | Rusijos gynybos ministerijos atstovė rasta negyva
Rusijoje aptiktas mirusios šalies gynybos ministerijos finansų skyriaus vadovės kūnas.
Kaip skelbia UNIAN, „paslaptingas biurokratų maras Rusijoje tęsiasi“. Pranešama, kad rusų atstovė Maryana Yankina „paslaptingai“ iškrito pro langą.
Tuo metu teisėsaugos institucijos iškėlė neva galimą savižudybės versiją.
16:55 | JAV gynybos sekretorius: Amerika pasiruošusi ginti Baltijos šalis
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Estijoje pareiškė, kad Rusija toliau į karo frontą Ukrainoje siunčia didelį skaičių karių, rašo „The Guardian“.
Tačiau pastebima, kad diktatoriaus Vladimiro Putino siunčiami kariai į Ukrainą yra netinkamai aprūpinti karinėmis priemonėmis, be to, okupantai nėra tinkamai apmokyti. Dėl šios priežasties, pasak L. Austino, mūšio lauke Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostoliai, o tokia tendencija gali tęstis ir toliau.
JAV atstovė teigimu, Amerika kartu su sąjungininkėmis dirba kiekvieną dieną tam, kad Ukrainai galėtų perduoti reikiamą karinę ginkluotę laiku.
Be to, L. Austinas ketvirtadienį užsiminė ir apie tai, kad jeigu reikės, Amerika yra pasirengusi apsaugoti Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
„Jungtinės Valstijos tvirtai įsipareigojusios ginti mūsų sąjungininkių – Baltijos šalių – laisvę ir suverenitetą“, – teigė jis.
16:44 | J. Bidenas kovo 3 dieną Baltuosiuose rūmuose priims Vokietijos prezidentą O. Scholzą
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas kovo 3 dieną Vašingtone priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir surengs derybas dėl paramos Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Praėjus vieneriems metams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą, vadovai aptars mūsų dedamas pastangas remti Ukrainą, primesti Rusijai atsakomybę už jos agresiją ir stiprinti transatlantinį saugumą“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
16:28 | Rusija išsiunčia keturis Austrijos diplomatus
Maskva ketvirtadienį pareiškė išsiunčianti keturis Austrijos diplomatus po to, kai Viena išsiuntė keturis Rusijos užsienio atstovybių Austrijoje darbuotojus, didėjant įtampai dėl konflikto Ukrainoje.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos diplomatų išsiuntimas buvo „nedraugiškas ir nepagrįstas žingsnis“, kuris „daro didelę žalą dvišaliams santykiams, kurie dėl Austrijos veiksmų ir taip išgyvena krizę“.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, Austrija ir kitos Europos Sąjungos šalys išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
Ministerija pranešė, kad iškvietė Austrijos ambasadorių Maskvoje ir informavo jį, kad keturi Austrijos ambasados Rusijoje darbuotojai „paskelbti persona non grata“.
Jiems suteikta galimybė išvykti iš šalies iki vasario 23 dienos.
„Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į kylančius sunkumus gaunant vizas oficialioms Rusijos delegacijoms, vykstančioms į Vieną“, – pridūrė ministerija savo pareiškime.
Anksčiau vasarį Viena pranešė, kad išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, teigdama, kad jie elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“.
Neutralioje Austrijoje, kuri iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą su Rusija palaikė glaudžius santykius, diplomatai išsiunčiami retai.
16:01 | J. Stoltenbergas: NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija
NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas.
Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos... Europos, kur jis galėtų kontroliuoti kaimynus, kur galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – sakė 63 metų J. Stoltenbergas interviu, duotame likus savaitei iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.
„Mums reikia būti pasirengusiems ilgam etapui; tai gali trukti daug, daug, daug, daug metų“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas vengė prognozuoti, kiek tęsis atsinaujinusi priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų, nes permainos gali ateiti staiga.
„Matėme Berlyno sienos griuvimą, matėme [2001 metų] rugsėjo 11-ąją“, – sakė jis.
JAV vadovaujama NATO „visuomet aiškinsis“, kaip galima gerinti santykius, bet šiuo metu dėl Rusijos režimo elgesio tai neįmanoma, kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO narės nesiunčia savo karių į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad tiesioginis karinis konfliktas galėtų virsti branduoliniu Vakarų ir Rusijos karu.
Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Aljansas dislokavo dešimtis tūkstančių papildomų karių savo rytiniame sparne, o virtinė sąjungininkių Europoje padidino išlaidas gynybai.
NATO narės, visų pirma JAV, taip pat siunčia Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų eurų, kad padėtų Kyjivui atremti Rusiją.
15:02 | Moldovos teritorijoje – rusų raketos nuolaužos
UNIAN skelbia, kad po Rusijos surengtų atakų virtinės prieš Ukrainą Moldovoje pasienio pareigūnai aptiko sprogusios raketos nuolaužos.
Moldovos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tai jau 4 kartais, kai šalies teritorijoje atsiduria rusų raketų fragmentai.
14:53 | Kryme nugriaudėjo sprogimai
Ukrainiečių žiniasklaida „Obozrevatel“ skelbia, kad Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje nugriaudėjo 3 galingi sprogimai, o vėliau į viršų kylantys dūmai pasirodė virš karinio objekto.
Teigiama, kad ketvirtadienį vietos gyventojai okupuotame Armiansko mieste išgirdo virtinę sprogimų.
Savo ruožtu Rusijos propagandistai puolė aiškinti, kad Krymo teritorijoje suveikė oro gynybos sistemos. Tačiau jau netrukus socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi informacija, kad netoli Armiansko miesto pastebėti kylantys dūmai virš rusams priklausančio karinio objekto.
Pastebima, kad mažiausiai trys galingi sprogimai nugriaudėjo apie 14 val. vietos laiku. Liudininkai pasakojo, kad Rusijos kariškiai bandė gintis, tačiau, manoma, tai jiems nepadėjo.
14:30 | „Politico“: JAV baiminasi V. Putino reakcijos
„Politico“ skelbia, kad JAV baiminasi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos, jeigu okupuotą Krymo pusiasalį pavyks atsikovoti Ukrainai.
Ukrainos siekis išlaisvinti 2014 m. Rusijos okupuotą Krymo pusisalį gali reikšti „raudonąją liniją“ Vladimirui Putinui. Tikėtina, kad tokiu atveju Rusija galėtų imtis papildomų veiksmų ir dar labiau eskaluoti pradėto karo situaciją.
Šiuo teiginius, kaip rašo „Politico“, išsakė JAV gynybos sekretorius Antony Blinkenas kalbėdamas telefonu su kai kuriais ekspertais.
Tuo metu 4 pašnekovai iškart žurnalistams perdavė informaciją apie tai, kokia buvo A. Blinkeno reakcija po paklausimo, ar JAV padėtų Ukrainai išlaisvinti okupuotą Krymo pusiasalį.
„Jis [A. Blinkenas] pasakė, kad JAV nesistengia aktyviai raginti Ukrainos susigrąžinti Krymą, tačiau tik Kyjivas priims savo galutinį sprendimą
<...> JAV savo ruožtu nemano, kad dabartiniu momentu tai būtų išmintingas sprendimas vykdyti puolimą, siekiant atsikovoti prarastą Krymą“, – cituojami „Politico“ šaltiniai.
Remiantis pašnekovų teigimu, A. Blinkenas šią poziciją išsakė leisdamas tai suprasti, o jo tolimesni pareiškimai taip pat atspindėjo tai, kad JAV siekia, jog Ukraina pirmiausiai sukoncentruotų dėmesį į Donbaso atsikovojimą, bet ne Krymo pusiasalio.
Tačiau ir šiuo atveju A. Blinkenas leido suprasti, kad galutinį sprendimą priims Kyjivą. Visgi teigiama, kad Vašingtonas yra pasirengęs palaikyti Ukrainą net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta atsikovoti Krymą.
Nepaisant to, pastebima, kad A. Blinkenas yra ne vienintelis aukšto rango pareigūnas, kuris gana skeptiškai vertina Ukrainos idėją šiuo metu bandyti atsikovoti Krymą, kuri aneksavo Rusija.
Dar prieš dvi savaites, pasak „Politico“, Pentagono pareigūnai Atstovų Rūmų Ginkluotųjų tarnybų komiteto nariamas sakė nemanantys, kad Ukrainai dabartiniu laikotarpiu pavyktų atsikovoti prarastą pusiasalį.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad Krymo išvadavimas – viena iš būtinų sąlygų, kad su Rusija būtų užmegzta ilgalaikė taika.
Karo eksperto Romano Svitano teigimu, Ukraina įsiveržti į Krymo teritoriją gali dar prieš pasibaigiant šiems metams, o proceso eiga priklausytų nuo to, ar Vakarai sutiks tiekti ilgojo nuotolio raketas, mat nuo to priklausytų, kiek laiko užtruktų puolimas.
13:51 | A. Lukašenka kreipėsi į JAV prezidentą
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka teigė neva kviečiantis JAV prezidentą Joe Bideną atvykti į Minską.
Kaip skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, A. Lukašenka pakvietė J. Bideną į Minską susitikti kartu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Teisa, A. Lukašenka pasitelkė propagandinį naratyvą ir teigė, kad susitikimo metu galėtų būti užmegztos tariamoms derybos, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje.
„Mes užtikrinsime visišką saugumą ir komfortą. O svarbiausia – jis [Joe Bidenas] iš čia [Minsko] išvyks patenkintas“, – propagandinius pažadus skleidė diktatorius A. Lukašenka.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenas keliaus vasario 20–22 dienomis ir susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – nariais, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Jis „aptars mūsų dvišalį bendradarbiavimą, taip pat mūsų bendras pastangas remti Ukrainą ir stiprinti NATO atgrasymo priemones“, – sakė ji.
JAV prezidentas pasakys kalbą, skirtą vasario 24 dienos „vienerių metų sukakčiai nuo žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą paminėti, kurioje kalbės apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos sutelkė pasaulį palaikyti Ukrainos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją“, – teigė JAV atstovė.
J. Bideno kelionė sutaps su vasario 21 dieną Maskvoje vyksiančia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba apie šalies padėtį.
Lenkija yra pagrindinis pabėgėlių ir Vakarų karinės pagalbos, kurios didžioji dalis atkeliauja iš Jungtinių Valstijų, centras. Tačiau manoma, kad dėl saugumo problemų J. Bidenas greičiausiai nesilankys kaimyninėje Ukrainoje.
Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi daug Europos vadovų. J. Bideno žmona, pirmoji ponia Jill Biden, 2022 metų gegužės mėnesį netikėtai apsilankė Vakarų Ukrainoje.
13:45 | Ukrainos prezidentas kreipsis į Berlyno kino festivalio atidarymo ceremonijos svečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per tiesioginę vaizdo transliaciją kreipsis į Berlyno kino festivalio atidarymo ceremonijos svečius.
Iki vasario 26-osios truksiančio festivalio organizatoriai sako, kad šiemet bus ypatingai pagerbta Ukraina ir Irano protestuotojai.
V. Zelenskis, buvęs komikas ir aktorius, figūruoja Seano Penno dokumentiniame filme apie karą Ukrainoje „Superpower“, kurio pasaulinė premjera kaip tik įvyks Berlinalėje.
Šiemetiniame festivalyje dėl „Auksinio lokio“ ir „Sidabrinio lokio“ varžysis 18 filmų. Laimėtojus išrinks JAV aktorės Kristen Stewart vadovaujama žiuri.
„Superpower“ bus rodomas festivalio specialiojoje kategorijoje ir nepretenduos į apdovanojimus.
Festivalyje, kuris yra pirmasis didelis šių metų Europos kino renginys, bus rodomi keli Ukrainos režisierių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, taip pat disidentų Irano kūrėjų darbai, taip parodant solidarumą.
Berinalę atidarys Rebeccos Miller romantinė komedija „She Came to Me“, kurioje vaidina „Sostų karų“ žvaigždė Peteris Dinklage'as ir „Oskaro“ laureatės Marisa Tomei bei Anne Hathaway.
13:04 | Norvegija patvirtino 6,8 mlrd. eurų vertės, 5 metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai
Norvegijos partijos ketvirtadienį parėmė 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai.
Visos partijos Norvegijos parlamente, išskyrus nedidelę kraštutinių kairiųjų „Rodt“, pritarė centro kairiųjų vyriausybės vasario 6 dieną pristatytam planui.
Pagal planą penkerius metus Ukrainai bus skiriama po 15 mlrd. kronų per metus. Platus konsensusas reiškia, kad lėšos keliaus nepriklausomai nuo vyriausybės politinės sudėties po 2025-aisiais numatomų parlamento rinkimų.
„Nustatote labai svarbų precedentą dėl ilgalaikės finansinės paramos šaliai, ginančiai savo nepriklausomybę ir kiekvienos šalies teisę gyventi pagal visuotinai pripažįstamas tarptautines normas“, – parlamentarams vaizdo ryšiu pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dauguma Norvegijos partijų taip pat pritarė vyriausybės pasiūlymui 5 mlrd. kronų didinti pagalbą besivystančioms šalims, labiausiai paveiktoms karo Ukrainoje, pirmiausia dėl kylančių maisto ir kitų prekių kainų.
Norvegijos vyriausybė pernai buvo griežtai kritikuojama už savo plėtros pagalbos biudžeto 2023 metams sumažinimą, nors šalies pajamos už gamtines dujas dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo.
2022 metais Norvegija, aplenkusi Rusiją, tapo didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, o kainos pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Norvegija kartais sulaukdavo kaltinimų, kad pelnosi iš karo.
„Šią nuomonę kategoriškai atmetu“, – sausio pabaigoje interviu naujienų agentūrai AFP sakė norvegų ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Pagalbos paketas yra pavadintas norvegų Arkties tyrinėtojo, diplomato ir filantropo Fridtjofo Nanseno (1861–1930) vardu.
F. Nansenas vadovavo humanitarinei pagalbai buvusiai Sovietų Sąjungai per praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžios badą. Už šias pastangas ir už darbą dėl pabėgėlių per Pirmąjį pasaulinį karą jis pelnė 1922 metų Nobelio taikos premiją.
12:47 | Oro pavojus Ukrainoje
NEXTA skelbia, kad visoje Ukrainos teritorijoje paskelbtas oro pavojus.
12:39 | Nukautas rusų leitenantas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos kariuomenės leitenantą, kuris buvo pastebėtas ir diktatoriaus Vladimiro Putino naujametinės kalbos paviešintame vaizdo įraše.
UNIAN rašo, kad nukautas rusų leitenantantas Jurijus Šneideris, kuram buvo 26-eri metai
Apie leitenanto žūtį karo fronte patvirtinti ir Rusijos šaltiniai, o vienas iš pranešimų pasirodė vasario 16 d.
Teigiama, kad nukautas rusų leitenantas yra baigęs Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklą, gyveno Krasnojarske ir tarnavo karinėje apygardoje.
Be to, nukautas rusų okupantas, žudęs ukrainiečius, taip pat yra gavęs oderį už drąsą.
11:58 | NATO vadovas Turkijai: laikas ratifikuoti Švedijos ir Suomijos narystę
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasakė Turkijai, kad atėjo laikas jai ratifikuoti Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į šį Vakarų gynybos aljansą.
„Toliau manau, kad atėjo laikas ratifikuoti ir Suomijos, ir Švedijos [stojimą]", – sakė J. Stoltenbergas per derybas Ankaroje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje, gegužę nutraukė dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką ir vienu metu pateikė prašymą įstoti į NATO.
Tačiau Turkija iki šiol nesutinka ratifikuoti Švedijos narystės paraiškos, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Ankara sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.
Be to, Turkija itin piktai sureagavo į Švedijos policijos sprendimą leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie Turkijos ambasados Stokholme praėjusį mėnesį.
11:20 | Rusijos pajėgos surengtai naujai atakai „pakeitė taktiką“
Rusija ketvirtadienio naktį vėl apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis ir kitokiomis raketomis, smogdama taikiniams įvairiose šalies dalyse – nuo rytinių iki vakarinių.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per vieną šių smūgių žuvo 79 metų moteris, sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
Rusų pajėgos per dvi valandas panaudojo 36 įvairias raketas, pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Pasak jo, ukrainiečių oro gynyba numušė 16 raketų. Sėkmingų numušimų dalis yra mažesnė, nei per kai kuriuos ankstesnius Rusijos apšaudymus raketomis.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad smogta taikiniams šalies šiaurėje, vakaruose, pietuose ir rytuose, taip pat centrinėje dalyje.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Rusijos pajėgos šiai atakai „pakeitė taktiką“ ir aktyviai vykdė žvalgybą bei naudojo raketų muliažus oro gynybai suklaidinti.
Detalių jis nepateikė, bet sakė, kad Rusijos pajėgos gali ieškoti būdų, kaip išvengti ukrainiečių oro gynybos, pastiprintos Vakarų tiekiamomis ginklų sistemomis ir anksčiau sėkmingai veikusios prieš rusų raketas ir dronus.
Per vieną iš praėjusios nakties smūgių sugriauta namų rytiniame Pavlohrado mieste, žuvo 79 metų moteris ir sužeisti mažiausiai septyni žmonės, du iš jų hospitalizuoti, teigė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Sugriauti septyni namai, apgriauta dar 30, kilo gaisras vienoje gamykloje, bet po kelių valandų jis buvo užgesintas, pridūrė gubernatorius.
Vakarinės Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad viename ypatingos svarbos infrastruktūros objekte kilo gaisras. Daugiau detalių pareigūnas nepateikė.
11:10 | A. Lukašneka planuoja susitikti su V. Putinu
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka propagandinei šalies naujienų agentūrai „Belta“ įvardijo, kuriuo atveju baltarusų kariai kovotų kartu su Rusijos kariuomene.
Visgi kiek anksčiau buvo pastebėta, kad A. Lukašenkos kariai jau kovoja prieš Ukrainą kartu su rusų kariuomene.
Kaip rašo „The Guardian“, cituodama valstybinę Baltarusijos naujienų agentūrą, A. Lukašenka teigė, kad jo šalies kariuomenė įsitrauktų į karą Ukrainoje ir kovotų drauge su rusų okupantais prieš ukrainiečius tuo atveju, jeigu kita šalis pradėtų puolimą prieš Baltarusiją.
„Kovoti drauge su rusais, iš Baltarusijos teritorijos esu pasirengęs tik vienu atveju: jei nors vienas karys iš [Ukrainos] ateis į mūsų teritoriją su ginklu, žudyti mano žmonių“, – Minske per retą spaudos konferenciją užsienio žiniasklaidai sakė A. Lukašenka.
„Tai taikoma [ir] kitiems mūsų kaimynams, – sakė A. Lukašenka. – Jei jie užpuls Baltarusiją, mūsų atsakas bus nuožmiausias. Nuožmiausias!“
Minskas pernai vasarį leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą. Baltarusijoje taip pat yra dislokuota kažkiek Rusijos karių, bet A. Lukašenka žadėjo nesiųsti savo kariuomenės, kurią sudaro 60–70 tūkst. karių, per pietinę sieną į Ukrainą.
Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad A. Lukašenka, kuris ne kartą bandė paneigti teiginius, kad Baltarusija gali būti įtrauktą į karą Ukrainoje ir vykdyti puolimus kartu su Maskva, taip pat pareiškė, kad penktadienį yra planuojamas naujas susitikimas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Pravda“ rašo, kad abu diktatoriai turėtų aptarti gynybos ir saugumo klausimus, ekonominiai, kiti kariniai klausimai.
Kiek anksčiau okupuoto Melitopolio meras (iš ukrainiečių pusės) pareiškė, kad Zaporižios srityje esančioje Kyrylovkos gyvenvietėje pastebėti baltarusių kariai. Jeigu šie liudininkų pasakojimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad Baltarusija pati įsitraukia į karą Ukrainoje, o ne tik padeda Rusijai.
„Tai gali būti privačios karinės kompanijos samdiniai. Gali būti, kad jie sakys, kad čia ne Baltarusijos reguliariosios pajėgos, tačiau faktas yra. Jie turėjo Vitebsko padalinio ar brigados skiriamuosius ženklus. Tai yra tai, ką mūsų gyventojai matė“, – pareiškė jis. Televizijos eteryje kalbėjęs Ukrainos valdininkas tvirtino, kad jo regiono gyventojai matė baltarusių karius.
Sausį pradėtos pratybos su Rusijos pajėgomis Baltarusija sausio 16-ąją paskelbė, kad jos teritorijoje prasidėjo bendros su Rusija oro pajėgų pratybos, tuo pakurstydama susirūpinimą, kad Minskas įtraukiamas į Rusijos karą Ukrainoje.
Baltarusių gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad prasidėjo aviacijos junginių iš Baltarusijos ir Rusijos „bendros taktinės skraidymo pratybos“.
Anksčiau ministerija skelbė, kad pratybos truks iki vasario 1-osios. „Pagrindinis pratybų tikslas yra didinti operatyvinį suderinamumą drauge vykdant kovinio rengimo misijas“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Pratybos vyks visuose kariniuose Baltarusijos aerodromuose, yra sakęs Minskas.
Ministerija pridūrė, kad per pratybas bus mokomasi žvalgymo iš oro, bendro patruliavimo prie valstybės sienos, taktinio oro desanto išlaipinimo, prekių pristatymo ir sužeistųjų evakuacijos. Pareigūnai pratybas vadina gynybinėmis.
„Pratybų pobūdis yra tik gynybinis“, – sakė Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmasis pavaduotojas Pavelas Muraveika.
Jo žodžius savo „Telegram“ kanalu citavo Gynybos ministerija. P. Muraveika pridūrė, kad situacija prie Baltarusijos sienos su Ukraina „nėra labai rami“, bet Minskas yra pasirengęs „bet kokiems Kyjivo provokaciniams veiksmams“.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka yra sakęs, kad nesiųs baltarusių karių į Ukrainą. Baltarusija leido Rusijai – savo pagrindinei politinei sąjungininkei ir didžiausiai kreditorei – pasinaudoti jos teritorija puolant Ukrainą.
Spalio mėnesį Minskas paskelbė, kad drauge su Maskva kuria bendras regionines pajėgas; į šalį atvyko keli tūkstančiai rusų karių.
10:47 | Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas prognozuoja Bachmuto užėmimą iki balandžio
usijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, ir dėl to apkaltino „milžinišką karinę biurokratiją“.
Įnirtingos kovos už šį Ukrainos rytinės Donecko srities miestą yra ilgiausias beveik metus trunkančios Rusijos invazijos Ukrainoje mūšis.
„Galvoju, kad tai [įvyks] kovą ar balandį“, – rašė J. Prigožinas vienoje iš kelių praėjusią naktį internete išplatintų žinučių.
„Bachmutui užimti reikia blokuoti visus tiekimo kelius. Tai reikšminga užduotis“, – sakė jis.
61 metų J. Prigožinas, kuris yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, teigė, kad rusų pažanga šiame sunkiame mūšyje priklausys nuo to, ar „priešininkas atsiųs rezervų“.
J. Prigožino privačios pajėgos, į savo gretas verbavusios ir nuteistuosius iš Rusijos kalėjimų, teigia vaidinusios vadovaujamą vaidmenį per pastarojo meto mūšius Rytų Ukrainoje.
Praėjusią savaitę J. Prigožinas paskelbė, kad „Wagner“ nebeverbuos kovotojų kalėjimuose, o ketvirtadienį sakė, kad tai paveiks bendrovės kovinį potencialą.
„Žinoma, kažkuriuo metu junginių skaičius kris ir dėl to užduočių, kurias galime atlikti, skaičius nebus toks, kokio norime“, – sakė jis.
„Wagner“ teiginiai, kad ji užėmė teritorijų be reguliariosios armijos pagalbos, kursto trintį tarp bendrovės ir Rusijos kariuomenės vadų. Juos J. Prigožinas apkaltino dėl „milžiniškos karinės biurokratijos“, esą sutrukdžiusios užimti Bachmutą iki 2022 metų pabaigos.
„Pažanga nevyksta taip greitai, kaip norėtume“, – sakoma vienoje iš jo žinučių, paskelbtų per socialinės žiniasklaidos platformą „Telegram“.
„Galvoju, kad Bachmutas galėjo būti užimtas iki Naujųjų metų, jei ne, sakykime, mūsų milžiniška karinė biurokratija ir jei ne kasdien į ratus kaišiojami pagaliai“, – pareiškė J. Prigožinas.
10:15 | Įvardytas Izraelio užsienio reikalų ministro vizito tikslas
Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Izraelis užėmė atsargią poziciją ir siekia išlaikyti neutralumą dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos.
Teigiama, kad Izraelio ministro vizito metu Ukrainoje siekis – visiškai atnaujinti Izraelio ambasados Kyjive darbą.
Ši diplomatinė misija atnaujins „nepertraukiamą veiklą, siekiant stiprinti santykius tarp šalių“, sakoma E. Coheno pareiškime.
Izraelis siunčia humanitarinę pagalbą Ukrainai, bet netiekia jai ginklų.
Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu anksčiau šį mėnesį interviu transliuotojui CNN sakė, kad „neabejotinai aiškinasi“ dėl karinės pagalbos Ukrainai.
Kremlius yra įspėjęs, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai nulems konflikto eskalaciją.
Rusijos kariškiai veikia Sirijoje, kur nuo pilietinio karo pradžios 2011-aisias Izraelis yra sudavęs šimtus aviacijos smūgių sirų kariuomenei, Irano remiamoms jėgoms ir Libano grupuotės „Hizbollah“ kovotojams.
Izraelis taip pat akcentuoja savo ypatingus ryšius su Maskva – daugiau kaip milijonas Izraelio piliečių yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos.
09:32 | Izraelio atstovas lankosi Ukrainoje
Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas ketvirtadienį atvyko į Kyjivą ir tai pirmas izraeliečių ministrų vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios prieš beveik metus.
Izraeliečių diplomatijos vadovas „šiandien su oficialiu vizitu lankysis Kyjive, kur susitiks su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru [Dmytro] Kuleba“, sakoma Izraelio Užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame E. Cohenui atvykus į Ukrainos sostinę.
#Israel's Minister of Foreign Affairs Eli Cohen arrived in #Ukraine. https://t.co/iKCjI4tj9d
— NEXTA (@nexta_tv) February 16, 2023
09:21 | Paryžius: Prancūzija ir Kinija sutarė dirbti dėl taikos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi trečiadienį sutarė prisidėti prie taikos Ukrainoje, po jų derybų pranešė prancūzų prezidentūra.
E. Macronas neslepia, jog viliasi, kad Pekinas, kuris yra svarbus Maskvos sąjungininkas ir nepasmerkė prieš metus pradėtos invazijos į Ukrainą, spaus Kremlių grįžti prie derybų stalo.
Trečiadienį Paryžiuje E. Macronas ir Wang Yi aptarė karą ir jo „pasekmes pažeidžiamiausioms šalims, ypač kalbant apie maisto saugą ir finansavimo pajėgumus“, nurodė prancūzų prezidentūra.
Ir E. Macronas, ir Wang Yi nurodė „tą patį tikslą prisidėti prie taikos pagal tarptautinę teisę“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime, nenurodant, kokie galėtų būti abiejų šalių indėliai.
Po derybų Paryžiuje Wang Yi dalyvaus penktadienį prasidėsiančioje ir iki sekmadienio truksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis taip pat nuvyks į Maskvą.
Prancūzijos prezidentas taip pat kalbėjo apie bendradarbiavimą su Kinija „pasaulinių iššūkių“, įskaitant klimato krizę, akivaizdoje.
Vėliau trečiadienį Wang Yi susitiko su prancūzų užsienio reikalų ministre Catherine Colonna. Ketvirtadienį jis surengs derybas strateginiais klausimais su E. Macrono patarėju Emmanueliu Bonne'u.
08:55 | Peržengta „raudonoji riba“
Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai kare peržengė naują „raudonąją ribą“.
UNIAN rašo, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 690 rusų okupantus.
Iš viso skaičiuojama, kad Rusijos pradėtame kare nuo pat invazijos pradžios iš viso jau žuvo 140 460 rusų karių.
Per pastarąją parą okupantai neteko 6 tankų (iš viso 3296 – red. past.), 10 šarvuočių (6517), 3 artilerijos sistemų (2306), 3 oro gynybos sistemų (239), 1 karinio sraigtasparnio (287) ir kitos karinės technikos.
08:27 | Rusija raketomis apšaudė virtinę Ukrainos sričių
Rusija ketvirtadienio naktį atakavo Ukrainą dronais ir raketomis, apšaudyta virtinė regionų, įskaitant vakarinę Lvivo sritį.
Kaip pranešė Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas, rusų raketos krito Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat pietrytinėje Dnipropetrovsko ir centrinėje Kirovohrado srityse.
„Eilinė rusų raketinė ataka. Naktį leido dronus ir raketas. Deja, yra pataikymų Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse. Rusai kiek pakeitė taktiką. Jie aktyviai vykdo žvalgybą, naudoja raketų muliažus [oro gynybai suklaidinti]. Tačiau oro gynyba susidorojo su dauguma priešo raketų ir bepiločių orlaivių“, – sakė A. Jermakas.
Visoje Ukrainos teritorijoje naktį buvo paskelbtas oro pavojus. Kremenčuke Poltavos srityje girdėjosi sprogimai, apie realų pavojų pranešė Lvivo ir Dnipropetrovsko sričių pareigūnai.
Patvirtinta, kad atakuotas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas Lvivo srityje, žmonės nenukentėjo.
Vėliau paaiškėjo, kad rusai Ukrainą apšaudė pasitelkdami strateginę aviaciją ir dronus, paleido aštuonias raketas „Kalibr“.
07:44 | Analitikai įvertino, kodėl V. Putino puolimo planas žlugs
UNIAN rašo, kad Rusija, vykdydamą karininę invaziją Ukrainoje, išeikvojo savo karinės technikos, įrangos rezervą, taip pat rusų kariuomenei trūksta tinkamai parengtų karių, kurie galėtų pradėti naują okupacijos bangą Ukrainoje rytinėje dalyje.
Teigiama, kad dėl Rusijos negebėjimo pagaminti daugiau karinės technikos per trumpą laikotarpį, tai užkirs galimybę lanksčiai vykdyti karines operacijas.
Remiantis JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teiginiais, dėl pastarųjų priežasčių Ukrainos kariai, gaudami pažangią Vakarų karinę techniką, turi kur kas daugiau perspektyvų, kad jų planuojamas kontrpuolimas bus sėkmingas.
Kiek anksčiau apie Rusijos negebėjimą įvykdyti efektingą puolimą užsiminė ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace`as.
Britų atstovas, remdamasis savo šalies gynybos sukaupta informacija, teigė, kad Rusija nėra sutelkusi vieningų kariuomenės pajėgų tam, kad būtų įvykdytas galingas pasipriešinimas ir proveržis karo fronte. Vietoje to, pasak B. Wallece'o, Rusija deda visas pastangas tam, kad galėtų pasiekti tam tikrų laimėjimų Donbase, tačiau tokiu būdu okupantai patiria didelių nuostolių.
Be to, gynybos sekretorius atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje gali būti sutelkta iki 97 proc. rusų karių, tačiau karinių pajėgų parengtis puolimui yra gerokai sumažėjusi 40 proc. dėl patiriamų nuostolių fronte „beveik kaip per Pirmąjį pasaulinį karą“.
ISW pastebi negalintys nešališkai patvirtinti B .Wallece'o pareiškimų, tačiau britų atstovo pastebėjimai, kad Rusijai trūksta mechanizuotų karinių pajėgų, atitinka analitikų anksčiau pareikštus vertinimus – Rusijai tektų atkurti savo prarastus karinius pajėgumus tam, kad galėtų efektingai vykdyti puolimą.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Rusija nebeturi tinkamo karinio rezervo tam, kad vykdytų plataus masto puolimą Ukrainoje.
Pastebima, kad Rusijos negebėjimas per trumpą laiką pagaminti karinės technikos taip pat užkerta kelią efektingam puolimui karo fronte. Tarptautinio strateginių studijų instituto skaičiavimu, Rusija kare prieš Ukraina jau prarado apie 50 proc. savo turimų T-72B ir T-72B3M, taip pat daugybę T-80 tankų. Dėl šios priežasties rusų okupantai naudoja senesnę techniką.
„Ukraina turi galimybę pradėti plataus masto kontrpuolimą per pastaruosius kelis mėnesius. Tačiau galimybė tai įvykdyti, tikėtina, daugiausiai priklausys nuo to, kiap greitai ir kokiais kiekiais Vakarų valstybės suteiks reikiamą karinę techniką, ypač kalbant apie tankus ir šarvuočius“, – kalbėjo ISW analitikai.
Tuo metu Norvegijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija vis dar turi galimybę gaminti didelius kiekius ginklų, raketų ir tankų, tačiau pati pramonė sunkiai geba kompensuoti patirtus nuostolius dėl įvestų Vakarų sankcijų.
Svarbiaus penktadienio įvykiai:
-
Ukraina turi padaryti viską, kad pavasarį akivaizdžiai pajaustų pergalę kare, sako ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius;
-
Šveicarijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad privataus Rusijos turto konfiskavimas šalyje siekiant padėti po karo atstatyti Ukrainą prieštarautų Šveicarijos teisei;
-
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas;
-
Ukrainiečiai šalies rytuose sunaikino rusų atakos sraigtasparnį Ka-52;
-
Maskvos karas Ukrainoje „suteikė NATO atsinaujinusį tikslą“ ir paskatino Rytų Europą atsisakyti sovietinių laikų technikos, tačiau JAV didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos karinė modernizacija, trečiadienį pareiškė britų analitinis centras;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pakartojo kvietimą JAV prezidentui Joe Bidenui apsilankyti Ukrainoje;
-
Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą karo prieš Rusijos agresiją fronte, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas;
-
Ukrainos gynybos ministras įvardijo preliminarius terminus, kada būtų įmanomas kontrpuolimas. Jo teigimu, dabar viskas priklauso nuo to, kaip sparčiai pavyks apmokyti ukrainiečių karius naudotis vakariečių ginkluote;
-
Ukrainos karinė žvalgyba dirba Rusijos teritorijoje, o jos ryšiai pasiekia centrinės Rusijos vadovybės lygį. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas;
-
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Kryme rusų okupantai masiškai degina savo žuvusius karius, kad paslėptų didelius nuostolius;
-
„Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pasienyje su Ukraina Rusija dislokavo savo aviaciją – lėktuvus ir sraigtasparnius, – ketindama paremti sausumos puolimą;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad padėtis Ukrainos fronto linijoje yra „itin sudėtinga“, ypač šalies rytiniuose regionuose, kuriuos Rusija siekia visiškai kontroliuoti.
