Svarbiausi įvykiai:
23:39 | Charkive sužeistas žmogus
Rusijos pajėgoms apšaudžius Charkivo rajoną, sužeistas žmogus, praneša Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, rašo UNIAN.
„Nuo Rusijos okupantų nukentėjo privatus namas Charkivo rajone, privačiame name kilo gaisras. Deja, yra sužeistas žmogus“, – cituojamas jis.
Anot pareigūno, įvykio vietoje dirba visos reikalingos tarnybos.
S. Synehubovo teigimu, kai kurios rusų paleistos raketos buvo numuštos.
23:16 | Blinkenas: Rusija jau sunaikino trečdalį Ukrainos energetikos sistemos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žiemą naudoja kaip ginklą, o savo išpuoliais rusai jau sunaikino daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, rašo „Voice of America“.
„Putinas bando panaudoti žiemą kaip ginklą. Rusija sugriovė daugiau nei trečdalį energetikos sistemos, todėl pažeidžiamiausi Ukrainos gyventojai, prasidėjus šalčiams, pasinėrė į šaltį ir tamsą. Šeimos, pagyvenę žmonės, neįgalieji – visi jie yra taikiniai“, – po susitikimo su Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais kalbėjo jis.
Anot suomių ministro Pekka Haavisto, sąjungininkai dabar telkia privačiojo sektoriaus paramą Ukrainai.
„Suomija yra pasirengusi paremti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – teigė jis.
Šiuo metu JAV energetikos departamentas su JAV bendrovių atstovais taip pat aptaria paramos Ukrainai klausimus.
J. Blinkenas ketvirtadienį pakartojo, kad karas prieš Ukrainą V. Putinui sekasi sunkiai.
„Putinas patyrė nesėkmę mūšio lauke, nepavyko užgrobti žemių pietuose ir rytuose, nepavyko ištrinti Ukrainos sienų, jos tapatybės ir Ukrainos žmonių“, – sako jis.
22:58 | Zelenskis po mirties apdovanojo 4 žuvusius pareigūnus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po mirties apdovanojo keturis policijos pareigūnus, trečiadienį žuvusius dėl rusų paliktų minų Chersono srityje.
Apie tai prezidentas pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Ką tik pasirašiau dekretus dėl policininkų, kurių gyvybes vakar Chersono srityje nusinešė rusų minos, apdovanojimo po mirties“, – pranešė jis.
„Jie darė viską dėl ukrainiečių saugumo. Grįždami po vienos iš užduočių – kai iš okupantų slėptuvių, kurių Chersono srityje buvo daug, atėmė ginklus ir šaudmenis – policininkai pateko į minų spąstus“, – tęsia V. Zelenskis.
Anot jo, būtent su šia rusų teroro forma – paliktomis minomis – Ukrainai teks kovoti dar daugelį metų.
„Teroristai sąmoningai stengiasi palikti kuo daugiau mirtinų spąstų. Užkastos minos, užminuoti pastatai, automobiliai ir infrastruktūra...“ – pastebi prezidentas.
„Tai dar žiauresnis ir bjauresnis sprendimas nei raketų, nes nėra tokios kovos su minomis sistemos, kuri galėtų sunaikinti bent dalį grėsmės, kaip tai daro mūsų priešlėktuvinės gynybos sistema“, – priduria jis.
Primename, kad trečiadienį Chersono srityje tarnybos metu žuvo keturi Čerkasų policininkai. Nacionalinės policijos duomenimis, dar keturi pareigūnai buvo sužeisti, dėl jų gyvybių kovoja gydytojai.
22:31 | Scholzas mano, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo rizika sumažėjo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dėl tarptautinio spaudimo sumažėjo rizika, jog Rusija kare su Ukraina panaudos branduolinį ginklą, rašo CNN.
Anot jo, grėsmė kol kas yra sustabdyta.
„(Rusija – red. past.) nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tai, kad tarptautinė bendruomenė nubrėžė raudoną liniją“, – cituojamas jis.
Vakaruose pastaruoju metu buvo padaugėję nuogąstavimų, kad Rusija griebsis branduolinio ginklo.
21:59 | Kuleba: reikia nesibaiminti Rusijos žlugimo
Pasaulis neturėtų baimintis to, kad Rusija žlunga, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Dėl to pasaulis nesugrius, interviu „The Wall Street Journal“ pareiškė jis.
„Raginu pasaulį nebijoti, kad Rusija žlunga. Jei istorijos ratai jau pajudėjo, joks žmogus to nepakeis“, – kalba jis.
Anot jo, pasaulis kadaise lygiai taip pat baiminosi SSRS žlugimo.
„Užuot galvojus apie tai, kaip padėti Rusijai išgyventi ir tapti normalia tarptautinės bendruomenės nare, laikas pripažinti faktą, kad ši Rusija negali būti normalia tarptautinės bendruomenės nare. Nemanau, kad pasaulis žlugs, jei žlugs Rusija. Tačiau Rusijos žmonės sugriaus savo šalį, kaip tai atsitiko Rusijos imperijai“, – teigia D. Kuleba.
21:33 | Landsbergis: Rusijos kariai ir ginklai Zaporižioss AE kelia didelę grėsmę visai Europai
Dėl Rusijos veiksmų Zaporižioss atominėje elektrinėje (AE) kyla didelė grėsmė Ukrainai ir visai Europai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tai jis pareiškė po susitikimo su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu Vienoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Rusijos raketų atakos, ginklai ir kariai didžiausioje Europoje Zaporižės atominėje kelia didelę grėsmę Ukrainai ir visam žemynui“, – pranešime teigia G. Landsbergis.
Anot jo, Astravo AE Baltarusijoje taip pat reikėtų vertinti kaip grėsmę visam regionui.
„Baltarusijos atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, keliantis fizinį pavojų, ir hibridinė grėsmė visam regionui“, – teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų tiekimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir nuolatiniai branduolinio susitarimo pažeidimai privalo sulaukti griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo.
21:09 | Donecko srityje žuvo žmogus
Ketvirtadienį Ukrainos Donecko regione tęsiantis apšaudymui žuvo žmogus, dar du buvo sužeisti, rašo „Sky news“.
Regiono vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, kad žmogus žuvo per apšaudymą Torecko mieste. Anot jo, per sprogimus sugriauta mažiausiai 12 namų.
„Rusai vėl ciniškai šaudo į civilius gyventojus, tęsdami savo teroro taktiką. Kiekvienas, kuris vis dar lieka Donecke, kelia sau mirtiną pavojų!“ – evakuotis paragino jis.
20:47 | Kremlius: kada pasibaigs konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo Zelenskio
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo ukrainiečių prezidento, ir vėl pasiūlė sąlygas, kurias Kyjivas ne kartą yra atmetęs.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „[Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis žino, kada jis gali pasibaigti. Jam panorėjus, jis gali pasibaigti rytoj.“
Kremliaus sako, kad Ukraina privalo sutikti su Rusijos sąlygomis, jei nori kad jau dešimtą mėnesį besitęsiančios kovos pasibaigtų. Maskva reikalauja, kad Kyjivas Krymą – Ukrainos pusiasalį, kurį Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo – pripažintų Rusijos dalimi ir sutiktų perduoti Maskvai kitas Ukrainoje užimtas teritorijas.
V. Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai ne kartą yra atmetę šias sąlygas ir sakę, kad karas pasibaigs, kai okupuotos teritorijos bus atkovotos arba Rusijos pajėgos iš jų pasitrauks.
Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D. Peskovas pareiškė, kad Maskva nesiekia užgrobti naujų teritorijų, bet mėgins atgauti Ukrainos sritis, iš kurių pasitraukė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai po skubiai surengtų referendumų, kurių ir Ukraina, ir Vakarai nepripažįsta ir vadina neteisėtais, įtraukė jas į Rusijos sudėtį.
„Keliuose naujuose Rusijos Federacijos regionuose yra okupuotų teritorijų, kurias reikia išlaisvinti“, – pareiškė D. Peskovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo pasiekti paskelbtus tikslus Ukrainoje, nepaisydamas Vakarų reakcijos.
„Yra daug triukšmo apie mūsų smūgius kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Taip, mes tai darome. Bet kas tai pradėjo?“ – kalbėjo V. Putinas per apdovanojimų ceremoniją Kremliuje ir pridūrė, kad kritika „nesutrukdys mūsų kovinėms užduotims“.
Jis pažadėjo ir toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas, nepaisydamas pasaulinės kritikos dėl smūgių, dėl kurių žiemos akivaizdoje milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens.
Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.
19:29 | Nobelio laureatė: Ukrainoje nebus ilgalaikės taikos, kol nebus užtikrintas teisingumas
Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ vadovė, ketvirtadienį atvykusi į Oslą atsiimti Nobelio taikos premijos kartu su kitais žmogaus teisių gynėjais iš Baltarusijos ir Rusijos, pareiškė, kad Ukrainoje nebus ilgalaikės taikos, kol nebus užtikrintas teisingumas ir žmogaus teisės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „mano, kad gali daryti, ką nori. Ilgalaikės taikos mūsų regione nebus, kol nepasieksime teisingumo“, sakė žurnalistams Oleksandra Matvijčuk, atvykusi į Oslo oro uostą.
„Žmogaus teisės ir taika yra neatsiejamai susijusios. Valstybė, kuri sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tai daro ne tik prieš savo piliečius, bet ir prieš visą regioną, visą pasaulį. Rusija yra puikus to pavyzdys“, – sakė ji Norvegijos naujienų agentūrai NTB.
Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos grupė „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“.
Norvegijos Nobelio komitetas teigė, kad laureatai „dėjo išskirtines pastangas dokumentuoti karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės reikšmę taikai ir demokratijai“.
Šis apdovanojimas buvo vertinamas kaip griežtas priekaištas autoritariniam V. Putino valdymui.
„Šį apdovanojimą gavome per 2014-aisiais prasidėjusį karą, kuris virto kruvinu ir žiauriu konfliktu“, – sakė O. Matvijčuk ir pridūrė, kad gauti Nobelio taikos premiją „reiškia didžiulę atsakomybę“.
Norvegijos Nobelio komitetas pranešė, kad Nobelio premiją už savo vyrą atsiims A. Bialiackio žmona Natalia Pinčuk. A. Bialiackis, įkūręs nevyriausybinę žmogaus teisių organizaciją „Viasna“, buvo sulaikytas po 2020-ųjų protestų prieš autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą. Jis tebėra kalėjime be teismo ir jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimo, jei bus pripažintas kaltu dėl kaltinimų „kontrabanda“.
Taikos premija šeštadienį įteikiama Norvegijos sostinėje, o kiti Nobelio apdovanojimai, atsižvelgiant į premijos steigėjo Alfredo Nobelio pageidavimą, įteikiami tuo pačiu metu Stokholme. Apdovanojimai visada įteikiami gruodžio 10 dieną, per A. Nobelio mirties 1896-aisiais metines.
Kiekvieną apdovanojimą sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. kronų (apie 918 tūkst. eurų).
19:15 | Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi būsimam savo pralaimėjimui
Rusija, atsižvelgdama į savo nuostolius kare Ukrainoje, jau ruošiasi būsimam savo kariuomenės pralaimėjimui, „Apostrofa TV“ pareiškė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad mobilizacija Rusijoje nesibaigia. A. Jusovo teigimu, yra požymių, kad ruošiamos naujos, galingesnės mobilizacijos bangos, formos ir metodai.
„Kalbame apie septyniolikmečius okupuotose Ukrainos teritorijose, kuriems neleidžiama išvengti mobilizacijos išvykstant į užsienį. Šis karas palies visus Rusijos gyventojus, jie turi suprasti, kad jo neįmanoma išvengti nenuvertus režimo ir nepasitraukus iš okupuotų teritorijų“, – teigė jis.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija jau neteko apie 93 080 karių.
18:57 | Kalbėdamas apie Ukrainą popiežius Pranciškus susigraudino
Melsdamasis už taiką Ukrainoje popiežius Pranciškus susigraudino, rašo „The Guardian“. Tai įvyko per tradicinį kalėdinį popiežiaus vizitą prie Ispanijos laiptų Romoje.
Popiežiui prakalbus apie ukrainiečių kančias, jo balsas ėmė drebėti.
„Būčiau norėjęs jums perduoti Ukrainos žmonių padėką...“ – sakė jis.
Anot agentūros „Reuters“ popiežius turėjo nutraukti savo kalbą ir maždaug pusę minutės negalėjo jos tęsti.
Susirinkusiųjų miniai supratus, kad popiežius susigraudino, žmonės pradėjo ploti.
Popiežiui atnaujinus maldą, jo balsas toliau trūkčiojo.
„Ukrainos žmonėms taikos, kurios taip ilgai prašėme Viešpaties. Vietoj to turiu jums pristatyti vaikų, senelių, motinų ir tėvų bei to nukankinto krašto, kuris taip kenčia, jaunimo maldavimus“, – tęsė popiežius.
Vėliau „Twitter“ jis parašė, kad „su Dievo pagalba taika įmanoma; nusiginklavimas įmanomas“.
Dar anksčiau pavasarį popiežius buvo kritikuojamas dėl savo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Pavasarį jis pareiškė, kad „NATO lojimas prie Rusijos durų“ galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą. Popiežius taip pat teigė nežinantis, ar kitos šalys turėtų tiekti Ukrainai daugiau ginklų.
18:29 | Borrellis: karas rodo, kad ES trūksta „kritinių gynybos pajėgumų“
Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.
„Šis karas prieš Ukrainą daugeliui iš mūsų tapo žiauriu prabudimu, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė Josepas Borrellis. – (...) Suprantame, kad mūsų karinės atsargos sparčiai senka dėl ilgus metus trukusių nepakankamų investicijų.“
Nuo invazijos pradžios vasario mėnesį Europos sąjungininkai yra skyrę milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų Kyjivui gintis nuo Kremliaus pajėgų.
Plataus masto Maskvos puolimas prieš savo kaimynę nukreipė dėmesį į pačios ES gynybos stiprumą, kuris, pasibaigus Šaltajam karui, ilgus metus kentėjo nuo nepakankamo finansavimo.
„Suprantame, kad mums trūksta kritinių gynybos pajėgumų. Mums trūksta pajėgumų, kurių mums reikia, kad galėtume apsisaugoti nuo didesnių grėsmių, – teigė J. Borrellis. – (...) Mes susiduriame su grėsmėmis, realiomis grėsmėmis visai šalia, ir tikėtina, kad jos didės.“
2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlus konfliktą Rytų Ukrainoje, ES valstybės narės padidino savo karines išlaidas.
Tačiau J. Borrellis primygtinai teigė, kad 27 bloko narės turi toliau didinti išlaidas, stiprinti bendrus viešuosius pirkimus ir investicijas į technologijas, kad kompensuotų trūkumus.
„Man pasirinkimas akivaizdus. Turime labiau bendradarbiauti, Europos kariuomenės turi labiau bendradarbiauti tarpusavyje, – sakė jis. – Turime ir toliau remti Ukrainą. Turime toliau tenkinti dabartinius poreikius ir pradėti ruoštis ateičiai.“
Prancūzija jau seniai ragina stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir geriau integruoti jos ginkluotąsias pajėgas.
Tačiau ES valstybės tebėra labai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų, kurios užtikrina žemyno saugumą NATO karinio aljanso rėmuose.
Nuo Maskvos invazijos vasario mėnesį Vašingtonas į Europą yra pasiuntęs dešimtis tūkstančių karių, kad nuramintų savo sąjungininkus, o NATO yra padidinusi dislokavimą savo rytiniame flange.
18:02 | JAV generolas: Putinas patyrė nesėkmę visose srityse
Per dešimt mėnesių besitęsiantį karą Ukrainoje, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patyrė nesėkmę visuose frontuose, pareiškė JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.
Kalbėdamas „Wall Street Journal“ renginyje generolas priminė, kad Ukrainai pavyko atlaikyti sostinės puolimą, o vėliau išlaikyti savo pozicijas mūšiuose Ukrainos rytuose. Galiausiai ukrainiečių kontrataka Charkive atmušė rusus ir išstūmė juos iš Chersono.
Anot M. Milley, Rusija dabartinius išpuolius prieš Ukrainos energetinė infrastruktūrą rengia atsižvelgdama į šias aplinkybes.
Generolo teigimu, tokie smūgiai yra bandymas „palaužti stuburą, palaužti Ukrainos žmonių valią“.
„Ukrainos kariuomenė nėra priklausoma nuo šios energetikos infrastruktūros karinėms operacijoms. <...> Pamatysite, kad tai nelaužo stuburo, bet didina Ukrainos žmonių atsparumą ir pasipriešinimą“, – pabrėžia jis.
M. Milley taip pat pastebi, kad Rusija vis dar yra okupavusi dalį Ukrainos teritorijos ir pažymėjo, kad aktyvūs veiksmai fronte galimi iš žiemos metu.
„Dar laukia daug kovos. Tačiau šiuo metu padėtis tokia, kad linijos stabilizuojasi, o prasidėjus žiemai dėl šalčio darbai šiek tiek sulėtės. Tuomet atsiras galimybė surengti puolimą, abiejų pusių veiksmus žiemos viduryje – dėl oro sąlygų ir vietovės. Taigi pamatysime, kas nutiks“, – kalba jis.
17:41 | Pranešama apie sprogimus Berdiansko oro pajėgų bazėje
Laikinai okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje esančioje Berdiansko oro pajėgų bazėje nugriaudėjo sprogimai, praneša Ukrainos žiniasklaida.
Anot Berdiansko miesto karinės administracijos vadovės Viktorijos Galicinos, nugriaudėjo trys dideli sprogimai ir 15 mažesnių sprogimų, vietoje kilo gaisras, išsiųstos gausios gelbėtojų pajėgos.
❗️Three powerful explosions occurred at the air base in occupied Berdyansk, followed by 15 more smaller explosions, - Chairman of the City Military Administration of #Berdyansk Victoria Galitsina.
— NEXTA (@nexta_tv) December 8, 2022
Berdianskas buvo okupuotas dar karo pradžioje.
17:16 | Peskovas neištvėrė: „Time“ sprendimą dėl Zelenskio išvadino rusofobišku
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į naujienas, kad žurnalas „Time“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį paskelbė metų žmogumi.
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atstovas apkaltino minėtą leidinį šališkumu ir rusofobija, rašo TASS.
„Žurnalas „Time“ taiko savo kriterijus, su kuriais mes galime sutikti arba nesutikti, ir tai yra jų pačių redakcinė politika“, – cituojamas jis.
„Tačiau šiuo atveju žurnalo redakcinės direktyvos išlieka paneuropinio mainstreamo, kuris yra visiškai trumparegiškas, antirusiškas ir aršiai rusofobiškas, ribose“, – piktinosi D. Peskovas.
Primename, kad žurnalas „Time“ trečiadienį „Metų žmogaus“ titulą paskyrė ukrainiečių prezidentui V. Zelenskiui ir „Ukrainos dvasiai“ už šalies pasipriešinimą Rusijos invazijos akivaizdoje.
16:39 | Iš Ukrainos – griežtas atkirtis Merkel
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas griežtai pakomentavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad karas Ukrainoje „baigsis derybomis“, rašo UNIAN.
„Ukrainai nereikia derybų stalo karui užbaigti, Putino kapituliaciją galima priimti atsistojus.
P.S. Ponia dalyvavo Minsko susitarimuose, jų rezultatai yra žinomi“, – sako jis.
Anksčiau A. Merkel pareiškė, kad „karai baigiasi prie derybų stalo“. Interviu „Die Zeit“ ji taip pat nesutiko, kad jos inicijuoti ir aktyviai palaikyti Minsko susitarimai tarp Vakarų šalių, Ukrainos ir Rusijos nebuvo naudingi vien todėl, kad dabar Ukrainoje vyksta karas
„2014-ųjų Minsko susitarimai buvo bandymas suteikti laiko Ukrainai. Ji taip pat išnaudojo šį laiką, kad taptų stipresne, ką jūs galite matyti ir šiandien. 2014–2015 m. Ukraina – tai ne šiandieninė Ukraina <… Ir aš labai abejoju, kad tuomet NATO šalys būtų galėjusios padaryti tiek, kiek šiandien yra daroma Ukrainos pagalbai“, – sakė ji.
16:23 | Ukraina įspėja: rusai į Zaporižios AE teritoriją atgabeno „Grad“ sistemų
Rusijos kariai į užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės teritoriją atgabeno kelis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Grad“, praneša Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“.
Anot bendrovės, rusai juos pastatė prie šeštojo bloko, netoli elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos, rašo „BBC Russian“.
Dar anksčiau rusai šalia to paties bloko statė neaiškios paskirties statinius, primena „Enerhoatom“.
Ukrainos energetikos specialistų teigimu, bet kokia veikla šalia šeštojo bloko ir didesnėje elektrinės teritorijos dalyje pažeidžia branduolinės bei radiacinės saugos taisykles, tarptautiniuose susitarimuose nustatytas sąlygas.
„Enerhoatom“ manymu, Rusija rengia provokaciją, o „Grad“ sistemos gali būti panaudotos Nikopolio ir Marganecio, esančių kitame Dniepro krante, apšaudymui.
„Kreipiamės į TATENA ir visą pasaulio branduolinę bendruomenę, informuodami apie papildomą „Grad MLRS“ dislokavimą tiesiogiai Zaporižios atominės elektrinės aikštelėje. Ir dar kartą raginame sukurti saugos zoną elektrinėje ir aplink ją, ją visiškai demilitarizuoti ir deokupuoti“, – cituojamas bendrovės pranešimas.
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, netrukus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą elektrinės apšaudymu.
Suintentyvėjusios kautynės netoli elektrinės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
16:00 | Bidenas: Rusijoje kalinta Griner grįžta namo
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių moterų krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo per apsikeitimą kaliniais ir „keliauja namo“.
„Ji saugi. Ji yra lėktuve. Ji pakeliui namo“, – parašė jis tviteryje.
J. Bidenas netrukus turi kreiptis į tautą iš Baltųjų rūmų.
Vasarį JAV sportininkė B. Griner buvo suimta Maskvos oro uoste, o rugpjūtį jai skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė po to, kai policija jos bagaže rado kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi. Praėjusį mėnesį moters advokatai patvirtino, kad ji buvo perkelta į koloniją centriniame Mordovijos regione.
14:57 | Putino atsakas besipiktinantiems Rusijos veiksmais Ukrainoje: taip, mes tai darome
Rusijos prezidentas V. Putinas, dėl kurio kaltės Ukrainoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dėl elektros infrastruktūros Ukrainoje apšaudymo kaltino „Krymo tilto sprogdinimą“. Daugelį mėnesių ištisus Ukrainos miestus naikinantis Rusijos prezidentas paaiškino, kad „ne rusai pirmi pradėjo“.
„Dabar daug triukšmo dėl mūsų smūgių kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Taip, mes tai darome. Kas tai pradėjo? Kas smogė Krymo tiltui, kas susprogdino elektros tiekimo linijas Kursko atominėje elektrinėje, kas neduoda vandens Doneckui? Vandens netiekimas milijoniniam miestui – tai genocido aktas. Niekas nė žodžio dėl to neužtarė. Išvis absoliuti tyla. Tereikia mums sujudėti kažkiek, ką nors padaryti, kaip atsaką – triukšmas, judesys, lūžiai per visą Visatą. Tai nesutrukdys mums įvykdyti karines užduotis“, –aiškino Kremliuje vykusiame Rusijos karių pagerbimo renginyje V. Putinas.
Rusijos prezidentas, vardindamas tariamas Ukrainos „genocidinius veiksmus“, eilinį sykį klaidina savo klausytojus. Iki karo Ukraina tiekė okupuotoms Donbaso teritorijoms, įskaitant ir Donecką, vandenį, nepaisant milijoninių įsiskolinimų.
Vandens tiekimas nutrūko Rusijai pradėjus karo veiksmus, kuomet dėl artilerijos pabūklų apšaudymo buvo pažeista vietos infrastruktūra, o dėl tebesitęsiančių karo veiksmų jos sutaisyti nėra galimybių.
11:37 | Minsko susitarimai leido Ukrainai sustiprėti – Merkel
Buvusi Vokietijos kancelerė Angela Merkel savo interviu „Die Zeit“ nesutiko, kad jos inicijuoti ir aktyviai palaikyti Minsko susitarimai tarp Vakarų šalių, Ukrainos ir Rusijos nebuvo naudingi vien todėl, kad dabar Ukrainoje vyksta karas.
Jos teigimu, jeigu nebūtų buvę Minsko susitarimų, karštoji konflikto fazė galėjo prasidėti anksčiau, o Ukraina tuomet tam nebuvo pasirengusi.
„2014-ųjų Minsko susitarimai buvo bandymas suteikti laiko Ukrainai. Ji taip pat išnaudojo šį laiką, kad taptų stipresne, ką jūs galite matyti ir šiandien. 2014–2015 m. Ukraina – tai ne šiandieninė Ukraina <… Ir aš labai abejoju, kad tuomet NATO šalys būtų galėjusios padaryti tiek, kiek šiandien yra daroma Ukrainos pagalbai“, – cituojama ji.
09:45 | JAV smerkia „palaidas" V. Putino kalbas apie branduolinius ginklus
07:30 | Ponomariovas: Putinas neturi plano B, civilių bombardavimas – tai nevilties ženklas
Ukrainos pilietybę gavęs buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas mano, kad Rusijos prezidentas nežino, ką jam daryti Ukrainoje, ir tiesiog tikisi, kad Ukrainos elitas pradės spausti šios šalies prezidentą Vladimirą Zelenskį, kad šis priimtų Maskvos siūlomas sąlygas.
„Aš manau, kad nėra pas juos jokio plano B. Putinas jo tikrai paprasčiausiai neturi. Ji žaidžia tiesiog eigoje, kaip visada ir darė. Jis – taktikas. „Dabar čia šiuo momentu mes kažką išspręsim, o toliau tikėsimės, kad priešininkai palūš“. Todėl ir vyksta visi tie bombardavimai“, – pareiškė politikas, šiuo metu Ukrainoje organizuojantis ginklu kovoti prieš šalies režimą pasiryžusius rusus.
Civilinės infrastruktūros objektų apšaudymą Ukrainoje jis pavadino „nevilties ženklu“.
„Jie mano, kad elitas Ukrainoje daugiau ar mažiau panašus į tą, kuris yra Rusijoje. Tai yra, labai susiskirstęs klasėmis. Jie viską matuoja pagal save. Jie mano, kad čia anksčiau ar vėliau žmonės sunerims ir pasakys: „Juk negalima sėdėti Konča-Zaspėje nešildomame name“. Jis net ne apie liaudį, man rodos, galvoja. Jie daugiau galvoja apie elitą, kad jie pas Zelenskį ateis ir pasakys: „Sprendžiam ką nors“, – paaiškino I. Ponomariovas.
07:25 | O. Scholzas: tarptautinis spaudimas sumažino Rusijos keliamą branduolinę grėsmę
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje.
„Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.
Paklaustas, ar pavyko išvengti branduolinės eskalacijos grėsmės, jis atsakė: „Kol kas mes ją sustabdėme“.
Vokietijos vadovas gyrė savo neseniai įvykusį vizitą į Kiniją kaip prisidėjusį prie šio pokyčio.
„Vizito Pekine metu su Kinijos prezidentu Xi (Jinpingu) kartu pareiškėme, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami. Netrukus po to G-20 šalys dar kartą patvirtino šią poziciją“, – sakė jis.
O. Scholzui taip pat buvo užduotas klausimas apie prieštaringai vertinamus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusijai reikėtų suteikti „savo saugumo garantijas tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.
„Dabar svarbiausia, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karą ir išvestų savo karius“, – teigė vokiečių politikas.
„Tiesa, kyla klausimas, kaip galime užtikrinti Europos saugumą. Žinoma, esame pasirengę kalbėtis su Rusija apie ginklų kontrolę Europoje. Tai siūlėme dar prieš karą, ir ši pozicija nepasikeitė“, – komentavo jis.
Paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmingi žodžiai ir karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.
Tačiau trečiadienį kalbėdamas Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje V. Putinas užsiminė, kad Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik atsakydama į tokią priešo ataką.
„Kai mums smogia, mes smogiame atgal“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jo šalies strategija pagrįsta „vadinamųjų atsakomųjų smūgių“ politika.