Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:54 | Apšaudymo metu žuvo šeši civiliai
Ketvirtadienį per didžiulius Rusijos apšaudymus Ukrainoje žuvo iš viso šeši žmonės, praanešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos raketos šiandien nukovė 6 ukrainiečius. Užuojauta šeimoms“, – sakė jis.
23:36 | Zelenskis: kad ir ką Rusija bedarytų, mūsų žmonės vis tiek nebus surišti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie ketvirtadienį įvykdytą Rusijos raketų ataką.
Pasak jo, šiuo metu sunkiausia situacija Charkive ir Žytomyro srityje.
„Kitas teroristinės valstybės bandymas kovoti su civilizacija: kai kuriuose mūsų regionuose ir miestuose laikinai nutrūko elektra, šiluma ir vanduo.
Sunkiausia – Charkive, Žytomyro srityje, nelengva ir Odesoje, Dnipropetrovsko srityje, Kiyjive, Zaporižioje. Remonto brigados, energetikai, vietos valdžios institucijos, centrinės valdžios institucijos – visi dirbs tiek, kiek reikės, kad būtų atkurtas energijos tiekimas miestams ir regionams, kuriuose dabar yra problemų. Dėkoju visiems, kurie dėl to dirba.
Jau parodėme, ką Ukraina pajėgi. Ir kad ir kiek niekšiškų dalykų Rusija bedarytų, mūsų valstybė ir žmonės vis tiek nebus surišti. Tam nepadės nei raketos, nei Rusijos žiaurumai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė padėką oro pajėgoms.
„Šiandien noriu padėkoti visiems mūsų oro pajėgų kariams. O ypač 138-ajai Dnipro, 160-ajai Odesos ir 208-ajai Chersono priešlėktuvinių raketų brigadoms, kurios pasižymėjo gynyboje nuo šio Rusijos antskrydžio. Ačiū, kariai!
Dėkojame visiems pasaulyje, kurie supranta, kaip svarbu visapusiškai apsaugoti Ukrainos dangų, ir visiems, kurie yra pasiruošę mums padėti garantuoti normalų žmonių gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.
23:03 | Baltieji rūmai dėl Rusijos raketų atakos: JAV suteiks viską, ko reikia ukrainiečiams apsaugoti
JAV kartu su sąjungininkais ir partneriais aprūpins Ukrainą viskuo, ko reikia gynybai nuo Rusijos raketų atakų, taip pat suteiks ir kitą ginkluotę bei įrangą.
Tokią poziciją dėl Rusijos raketų atakos per spaudos konferenciją išsakė Baltųjų rūmų atstovės spaudai pavaduotoja Olivia Delton, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Žinoma, baisu matyti žiaurias, nepagrįstas civilinės infrastruktūros atakas visoje Ukrainoje“, – pažymėjo Baltųjų rūmų atstovė.
Ji pabrėžė, kad paskutinė Rusijos Federacijos masinė ataka buvo nukreipta prieš civilinę infrastruktūrą, ypač siekiant sugadinti šildymo ir elektros tiekimo sistemas. Tuo pačiu metu per išpuolį žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos piliečiai.
„JAV ir toliau teikia Ukrainai oro gynybos pajėgumus ir, bendradarbiaudamos su mūsų sąjungininkais bei partneriais visame pasaulyje, teikia tai, ko jai šiuo metu reikia“, – pabrėžė ji.
22:35 | Baltieji rūmai: Rusijos raketų antskrydis prieš Ukrainą „žiaurus ir nepateisinamas“
Baltieji rūmai ketvirtadienį naujausias Rusijos raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavadino žiauriomis ir nepateisinamomis.
„Labai skaudu matyti šiuos žiaurius, nepateisinamus išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Olivia Dalton. Per atakas, per kurias buvo panaudotos moderniausios hipergarsinės raketos „Kinžal“, žuvo mažiausiai devyni žmonės, daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas ir net sutriko elektros energijos tiekimas Zaporižios atominėje elektrinėje.
22:17 | Stoltenbergas pradėjo naują kampaniją dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas.
Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.
Visos 30 sąjungininkių pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo protokolus. Beveik visos juos ratifikavo, tačiau Turkija ir Vengrija dar to nepadarė. Jos siekia gauti iš šių dviejų šalių garantijas ir patikinimus. Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų NATO narių pritarimą.
NATO būstinėje Briuselyje ketvirtadienį susitinka Šiaurės šalių ir Turkijos atstovai. J. Stoltenbergas šiose derybose tiesiogiai nedalyvauja, tačiau jas organizavo po to, kai praėjusį mėnesį įtikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) grįžti prie derybų stalo.
„Tai yra procesas, ir aš nesitikiu, kad jis bus užbaigtas vienu derybų raundu, – susitikimo išvakarėse Stokholme žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau esu įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija taps NATO sąjungininkėmis. Tai yra svarbiausias prioritetas.“
21:53 | Šveicarijos parlamentarai ragina – teoriškai – leisti perduoti Ukrainai ginklų
Šveicarijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį nedidele persvara pritarė tam, kad būtų leidžiama perduoti Ukrainai šveicarų gamybos ginklų, tačiau tokiomis sąlygomis, kokios vargu ar bus įvykdytos.
Nacionalinė Taryba 98 balsais pritarė tam, kad vyriausybė būtų paraginta leisti reeksportuoti į Ukrainą šveicariškus ginklus. Prieš pasiūlymą balsavo 96 parlamentarai, du susilaikė.
Šiuo metu toks reeksportas draudžiamas pagal griežtus šalies karinio neutralumo įstatymus.
Priimtu pasiūlymu raginama padaryti išimtis šalims, norinčioms perduoti Šveicarijoje pagamintų ginklų Ukrainos pajėgoms, bet tik tuo atveju, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba iš pradžių paskelbs Rusijos karą Ukrainoje neteisėtu.
Rusija Saugumo Taryboje turi veto teisę, todėl toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas.
Dėl ilgametės Šveicarijos neutralumo tradicijos diskutuojama nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kiek daugiau nei prieš metus.
Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.
21:39 | Ukrainiečiai galingai smogė okupantams: kentėjo rusų vadavietė, logistikos centrai, oro gynybos sistemos
Per dieną Ukrainos kariai surengė septynis oro antskrydžius į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas, skelbia UNIAN.
Apie tai informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Gynybos pajėgų aviacija per parą surengė 7 smūgius į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas“, – rašoma pranešime.
Tuo pačiu metu raketų ir artilerijos daliniai pataikė į vadavietę, šešias rusų personalo koncentracijos zonas, du logistikos centrus, tris šaudmenų sandėlius, priešlėktuvinę raketų sistemą.
21:25 | Dalyje Ukrainos aidėjo pavojaus sirenos
Ketvirtadienio vakarą dalyje Ukrainos vėl buvo paskelbtas didelio masto oro pavojaus signalas. Apie tai paskelbęs Mykolajivo regioninės karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido raketas.
„Niekšai vėl siunčia raketas“, – rašė jis. Tačiau kol kas žinia apie raketas nėra patvirtinta.
Pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Zaporižios gyventojai mieste išgirdo sprogimus. Šalies piliečius gynyba ragina neplatinti smūgių nuotraukų ir vaizdo įrašų, kad okupantai negalėtų nustatyti vietos.
21:45 val. oro pavojaus signalas buvo atšauktas visuose Ukrainos regionuose, išskyrus Krymą ir Luhansko sritį.
21:00 | Ukrainoje šiems metams pranašaujamas 37 proc. kuklesnis grūdų derlius
Ukrainos grūdų derlius šiemet gali siekti 34 mln. tonų, o tai reiškia, kad būtų 37 proc. kuklesnis nei praėjusių metų, prognozuoja Nacionalinė žemės ūkio mokslų akademija.
Derliaus sumažėjimas tiesiogiai siejamas su Rusijos invazijos padariniais – 45 proc. menkesniais nei pernai pasėlių plotais, pasikeitusia jų struktūra, trąšų stoka ir derlingumo kritimu.
Vien tik kviečių derlius prognozuojamas 15-18 mln. tonų apimčių.
Tuo tarpu aliejinių augalų sėklų derlius šiemet pranašaujamas daugiau nei dešimtadaliu solidesnis nei pernai – apie 19,3 mln. tonų.
Asociacijos „Ukrainos agroverslo klubas“ skaičiavimais, grūdinių kultūrų derlius šalyje 2022-aisiais siekė 53,9 mln. tonų ir buvo 37 proc. menkesnis už rekordinį 2021 metų. Aliejinių augalų sėklų pernai, karo sąlygomis derlius sumažėjo 24 proc. iki 17,5 mln. tonų.
Vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojos ir tiekėjos tarptautinei rinkai Ukrainos uostai netrukus po Rusijos invazijos pradžios buvo užblokuoti agresorės karo laivų, kol liepos mėnesį, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, buvo pasiektas laikinas susitarimas dėl jų išgabenimo jūra, o lapkritį jo galiojimas pratęstas 120 dienų.
20:46 | Rusija į „juodąjį sąrašą“ įtraukė 144 Baltijos šalių politikus, visuomenininkus
Vilnius, kovo 9 d. (BNS). Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą 144 Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikus, visuomenininkus bei žurnalistus.
„Priimtas sprendimas į Rusijos „stop-sąrašą“ įtraukti priešiškiausius mūsų šalies atžvilgiu ministrus, parlamentų deputatus, visuomenės veikėjus, žurnalistus iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos“, – teigiama pranešime.
19:19 | Rusija teigia, kad pirmadienį Ženevoje su JT aptars susitarimo dėl grūdų pratęsimą
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad pirmadienį Ženevoje delegatai planuoja aptarti susitarimo dėl Ukrainos grūdų atnaujinimą po to, kai Maskva suabejojo dėl jo pratęsimo.
„Kitas konsultacijų etapas numatytas kovo 13 dieną Ženevoje. Rusijos tarpžinybinė delegacija dalyvaus... Susitarimas bus aptartas“, – sakė M. Zacharova žurnalistams per reguliariai rengiamą spaudos konferenciją.
Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.
Susitarimą, kuris bus automatiškai pratęstas kovo 18 dieną, jei Maskva arba Kyjivas tam nepaprieštaraus, Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos pasirašė praėjusių metų liepą.
Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas be Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nesilaikoma.
18:50 | Sirskis: Ukrainos gynybos pajėgos žino rusų planus Bachmute
Ukrainos gynėjai atliko daugybę taktinių veiksmų, kurie šiuo metu neleido priešui apsupti Bachmuto, tačiau situacija vystosi labai dinamiškai, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Sirskis, skelbia „Ukrinform“.
Pasak jo, šiuo metu gynybos pajėgos supranta taktinę Bachmuto svarbą rusams ir žino jų planus šia kryptimi.
„Gynyba – tai veiksmų organizavimas, paremtas strategija, drausme ir personalo pasitikėjimu. Jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno vado sumanumo ir gudrumo. Turime sugebėti numatyti priešo, turinčio pranašumą, veiksmus. Bachmuto gynyba tęsiasi beveik 10 mėnesių. Gynybos pajėgos atliko daugybę taktinių veiksmų, kurie šiuo metu neleido priešui apsupti miesto. Tačiau padėtis išlieka labai sunki“, – pabrėžė O. Sirskis.
Anot jo, Rusijos pajėgos veikia įprastais metodais, žmonių neskaičiuoja, tačiau karių skaičius nėra lemiamas pranašumas ar pergalės veiksnys.
„Suprantame taktinę Bachmuto svarbą priešui ir žinome jo veiksmų planus kitose fronto srityse. Gynybos pajėgos dabar ir toliau gina miestą. Situacija dinamiška. Čia kiekvienas žingsnis ir sprendimas gali ją kardinaliai pakeisti. Kiekviena diena turi didžiausią vertę“, – pabrėžė vadas.
Jis pažymėjo, kad didžiuojasi personalu, vertina brigadų vadų, su kuriais yra artimas, mąstymo greitį.
18:37 | Karinė žvalgyba: rusų karių buvimas Baltarusijoje mažins ankstyvojo perspėjimo laiką
Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sumažina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai, teigia karinės žvalgybos vadas.
„Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą, nes mažins ankstyvojo perspėjimo laiką“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
Karinės žvalgybos vado teigimu, Baltarusija, nors nesiunčia savo karių į Ukrainą, yra Rusijos agresijos prieš šią valstybę dalyvis, nes savo teritorijoje leido Rusijai sutelkti dideles pajėgas puolimui prieš Kyjivą, suteikė galimybę leisti iš jo teritorijos ir oro erdvės raketas į taikinius Ukrainoje.
Pasak E. Paulavičiaus, pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, tačiau artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.
„Penkerių–dešimties metų perspektyvoje tikrai vakarų Rusijoje matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – sakė karininkas.
18:13 | Ignatas: tokios atakos anksčiau nesame matę ir kol kas neturime galimybių atremti šiuos ginklus
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas sako, kad paskutinė Rusijos įvykdyta masinė ataka yra kitokia, nei prieš tai buvusios. Pasak jo, šį kartą Rusija panaudojo net šešias „Kinžal“ raketas bei šešias sparnuotąsias raketas X-22 ir tai yra pirma tokia masinė ataka, kai panaudojamos skirtingo tipo raketos.
Apie tai skelbia CNN.
Rusija ketvirtadienio rytą iš viso paleido 81 raketą į didžiuosius Ukrainos miestus.
„Ataka yra tikrai didelio masto ir pirmą kartą naudojant tokias skirtingų tipų raketas. Matome, kad šį kartą buvo panaudotos net šešios „Kinžal“ raketos. Tai tokia ataka, kokios anksčiau nesu matęs“, – sakė J. Ignatas.
„Kol kas neturime galimybių atremti šiuos ginklus“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie „Kinžal“ ir šešias sparnuotąsias raketas X-22, kurias taip pat paleido Rusijos pajėgos.
17:55 | Ukrainos žvalgyba: Rusija rengia provokaciją prie Baltarusijos sienos, kurį nušviesti patikėta propagandistui Solovjovui
Rusija Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje planuoja plataus masto provokaciją, skelbia UNIAN.
Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato, pagrindinis Rusijos propagandistas V. Solovjovas turėtų atvykti į Baltarusiją, kad išsamiai nušviestų provokaciją. Kovo 11-ąją planuojama organizuoti tiesioginę transliaciją per televiziją ir radiją iš įvykio vietos Rusijos propagandinei žiniasklaidai.
„Tam į Baltarusijos teritoriją atvyksta kelios rusų grupės. Manoma, kad okupantų planuose numatoma infrastruktūros objektų sunaikinimo ir galimų civilių gyventojų aukų grėsmė. Provokacijos tikslas – sukurti priešišką visuomenės nuomonę apie Ukrainą iš Baltarusijos piliečių pusės ir užtikrinti visapusišką šalies ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą kare Rusijos pusėje“, – praneša Ukrainos žvalgyba.
Pareigūnai pabrėžė, kad Ukraina nevykdo jokių karinių operacijų Baltarusijos teritorijoje.
17:14 | Nausėda: dėl vokiečių brigados Lietuvoje gali būti diskutuojama NATO lygiu
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad diskusijoms dėl Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje iš dvišalio lygmens persikėlus persikėlus į NATO, Lietuva argumentuotų prastėjančia saugumo situacija regione.
„Aš manau, kad jei tai bus svarstoma NATO lygiu, nes vis dėlto tai pakankamai detalus klausimas ir paprastai NATO viršūnių susitikime diskutuojama apie kur kas globalesnius dalykus, tačiau įvairiuose NATO formatuose mes galėsime diskutuoti ir pateiksime savo požiūrį apie ne gerėjančią, o prastėjančią saugumo situaciją, būtent aplink mūsų sienas ir visą NATO rytinį flangą. Jei šioje vietoje rasime sutarimą, viskas labai logiškai dėliojasi ir sprendimai turi būti atitinkami“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jis taip pat sakė „nematantis jokios dramos“ dėl vokiečių brigados dislokavimo, šią savaitę Lietuvoje viešėjusiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui pareiškus, kad tai priklauso nuo NATO pozicijos.
„Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Ir dėl to aš manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu, viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo prasirengimą. (...) Jokios dramos aš čia nematau, tiesiog turime toliau dirbti“, – kalbėjo prezidentas.
16:48 | Rusija teigia, kad pratęsti susitarimą dėl grūdų yra sudėtinga
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimo, kuriuo leista atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos, pratęsimas tapo sudėtingas, nes jis esą nebuvo tinkamai įgyvendinamas.
S. Lavrovas sakė, kad nesilaikoma susitarimo punktų, kuriuose numatytas Rusijos grūdų ir trąšų eksportas, ir kad „jei paketo sąlygos bus įvykdytos pusiau, tada pratęsimo klausimas taps gana sudėtingas“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), trečiadienį viešėjęs Kyjive, pareiškė, jog yra labai svarbu pratęsti susitarimą, kuris leido atnaujinti grūdų eksportą iš karo nuniokotos Ukrainos.
Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.
16:29 | Nausėda išvyksta į Turkiją, susitiks su Erdoganu
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vyks į Turkiją, kur susitiks su šalies vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Kaip ketvirtadienį informavo Prezidentūra, dvišaliame Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikime bus aptarti Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Taip pat taip valstybių vadovai kalbėsis apie dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvas.
16:10 | Lietuva neįsileido Rusijos laivo ir privataus lėktuvo su Rusijos piliečiu
Lietuva praėjusį savaitgalį į Klaipėdos jūrų uostą neleido įplaukti dreifuojančiam Rusijos laivui su Belizo vėliava, o praėjusią savaitę į šalį neleista įskristi privačiam Rusijos ir Izraelio piliečio lėktuvui.
„Savaitgalį turėjome dreifuojantį laivą su Rusijos vėliava (su Belizo vėliava – BNS), kurio negalėjome įleisti į Klaipėdos uostą. Praėjusią savaitę sankcionuotas asmuo (jis nėra sankcionuotas – BNS) bandė atskristi į Lietuvą lėktuvu, kuris nebuvo įleistas į Lietuvos oro erdvę“, – žurnalistams ketvirtadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Daugiau apie šiuos įvykius ministras nekomentavo ir teigė nežinantis jų smulkmenų.
15:53 | Kinai sumodeliavo „karo baigtį“
Kinijos Karo mokslų akademijos (AMS) darbuotojai sukūrė karo Ukrainoje simuliaciją ir padarė išvadą, kad karas tęsis visą vasarą ir baigsis 2023 metų rudenį. Tai pranešė Japonijos leidinio „Nikkei Asia“ žurnalistai.
Rusijai palankios komunistinės Kinijos ekspertai atsižvelgė į kariaujančių šalių ekonomikos būklę ir nustatė, kad Rusijos Federacija ir Ukraina bus pernelyg išsekusios, kad galėtų tęsti karą ilgiau nei iki vasaros pabaigos. Maža to, nors nereikėtų tuo stebėtis dėl Kinijos politinės linijos, – kinai prognozuoja pergalę Rusijai.
Savo ruožtu Japonijos žurnalistai abejoja simuliacijos rezultatais ir net pačiu faktu, kad ji apskritai buvo sumodeliuota. Tikėtina, kad informacija buvo iškreipta Rusijos naudai, siekiant įtikti prokremliškai Kinijos vadovybei, rašoma publikacijoje.
Priminsime, 2023 m. vasario 24 d. Kinija pristatė „taikos planą“, siūlydama, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Jame Pekinas ragino gerbti šalių suverenitetą, atnaujinti dvišales derybas, išspręsti humanitarinę krizę ir kt.
15:38 | „Ukrenerho“: atnaujintas elektros tiekimas Zaporižios AE
Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei, po Rusijos smūgio turėjusiai naudotis dyzeliniais generatoriais, atnaujintas elektros tiekimas, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“.
„Ukrenerho“ specialistai atnaujino elektros energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei, kuris buvo nutrauktas dėl šiandieninių raketų smūgių“, – sakoma socialiniuose tinkluose operatoriaus paskelbtame pranešime.
Jame priduriama, kad elektrinė „pereina nuo dyzelinių generatorių prie elektros energijos gavimo savo reikmėms iš Ukrainos integruotos elektros energijos sistemos“.
14:55 | „Wagner“ Ukrainoje patiria didelių nuostolių
Rusijos privačios karinės kampanijos „Wagner“ atsargos senka – trūksta ir ginklų, ir karių. Ypač daug nuostolių samdiniai patyrė mūšiuose dėl Rytų Ukrainos miesto Bachmuto, kurie trunka beveik metus.
JAV oro pajėgų atsargos pulkininkas Cedricas Leightonas CNN sakė manantis, kad mūšis dėl Bachmuto „Wagner“ grupei bus paskutinis.
„Bachmutas gali tapti paskutiniu „Wagner“ mūšiu. Jie, kaip ir ukrainiečiai, praranda daug karių, daug ginklų ir amunicijos. Labai gali būti, kad jų karinio personalo ir ginklų atsargos jau baigiasi“, – sakė atsargos pulkininkas.
Tai, kad „Wagner“ trūksta ginkluotės, šią savaitę patvirtino ir kompanijos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
C. Leightonas taip pat pakomentavo pranešimus, kad Ukrainos kariuomenė Vakarų ginkluotę išeikvoja greičiau, nei NATO sąjungininkai sugeba ją tiekti.
„Javelinos ir stingeriai yra labai veiksmingi ginklai, bet kai jie baigiasi, [Ukrainos] ginkluotosios pajėgos personalo ir bendrų karinių pajėgumų atžvilgiu tampa tokios pat kaip ir rusai“, – aiškino C. Leightonas.
14:20 | Prorusiški Padniestrės pareigūnai tvirtina sužlugdę esą Kyjivo organizuotą ataką
Su Ukraina besiribojančio Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono promaskvietiška valdžia ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią esą Kyjivo organizuotam teroro išpuoliui prieš separatistų pareigūnus.
Separatistų saugumo pareigūnai savo pareiškime nurodė, kad sustabdė „teroro išpuolį, kuriam vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos ir kuris buvo rengiamas prieš kelis pareigūnus. Įtariamieji buvo sulaikyti. Jie prisipažino“.
Ukraina šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
13:47 | TATENA vadovas reiškia nerimą Rusijos smūgiams nutraukus elektros tiekimą Zaporižios AE
Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas ketvirtadienį įspėjo dėl pavojaus, kurį kelia pasikartojantys elektros tiekimo Zaporižios atominei elektrinei sutrikimai, šiai didžiausiai Europos jėgainei dėl naujų Rusijos raketų smūgių vėl kliaujantis dyzeliniais generatoriais.
„Kaskart metame kauliuką“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.
„Jei leisime tam tęstis... vieną dieną mūsų sėkmė išseks“, – pabrėžė jis.
13:16 | Rusija yra pasiruošusi karą Ukrainoje tęsti dar dvejus metus
Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus, sako Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.
„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dviem metam“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.
13:02 | Žvalgyba: Kremlius yra pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“
Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“, o grėsmių kelia nauji Rusijos užmojai reformuoti ginkluotąsias pajėgas.
„Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.
Anot žvalgybos, Vladimiro Putino valdoma Rusija „tampa vis labiau totalitarinė, bet karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus“.
12:44 | Oro pavojus
Ketvirtadienio popietę Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos. Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienio naktį raketomis jau apšaudė daugelį Ukrainos miestų.
11:53 | Lenkija sako pristačiusi Ukrainai dar 10 „Leopardų“
Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad pristatė Ukrainai dar 10 pažadėtų tankų „Leopard 2A4“, o kiti sąjungininkai irgi netrukus atsiųs saviškius.
„Kalbame apie sunkiųjų tankų batalioną, kuris Lenkijos atveju jau pristatytas, o mūsų sąjungininkų atveju jie bus pristatyti Ukrainai labai greitai“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
10:58 | Lvivo išpuolio aukų skaičius išaugo iki penkių
Lvivo gubernatorius Maksimas Kozyckis „Telegram“ pranešė, kad per naktinį išpuolį Lvive žuvo ne keturi, o penki žmonės.
„Žmonių, žuvusių dėl raketos smūgio Zoločiovo rajone, skaičius išaugo iki penkių. Po griuvėsiais rastas kito vyro, gimusio 1963 m., kūnas. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – rašė gubernatorius.
10:48 | Rusams apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės
Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersoną, žuvo trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad rusai, be kita ko, pataikė į viešojo transporto stotelę.
10:08 | Charkive po rusų apšaudymo nėra elektros, vandens, šildymo – meras
Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas ketvirtadienį liko be elektros, vandens ir šildymo po to, kai Rusija paleido dešimtis raketų į energetikos objektus visoje šalyje.
„Visame mieste nėra elektros. Kritinės infrastruktūros objektuose perėjome prie generatorių. Neveikia elektra varomas transportas. Dėl įtampos nebuvimo elektros tinkle nėra šildymo ir vandens tiekimo“, – per vietos televiziją sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
09:39 | Ukraina sako numušusi 34 iš 81 Rusijos paleistos raketos
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba numušė tris dešimtis Rusijos paleistų raketų į taikinius visoje šalyje – tai buvo naujausias Maskvos išpuolis, nukreiptas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
„Praėjusią naktį priešas surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Iš įvairių bazių jis paleido 81 raketą. Ukraina sunaikino 34 sparnuotąsias raketas“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno pareiškime socialiniuose tinkluose.
09:31 | Lvive per apšaudymą žuvo keturi žmonės
Per Rusijos raketų smūgį vakarinei Ukrainos Lvivo sričiai žuvo keturi žmonės, „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas.
„Lvivo srities gyventojai šiąnakt keturias valandas girdėjo oro pavojaus sirenas... Zoločiovo rajone priešo raketa nukrito gyvenamajame rajone. Prasidėjo gaisras. Jis jau užgesintas“, – skelbė Maksimas Kozyckis.
„Šiuo metu žinoma apie keturis žuvusius. Tai keturi suaugusieji. Du vyrai ir dvi moterys. Kai raketa nukrito, jie buvo namuose. Nuolaužos vis dar ardomos. Po jomis gali būti kitų žmonių“, – pridūrė jis.
Su Lvivo aukomis iš viso per naktinį išpuolį Ukrainoje žuvo penki žmonės.
⚡️ The head of the Lviv Regional Military Administration posted the video of the consequences of the [russian] missile crash in the Zolochiv district.
— FLASH (@Flash_news_ua) March 9, 2023
👉 Follow @Flash_news_ua pic.twitter.com/0UBG7u9rwC
09:11 | Po rusų smūgių 40 proc. kyjiviečių neturi šildymo, sako pareigūnai
Po Rusijos per naktį suduotų smūgių 40 proc. Kyjivo gyventojų ketvirtadienį neturi šildymo, pranešė sostinės administracija.
„Dėl avarinių elektros energijos tiekimo sutrikimų šiuo metu 40 proc. Kyjivo vartotojų negalima aprūpinti šildymu“, – teigė karinė administracija platformoje „Telegram“.
08:55 | Per išpuolį žuvo žmogus, dar du sužeisti
Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienio naktį bepiločiais orlaiviais atakavo Dnipropetrovsko sritį. Per išpuolį žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti.
„Per apšaudymą žuvo 34 metų vyras. Sužeista 28 metų moteris ir 19-metis vaikinas. Jie buvo paguldyti į ligoninę. Priešo išpuoliai sukėlė kelis gaisrus [Nikopolyje]“, – „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
08:26 | Du žmonės nukentėjo
Apie 7 val. ryto Kyjivo Sviatošinsko ir Ševčenkos rajonų gyventojai išgirdo dar mažiausiai tris sprogimus.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ pranešė, kad per smūgį miesto Sviatošinsko rajonui nukentėjo du žmonės.
08:01 | Rusija raketomis apšaudė Ukrainos miestus
Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienio naktį raketomis apšaudė Ukrainą. Kyjive per didelio masto oro antskrydį nugriaudėjo sprogimai. Kad miestas buvo apšaudytas, patvirtino jo meras Vitalijus Klyčko. Liudininkų teigimu, raketa smogė Vidubičiuose ir sukėlė gaisrą.
Apie 6.25 val. V. Klyčko pranešė apie sprogimus sostinės Holosijivo rajone.
„Sprogimai sostinės Holosijivo rajone. Visos tarnybos vyksta į įvykio vietą“, – socialiniame tinkle pranešė V. Kličko, turėdamas omenyje pietinę miesto dalį.
Tuo metu Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ pranešė, kad mieste įvyko virtinė sprogimų. Miesto valdžia skaičiuoja, kad rusai raketomis smogė 15 kartų.
„Priešas sudavė apie 15 smūgių miestui ir regionui. Okupantai vėl nusitaikė į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – socialiniame tinkle pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas.
Patvirtinti ir sprogimai, girdėti Mykolajive ir Odesoje.
Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka sakė, kad po „masinio raketų smūgio“ „raketos pataikė į regiono energetikos infrastruktūrą ir apgadino gyvenamuosius pastatus“.
„Laimei, aukų nebuvo“, – teigė jis, pridurdamas, kad „buvo įvesti elektros tiekimo apribojimai“.
07:23 | Gresia branduolinė avarija – dėl rusų raketų atakos atjungta Zaporižios AE
Ukrainos Nacionalinė atominės energijos gamybos įmonė „Energoatom“ praneša, kad dėl Rusijos raketų smūgių Zaporižios atominė elektrinė (AE) liko be elektros tiekimo. Įmonės teigimu, jei nebus atkurtas elektrinės aprūpinimas elektra, kyla grėsmė branduolinei avarijai.
Tai šeštas kartas per okupacijos laikotarpį, kai jėgainė netenka elektros. Kad būtų aprūpinti pačios elektrinės poreikiai, įjungta 18 dyzelinių generatorių, kuro jų darbuo užteks 10 dienų.
„Jei per šį laiką nepavyks atnaujinti stoties išorinio maitinimo šaltinio, gali įvykti avarija, turinti radiacinių padarinių visam pasauliui“, – pridūrė „Energoatom“.
06:55 | Rusija dar šiemet iš puolimo gali pereiti į gynybą – JAV nacionalinės žvalgybos direktorė
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos rytuose tęsiantis mūšiams, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį viešėjo Kyjive.
► Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras trečiadienį pareiškė manantis, kad plačiai išplitęs vaizdo įrašas, kuriame rusų pajėgos nušauna ukrainiečių karį, ištarusį „Šlovė Ukrainai“, gali būti autentiškas.
► Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė neprisidėjo prie pernai įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo.
