Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | Zelenskis: ruošiamės savo žemių išlaisvinimui
Kovos prie Bachmuto intensyvėja, tačiau ukrainiečiai toliau ruošiasi savo žemių išlaisvinimui, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
Anot prezidento, antradienį buvo surengtas posėdis su svarbiais šalies pareigūnais, tokiais kaip žvalgybos, Gynybos ministerijos, ginkluotųjų pajėgų atstovais.
Kaip sako V. Zelenskis, išsamiai aptarta padėtis fronte. Sudėtingiausia situacija išlieka Bachmute, tačiau ukrainiečiai mūšiuose padaro rusams didelių nuostolių.
„Rusija visai neskaičiuoja vyrų, siunčia juos nuolat šturmuoti mūsų pozicijų. Kovos intensyvumas tik didėja“, – pabrėžia jis.
Kartu valstybės vadovas padėkojo visiems Ukrainos kariams, kurie „nepaisydami šio beprotiško okupanto spaudimo gina mūsų pozicijas ir naikina Rusijos kariuomenę“.
Anot jo, susitikimo metu taip pat aptarta padėtis ir kituose regionuose, logistika fronto linijoje.
„Ruošiamės mūsų karių grįžimui į aktyvius mūsų krašto išlaisvinimo veiksmus. Nepamirškite šio teisingo mūsų tikslo ir kasdien artėkime prie jo įgyvendinimo. Ukraina bus laisva. Visa Ukraina“, – pabrėžė V. Zelenskis.
23:33 | Ukraina įspėja apie naujos masinės raketų atakos grėsmę
Rusija per artimiausias dvi dienas gali surengti naują masinę raketų ataką, perspėja Ukrainos pietų operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.
Anot jos, tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į laiką, kuris praėjo nuo paskutinės rusų atakos ir dėl okupantų lėktuvų bei dronų aktyvumo pastarosiomis dienomis.
N. Humeniuk pažymi, kad buvo pastebėta tam tikra rusų lėktuvų veikla, tačiau ji kol kas nėra susijusi su tiesioginiu pasirengimu išpuoliui.
„Turint omenyje laiką, kurį priešas pralaukė po paskutinės masinės raketinės atakos, taip pat preliminarias priemones, kurias jis jau įvykdė, t. y. tyrinėja bepiločių žvalgybinių lėktuvų pagalba ir paleidžia dronus, bando patikrinti mūsų priešlėktuvinės gynybos pasirengimą ir pajėgumus, visa tai gali rodyti gana įdomų laiko tarpą iki tokios atakos pakartojimo nuo šio vakaro ir per ateinančias dvi dienas“, – įspėjo ji.
Anot jos, visos prielaidos rodo, kad tikėtina nauja masinė ataka prieš Ukrainos miestus.
22:42 | Ukraina į Bachmutą siunčia papildomus dalinius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos į Bachmutą siunčia papildomus dalinius, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar, ši vietovė išlieka karščiausius fronto tašku.
„Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis per neseniai vykusį vizitą mieste nusprendė perkelti papildomus dalinius“, – cituojama H. Maliar.
Anot jos, padėtis Bachmute yra įtempta. Okupantai ten sutelkė pagrindines savo pajėgas, ir toliau siekia visiškai užimti Donecko sritį.
Kartu viceministrė pabrėžė, kad sprendimas išlaikyti Bachmutą yra karinis, o ne politinis sprendimas.
„Sprendimus priima kariškiai, kurie nesivadovauja politiniais motyvais“, – pažymėjo ji.
22:26 | Pentagonas: Putinas nebeturi išteklių „nevaržomoms“ ginklavimosi varžyboms
Rusija jau nebeturi išteklių nevaržomai varžytis ginklavimosi varžybose, sako JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H. Kahlas, rašo CNN.
Apie tai jis antradienį kalbėjo paklaustas apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti branduolinės ginkluotės sutarties (START) galiojimą
„Atvirai kalbant, Rusija nėra pasirengusi nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms. Jie neturi pinigų, ypač turint omenyje, kad jų kariuomenė patiria įtampą dėl karo, sankcijų, eksporto kontrolės.
Taigi, žinote, manau, kad tai buvo būdas jam sukurti keletą retorinių antraščių. Tačiau manau, kad praktiškai tai situacijos nepakeitė“, – teigia jis.
C. H. Kahlas taip pat pridūrė, kad jei Maskva prieš Ukrainą panaudos bet kokį branduolinį ginklą, pasekmės bus rimtos – apie tai jau yra įspėję aukščiausi JAV pareigūnai.
Nors, anot jo, mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, pasaulis turėtų išlikti budrus.
Antradienį V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo sustabdomas Rusijos dalyvavimas START branduolinės ginkluotės sutartyje.
Ši sutartis riboja strateginių branduolinių galvučių, kurias gali dislokuoti JAV ir Rusija, skaičių.
Pagal šią sutartį Maskva ir Vašingtonas įsipareigojo dislokuoti ne daugiau kaip 1 550 strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 ilgojo nuotolio raketų ir bombonešių.
V. Putinas pareiškė, kad Rusija negali sutikti, jog pagal paktą JAV tikrintų jos branduolinius objektus, kol Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai siekia, kad Rusija pralaimėtų Ukrainoje.
Įstatymas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo momento.
Sprendimą atnaujinti Rusijos dalyvavimą sutartyje gali priimti valstybės vadovas.
21:56 | Stoltenbergas: NATO ir Rusijos santykiai nebegrįš į įprastas vėžes
Pasibaigus karui Ukrainoje NATO ir Rusijos santykiai nesugrįš į įprastas vėžes, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN.
„Turime pripažinti, kad pasibaigus [karui] mūsų santykiai su Rusija negrįš į normalias vėžes. Grįžimo atgal nebus“, – teigia jis.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad pasibaigus karo veiksmams NATO turi užkirsti kelią konflikto pasikartojimui ir „nutraukti užburtą Rusijos agresijos ratą“.
21:31 | TATENA įspėjimas dėl Zaporižios AE
TATENA vadovas Rafaelis Grossi išreiškė susirūpinimą dėl Zaporižios atominės elektrinės, rašo „The Guardian“.
„Artilerijos ugnis netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės ir laikinas vienintelės likusios rezervinės elektros energijos tiekimo linijos praradimas dar kartą išryškino nuolatinę branduolinės saugos ir saugumo riziką karinio konflikto šalyje metu“, – cituojamas jis.
TATENA ekspertai, nuo sausio pradžios dirbantys elektrinėje, pranešė, kad pirmadienį po pietų išgirdo apie 20 detonacijų netoli elektrinės.
„Tai nerimą kelianti tendencija, rodanti, kaip svarbu ir būtina skubiai nustatyti branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zoną Zaporižios atominėje elektrinėje“, – teigia R. Grossi.
Zaporižios atominę elektrinę, didžiausią Europoje, 2022 m. kovo mėnesį užėmė Rusijos pajėgos.
20:59 | Paviešintos pirmosios nuotraukos po sprogimų Baltarusijos aerodrome
Paviešintos pirmosios Baltarusijos karinio aerodromo Mačuliškiuose nuotraukos po sekmadienio popietę jame įvykusių sprogimų.
Nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalijo CNN žurnalistas Gianluca Mezzofiore, rašo UNIAN.
Nuotraukose užfiksuotas aerodromo kilimo ir tūpimo takas, nuotraukos padarytos vasario 28-ąją „Maxar“ palydovo.
Kaip pažymi ukrainiečių naujienų agentūra, palyginus kelias nuotraukas, panašu, kad Rusijos lėktuvas A-50 buvo perdislokuotas.
20:29 | Lukašenka atvyko į Kiniją
Ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis Aliaksandras Lukašenka atvyko į Kiniją, rašo „Sky news“. Čia jis turėtų susitikti su kinų pareigūnais.
Kinijoje A. Lukašenka viešės vasario 28 d. iki kovo 2 d.
A. Lukašenkos vizitas rodo, kokie gilūs Pekino ryšiai su V. Putinu ir jo sąjungininkais.
Kinija teigia esanti neutrali Rusijos kare prieš Ukrainą, tačiau JAV pareigūnai neseniai įspėjo, kad Kinija svarsto galimybę siųsti Rusijai karinę pagalbą.
Atsakydama į tai, Kinija pavadino šiuos kaltinimus šmeižto kampanija ir pareiškė, kad yra pasiryžusi skatinti taikos derybas.
Tuo tarpu A. Lukašenka tvirtai palaiko Maskvos agresiją prieš Ukrainą.
19:21 | Suomija pradeda statyti tvorą pasienyje su Rusija
Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba.
Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais.
Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Tikimasi, kad trijų kilometrų bandomasis projektas pietrytiniame Imatros sienos perėjimo punkte bus baigtas iki birželio pabaigos.
Dar 70 kilometrų ilgio atkarpa, daugiausia pietryčių Suomijoje, bus nutiesta 2023–2025 metais.
Iš viso Suomija planuoja aptverti 200 kilometrų savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija, o tai kainuos apie 380 mln. eurų.
Tvora bus daugiau kaip trijų metrų aukščio, jos viršuje bus spygliuota viela, o ypač jautriose vietose bus įrengtos naktinio matymo kameros, žibintai ir garsiakalbiai.
Šiuo metu Suomijos sienos pagrinde saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą jų pusę.
Baimindamasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantais darant Suomijai politinį spaudimą, ši NATO kandidatė liepą priėmė naujas sienos apsaugos įstatymo pataisas, kad būtų lengviau pastatyti tvirtesnes tvoras.
Nors praeityje Suomijos ir Rusijos siena „veikė gerai“, lapkritį brigados generolas Jari Tolppanenas naujienų agentūrai AFP sakė, kad karas Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo padėtį.
Jo teigimu, pasienio tvora yra „būtina“ siekiant sustabdyti didelio masto neteisėtus patekimus iš Rusijos teritorijos.
Rugsėjį Suomija sulaukė rusų antplūdžio po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus kovai Ukrainoje.
Estija, Latvija ir Lenkija taip pat sustiprino arba planuoja sustiprinti savo sienų su Rusija apsaugą.
18:51 | Charkivo srityje rastos dar dvi kankinimo kameros
Charkivo srityje aptiktos dar dvi kankinimo kameros, rašo „Ukrinform“. Skaičiuojama, kad iš viso regione jau aptiktos 27 tokios kameros.
„Anksčiau nustatėme 25 vietas, kuriose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Dabar šis skaičius išaugo – jų jau yra 27. Ir kiekvieną tokią mūsų piliečių sulaikymo vietą tikrinome ir pėdsakų informaciją užfiksavome labai kruopščiai, kad neprarastume jokių įrodymų“, – cituojamas Charkivo srities policijos atstovas Serhijus Bolvinovas.
Charkovo srities nacionalinės policijos vadovas Volodymyras Tymoško „Ukrinform“ anksčiau sakė, kad viena iš okupantų kankinimo kamerose naudojamų kankinimų rūšių buvo dantų rovimas.
18:27 | „Dar niekada nebuvo taip sunku“: ukrainiečių karys papasakojo apie kovas Bachmute
Padėtis Bachmute šiuo metu yra labai sudėtinga, sako 93-iosios brigados karys Andrejus Babičevas, rašo UNIAN. Okupantai apšaudo miestą iš visų turimų ginklų telkia ten gyvąją jėgą.
„Ten (Bachmute – red. past.) labai pragariška. Apšaudomas pats miestas. Priešas šaudo viskuo, ką turi: artilerija, minosvaidžiais, aviacija. Be to, telkiamos gyvos priešo pajėgos, kurias dengia priešo aviacija. Jie artėja nedidelėmis grupėmis, maždaug po 5–10 žmonių, ir išsisklaido po sugriautus namus, laukdami, kol atvyks kitos grupės“, – „Espresso“ eteryje kalbėjo karys.
Anot jo, sudėtingiausia padėtis yra į šiaurę nuo miesto.
„Mano nuomone, ar mes išlaikysime Bachmutą, ar jis atsilaikys, priklauso nuo brigadų, stovinčių flanguose, kur priešas bando atkirsti mūsų amunicijos tiekimo kelią. Dedame visas pastangas, kad taip neatsitiktų. Tačiau padėtis labai sudėtinga, Bachmute dar niekada nebuvo taip sunku“, – pabrėžia A. Babičevas.
17:59 | Putinas FSB nurodė stiprinti kontržvalgybą prieš Vakarus
Antradienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šalies Federalinės saugumo tarnybos (FSB) nariams pareiškė, kad reikia stiprinti kontržvalgybą, jog būtų galima kovoti su Vakarų žvalgybos tarnybomis, rašo CNN.
„Apskritai būtina stiprinti kontržvalgybos liniją“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad, jo nuomone, Vakarai prieš Rusiją „metė“ papildomus išteklius.
„Turime atitinkamai reaguoti“, – savo kalboje FSB sakė jis.
Diktatoriaus įsitikinimu, svarbi informacija apie Rusijos valdymo sistemas, karines ir teisėsaugos struktūras, gynybos pramonės įmones, svarbiausias technologijas ir asmens duomenis „turi būti patikimai apsaugota“.
„Tai visapusiškai taikoma informacijai apie naujausius Rusijos ginklus ir įrangą“, – pridūrė jis.
„Būtina toliau didinti informacinės ir skaitmeninės erdvės Rusijoje saugumo lygį, nustatyti ir sustabdyti bandymus sutrikdyti Rusijos išteklių ir ryšių darbą“, – kalbėjo V. Putinas.
Kartu jis taip pat pakartojo jau ne kartą girdėtus propagandinius teiginius apie „terorizmą“ iš Kyjivo pusės.
Kremliaus vadovas nurodė FSB bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir „veikti ryžtingai bei puolamai; naudoti visą operatyvinių, analitinių ir kitų priemonių arsenalą“.
„Tuo pačiu metu būtina nuolat turėti akiratyje ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, masinio žmonių buvimo vietas, transporto mazgus, karinio-pramoninio komplekso įmones ir kuro bei energetikos kompleksą“, – pridūrė jis.
17:46 | Ukrainoje – oro pavojaus signalas
Didžiojoje Ukrainos dalyje, daugiausiai vidurio ir Rytų Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, rašo „Sky news“.
17:37 | Dėl „Leopard“ tiekimo Ukrainai – problemos
16:13 | Juodojoje jūroje padaugėjo rusų laivų
Rusija savo laivų skaičių Juodojoje jūroje padidino iki 17, rašo UNIAN. Anot Pietų operatyvinės vadovybės, tarp jų – penki raketnešiai.
„Priešo laivų grupuočių Juodojoje jūroje gerokai padaugėjo, nepaisant vidutinio stiprumo audros. Dabar ten yra 17 laivų, įskaitant penkis raketų nešėjus, tarp jų – du povandeniniai laivai. Bendra „Kalibr“ salvė gali siekti 32 raketas“, – cituojamas pranešimas.
Taip pat pažymima, kad okupantai nestabdo oro žvalgybos, o tai reiškia, kad negalima atmesti raketų smūgių galimybės.
„Oro pavojaus signalai gali būti dažnesni, jų nereikėtų ignoruoti. Grėsmės lygis yra gerokai padidėjęs“, – perspėja vadovybė.
15:50 | Rusams apšaudant Chersono sritį žuvo trys žmonės
Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities administracija, 71-erių chersonietis žuvo prie namo laiptinės, į jį pataikius skeveldroms.
Rusų sviediniai taip pat užmušė 45 metų Komyšanų gyventoją, jis mirė ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Mykolajivkos kaime per apšaudymą gyvybės neteko 68 metų moteris.
Chersone buvo sužeisti 72 metų vyras ir moteris. Pastarąją gelbėtojai ištraukė iš po nuosavo namo griuvėsių. Dar vienas žmogus buvo sužeistas Bilozerkoje, o du – Veselo kaime.
Šiuo metu Chersono regioninės gelbėjimo tarnybos dirba apšaudymų vietose, sakoma srities administracijos pranešime.
15:40 | Dūmų debesis virš Kyjivo: pasigirdo sprogimai ir kilo gaisras
Ukrainos sostinėje Kyjive, Holosijivkos rajone pasigirdo sprogimai ir vėliau kilo gaisras. Miesto mero teigimu, įvykio vietoje dirba gelbėtojai, kol kas nėra aiškios tikslios nelaimės aplinkybės.
Maža to, liudininkai praneša apie sprogimus „prieš prasidedant gaisrui ir jau jam prasidėjus“, tačiau V. Kličko teigimu, sproginėja deguonies balionai.
14:52 | Horodnyčenka: Rusija turėtų žlugti po metų ar dvejų
JAV Kalifornijos universiteto profesorius ekonomistas Jurijus Horodnyčenka neabejoja, kad Vakarų sankcijos ir ekonominis spaudimas Rusijai suveiks. Ši bus priversta žlugti, o tai turėtų įvykti per artimiausius porą metų.
„Sovietų Sąjunga kariuomenei išleido daug daugiau pinigų, taip pat negailėjo pinigų raketoms, laivams, tankams, bet kažkada pritrūko pinigų. Įvyko didelis socialinis sprogimas, „užbaigęs“ SSRS gyvenimą. Tai yra, Rusija gali turėti pinigų, bet greitai jų nebeliks. Karo tempas toks, kad pinigai išleidžiami labai greitai“, – interviu „Obozrevatel“ sakė J. Horodnyčenka.
Jis neabejoja, kad Rusijos Federacija žlugs žymiai greičiau nei Sovietų Sąjunga.
„SSRS buvo savotiška autarkija, su niekuo neprekiavo ir nuo niekuo nepriklausė, gamino savo „žigulius“ ir visas atsargines dalis Sąjungos ribose. O Rusijoje, atvirkščiai, tokios priklausomybės dabar yra daug beveik bet kokiame lygyje: pradedant „iPhone“ ir „Android“ ir baigiant kai kuriomis automobilių atsarginėmis dalimis.
Visi šie elementai yra nepaprastai svarbūs. Galbūt kiekvienas iš jų atskirai neprives prie Rusijos ekonomikos žlugimo, bet jei viską sudėliosite, tada visos plytos sukuria vis daugiau problemų. Manau, kad Rusija žlugs daug greičiau nei SSRS. Tikiuosi, kad metai ar dveji – ir viskas“, – svarstė ekonomistas.
14:22 | Ukrainos karo žvalgų vadas: kiti trys mėnesiai – lemtingi
13:45 | JAV griežtai įspėja Kiniją: pagalba Rusijai turės „tragiškų pasekmių“
13:00 | J. Stoltenbergas: Ukraina įstos į NATO, bet dar ne dabar
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Ukraina ilguoju periodu taps Aljanso nare, bet pabrėžė, jog kol kas svarbiausia, kad ji išliktų nepriklausoma valstybė.
„NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – lankydamasis Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
12:29 | Ukrainos žiniasklaida: ukrainiečiai pradėjo kontrataką Bachmute
Ukrainos šarvuočių ir pėstininkų komandos sekmadienį pradėjo kontratakas Rytų Ukrainos Bachmuto šiauriniuose priemiesčiuose Jahidnėje ir Berkivkoje. Pirmadienį atakos vis dar tęsėsi, tačiau nebuvo įmanoma nustatyti jų eigos, skelbia „Kyiv Post“. Jahidnę Rusijos pajėgos užėmė šeštadienį.
Šeštadienį Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis asmeniškai lankėsi Bachmute. Po kelių valandų Ukrainos kariai miesto apylinkėse susprogdino atraminę užtvanką ir, kaip pranešama, užtvindė 3–5 kilometrų žemės plotą atakuojančių Rusijos karių kelyje.
Pranešama, kad potvynis šioje vietovėje buvo neįveikiamas transporto priemonėms ir praktiškai neįveikiamas pėstininkams.
Vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Ukrainos 93-osios mechanizuotosios brigados karys iš Bachmuto centro, teigiama, kad Ukrainos gynyba vis dar laikosi.
11:51 | Japonija paskelbė naujų sankcijų Rusijai
Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.
Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Japonijos vyriausybė tokį sprendimą priėmė „atsižvelgdama į dabartinę tarptautinę padėtį dėl Ukrainos ir siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų siekiant tarptautinės taikos“, taip pat koordinuojant priemones su kitomis šalimis.
Tarp 39 asmenų, įtrauktų į naująjį sankcijų sąrašą, be kita ko, yra Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Viktoras Goremykinas ir koncerno „Kalašnikov“ prezidentas Alanas Lušnikovas, taip pat trys dešimtys Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio skaičiavimo centro darbuotojų.
Į atskirą sankcijų sąrašą įtraukti devyni Rusijos aneksuoto Krymo, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai, taip pat asmenys, susiję su Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių dalių aneksija. Visų šių Ukrainos regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.
11:27 | Ukrainos kariuomenė teigia, kad padėtis aplink Bachmutą yra itin įtempta
Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti.
„Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Rusų kariuomenė, ypač samdinių grupuotė „Wagner“, lėtai žengia į priekį siekdama užimti miestą.
10:53 | Suomija artėja prie narystės NATO be Švedijos
Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija.
Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.
Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.
10:23 | Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos per pastarąją parą atrėmė daugiau kaip 60 atakų
Per praėjusią parą Ukrainos pajėgos atrėmė daugiau kaip 60 Rusijos atakų penkiomis kryptimis, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Rusija telkia pagrindines pastangas vykdydama puolamuosius veiksmus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Šachtarsko kryptimis. Per pastarąją parą mūsų kariai šiomis kryptimis atrėmė daugiau daugiau kaip 60 priešo puolimų“, – rytiniame pranešime teigė Generalinis štabas.
Pranešime taip pat pažymima, jog Maskvos pajėgos surengė aštuonis raketų ir 32 aviacijos smūgius bei 85 kartus apšaudė iš salvinės raketų ugnies sistemų.
09:51 | „Wizz Air“ skrydžių saugumo sumetimais laikinai nutraukia reisus į Moldovą
Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.
„Keleivių ir įgulų saugumas išlieka svarbiausiu „Wizz Air“ prioritetu, todėl dėl pastarojo meto įvykių Moldovoje bei didelio, bet ne neišvengiamo pavojaus šios šalies oro erdvėje „Wizz Air“ priėmė sunkų, tačiau atsakingą sprendimą sustabdyti visus skrydžius į Kišiniovą“, – Vengrijos aviakompanijos pranešimą cituoja portalai news.ro ir romania-insider.com.
Skelbiama, jog skrydžius į Moldovą „Wizz Air“ sustabdys nuo kovo 14 dienos, o bendrovės klientai, kurie bilietus užsisakė tiesiogiai per wizzair.com arba aviakompanijos mobiliąją programėlę, bus informuoti apie tai elektroniniu paštu ir galės pasirinkti kitą bilietą, atgauti visą sumokėtą bilietų kainą arba gauti 120 proc. jos kaip kreditą būsimiems užsakymams.
Aviakompanija taip pat pranešė, kad Moldovos keleiviams bus siūlomi papildomi reisai iš Rumunijos Jasų oro uosto, esančio už 160 kilometrų nuo Kišiniovo.
09:10 | ISW: Putinas bando paversti Rusiją auka
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, matydamas, kaip karo lauke nesiseka jo kariams, bando apkaltinti Ukrainą ir Vakarus keliant grėsmę Rusijos Federacijos egzistavimui.
Analitikai teigia, kad Rusijos pareigūnai ir politikai propaguoja pasakojimus, jog Rusijos karas Ukrainoje yra gyvybiškai svarbus Rusijos Federacijos egzistavimui. Tokią kampaniją vykdo ir pats V. Putinas.
Interviu Rusijos televizijai „Rossija-1“ V. Putinas pareiškė nežinantis, ar „tokia etninė grupė kaip rusų tauta galėtų išlikti tokia, kokia ji egzistuoja šiandien“, jei Vakarams pavyktų „sugriauti Rusijos Federaciją ir įtvirtinti jos griuvėsių kontrolę“.
Tuo pat metu ištikimas V. Putino pakalikas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vakarai situaciją Ukrainoje kursto dar nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Jo nuomone, „rami mūsų didžios šalies galia ir jos partnerių autoritetas yra raktas į viso mūsų pasaulio ateities išsaugojimą“.
„V. Putino ir D. Medvedevo retorika yra dalis informacinės operacijos, kurios metu karas Ukrainoje pristatomas kaip egzistenciškai svarbus tolesniam posovietinės Rusijos Federacijos išlikimui, o tai greičiausiai yra bandymas pateikti karą kaip keliantį didesnį pavojų Rusijai ir Vakarams, nei iš tiesų“, – pažymėjo ISW.
Anot analitikų, Rusijos diktatorius bando sudaryti informacines sąlygas apkaltinti Ukrainą ir Vakarus grasinant Rusijos Federacijos egzistavimui.
„Putino retorika skirta skatinti paramą karui Rusijoje ir kurstyti Vakaruose baimę dėl nestabilumo, kuris kils po Rusijos žlugimo. Taip siekiama sutramdyti Vakarų paramą Ukrainai ir įtikinti Vakarus priversti Kyjivą priimti rusų reikalavimus“, – sako ekspertai.
08:23 | Ukrainos žvalgybos vadovas nemato ženklų, kad Kinija planuotų ginkluoti Rusiją
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“.
Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.
Tačiau pirmadienį paskelbtame ilgame interviu, duotame JAV radijo stočiai „Amerikos balsas“, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, paklaustas apie tokią galimybę, atsakė: „Aš nepritariu šiai nuomonei.“
„Kol kas nemanau, kad Kinija sutiks perduoti ginklų Rusijai, – sakė jis. – Nematau jokių ženklų, kad tokie dalykai būtų net svarstomi.“
07:55 | Baltarusijos lyderis ir V. Putino sąjungininkas A. Lukašenka vyksta į Kiniją
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Kinija nurodo, kad šis vizitas yra „galimybė skatinti tolesnį visapusiško mūsų šalių bendradarbiavimo plėtojimą“, tačiau esama susirūpinimo, kad Pekinas svarsto, ar teikti Rusijai karinę pagalbą. JAV pareigūnai įspėja, kad ginklų tiekimas Rusijai turėtų rimtų pasekmių.
Kinija JAV įtarimus vadina šmeižto kampanija ir sako, kad yra įsipareigojusi skatinti taikos derybas. Pekinas kaltina Vašingtoną ir jo sąjungininkus kurstant konfliktą ginklų tiekimu besiginančiai Ukrainai.
Pekinas tvirtina, kad laikosi neutralios pozicijos dėl metus trunkančio karo Ukrainoje, bet taip pat deklaruoja „beribę draugystę“ su Rusija, atsisako kritikuoti Maskvos invaziją ar net taip ją pavadinti.
07:12 | Zelenskis sako, kad kova dėl Bachmuto darosi vis sudėtingesnė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad padėtis aplink karštąjį Bachmuto fronto tašką darosi vis sudėtingesnė.
„Situacija darosi vis sudėtingesnė“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje.
„Priešas nuolat naikina viską, kas gali būti panaudota mūsų pozicijoms apsaugoti“, – sakė jis, vadindamas Ukrainos karius, kovojančius už Bachmutą, „tikrais didvyriais“.
Įnirtingos kovos dėl pramoninio Bachmuto miesto rytiniame Donecko regione yra ilgiausiai trunkantis mūšis per metus trukusią Rusijos invaziją.
V. Zelenskis sakė, kad ukrainiečiai kovos už Bachmutą tol, kol galės.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
► Kremlius pirmadienį apsvarstė Kinijos pasiūlymą dėl politinio sprendimo Ukrainoje, tačiau pareiškė, kad „šiuo metu“ nėra sąlygų taikiai išspręsti konfliktą, ir pasmerkė naujai įvestas sankcijas.
► Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainoje esančiame Chmelnyckio mieste pirmadienį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti, pranešė meras.
