Ukrainoje žuvo trečias latvių karys savanoris
Ukrainoje žuvo karys savanoris iš Latvijos Nikita Tarenovas slapyvardžiu Latvis ir tai yra jau trečias latvių savanoris, žuvęs Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
N. Tarenovo žūtį Latvijos televizijai patvirtino kariui artimas šaltinis.
Naujienų agentūra LETA pažymėjo, kad apie savanorio žūtį pranešama su parama Ukrainai susijusiose socialinių tinklų paskyrose.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad N. Tarenovas buvo sužeistas mūšyje Charkivo srityje, per kurį buvo sėkmingai atremtas priešo puolimas, o evakuacijos metu žuvo nuo Rusijos drono smūgio.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Diana Eglytė agentūrai LETA sakė, kad Latvijos ambasada Ukrainoje kol kas negavo jokio oficialaus savanorio žūties patvirtinimo.
Latvijos gynybos ministerija agentūrai taip pat sakė, kad laukia oficialios informacijos iš Ukrainos institucijų, tačiau patvirtino, kad N. Tarenovas anksčiau netarnavo nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose.
Pernai Ukrainoje žuvo latvių karys savanoris Edgaras Platonovas, o 2023 metų rudenį – kitas savanoris, buvęs Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karys Vitalijus Smirnovas.
Marco Rubio pabrėžia Donaldo Trumpo raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru palankiai įvertino naujausią Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl apsikeitimo karo belaisviais, tačiau pabrėžė būtinybę nedelsiant nutraukti ugnį, šeštadienį pranešė jo atstovė spaudai.
Per pokalbį telefonu su Sergejumi Lavrovu, kuris buvo surengtas po tiesioginių Maskvos ir Kyjivo derybų Stambule, „sekretorius pabrėžė prezidento [Donaldo] Trumpo raginimą nedelsiant nutraukti ugnį“, sakė atstovė Tammy Bruce.
Apie S. Lavrovo ir M. Rubio pokalbį telefonu kiek anksčiau pranešusi Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad JAV valstybės sekretorius per pokalbį palankiai įvertino Stambulo derybų rezultatus.
„S. Lavrovas pažymėjo teigiamą Jungtinių Valstijų vaidmenį padedant Kyjivui galiausiai priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą atnaujinti Stambulo derybas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat priduriama, kad Rusija yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su JAV šiuo klausimu.
Rusija ir Ukraina penktadienį Stambule susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei V. Putino susitikimą.
Pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Kyjivas siekė „besąlygiškų paliaubų“, kad sustabdytų konfliktą, tačiau Maskva nuolat atmesdavo šiuos raginimus ir vienintelis konkretus susitarimas, kurį pavyko pasiekti, regis, buvo susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada skambinti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir aptarti karo Ukrainoje užbaigimo perspektyvas.
Apie tai D. Trumpas šeštadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Pirmadienį 10 val. ryto aš kalbėsiuosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbio temos bus „kraujo praliejimo“ užbaigimas, kuris per savaitę vidutiniškai pražudo daugiau nei 5 000 Rusijos ir Ukrainos kareivių, ir prekyba. Po to kalbėsiuosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, o tada su prezidentu V. Zelenskiu, įvairiais NATO nariais. Tikiuosi, kad tai bus produktyvi diena, kad prasidės paliaubos, o šis labai žiaurus karas, kuris niekada neturėjo įvykti, pasibaigs. Telaimina dievas mus visus!!!“, – rašoma D. Trumpo žinutėje.
ELTA primena, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitiko Stambule gegužės 16 d. Po susitikimo Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovavęs Ukrainos derybų grupei, pareiškė, kad rengiamasi galimam prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimui.
Užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia pažymėjo, kad daug klausimų lieka neišspręstų ir juos galima spręsti tik prezidentų susitikimo lygmeniu.
V. Putinas palengvino galimybes gauti Rusijos pilietybę Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė dekretą, kuriuo supaprastinama galimybė gauti Rusijos pilietybę asmenims iš dviejų separatistinių Sakartvelo regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos.
Pagal šį dekretą, norintiesiems gauti pilietybę nebereikės nuolat gyventi Rusijoje arba įrodyti, kad moka rusų kalbą ar pažįsta kultūrą.
Abchaziją ir Pietų Osetiją dauguma pasaulio šalių pripažįsta kaip Sakartvelo teritorijos dalis, tačiau nuo 2008 metų, kai tarp Maskvos ir Tbilisio kilo trumpas karas, jas faktiškai kontroliuoja Rusija.
Abchazijoje neseniai vykusius rinkimus laimėjo dar vienas prorusiškas prezidentas, nes ankstesnis buvo nušalintas po įtemptų protestų dėl įstatymo projekto, suteikiančio rusams lengvesnį priėjimą prie nekilnojamojo turto Juodosios jūros pakrantėje.
Sakartvelas ir Rusija nuo 2008 m. karo nepalaiko diplomatinių santykių, tačiau kritikai kaltina dabartinę Sakartvelo valdančiąją partiją prorusiškumu ir tvirtina, kad ji atėjo į valdžią po suklastotų rinkimų.
Turintis bendrą sieną su Rusija Sakartvelas atsisakė prisijungti prie tarptautinių finansinių ir ekonominių sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, arba paremti Kyjivą karine įranga.
Kremlius: prieš planuojant naujas derybas reikia užbaigti apsikeitimą belaisviais
Kremlius šeštadienį sakė, kad Ukraina ir Rusija pirma turi užbaigti sutartą apsikeitimą karo belaisviais ir pasiūlyti ugnies nutraukimo sąlygas, prieš planuodamos bet kokias naujas derybas.
„Kol kas mums reikia padaryti tai, ką delegacijos sutarė vakar“ Turkijoje – pirmose per daugiau kaip trejus metus tiesioginėse derybose, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar planuojamas antras derybų ratas.
„Tai, žinoma, visų pirma reiškia apsikeitimo (belaisviais), tūkstančio į tūkstantį, užbaigimą“, – pridūrė jis.
Rusija ir Ukraina penktadienį Stambule susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei Vladimiro Putino susitikimą.
D. Peskovas šeštadienį sakė, kad Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas būtų įmanomas, jei iš pradžių abi šalys pasiektų susitarimą.
Pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Kyjivas siekė „besąlygiškų paliaubų“, kad sustabdytų konfliktą, tačiau Maskva nuolat atmesdavo šiuos raginimus ir vienintelis konkretus susitarimas, kurį pavyko pasiekti, regis, buvo susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais.
Turkijos prezidentas: Ukrainos ir Rusijos susitikimas Stambule nepaprastai svarbus karo užbaigimui
Šios savaitės derybos Stambule tarp Rusijos ir Ukrainos yra nepaprastai svarbus žingsnis siekiant užbaigti karą, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Jo komentaras paskelbtas šeštadienį.
„Abiejų šalių delegacijų sukvietimas į Stambulą nepaprastai svarbus karo užbaigimui (...) ir taikai regione“, – reporteriams lėktuve sakė R. T. Erdoganas, grįždamas iš Europos viršūnių susitikimo Albanijoje.
Rusijos kariuomenė Donecko srityje sunaikino 19 a. medinę bažnyčią
Novotrojickėje, Donecko srityje, Rusijos pajėgos sugriovė medinę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią, pastatytą 19 amžiuje.
Apie tai feisbuke pranešė Pokrovsko miesto tarybos Kultūros, turizmo ir kultūros paveldo apsaugos departamentas.
„Buvo sunaikintas unikalus medinės bažnytinės architektūros paminklas – Novotrojickės kaime esanti Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Tai buvo vienintelė medinė bažnyčia ant akmeninio pamato Donecko srities Pokrovsko rajone, išlikusi beveik nepakitusi iki šių dienų. Bažnyčia atlaikė neramų 20 amžių, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą, tačiau 2024 m. spalio mėnesį buvo apgadinta, o 2025 m. pavasarį galutinai sugriauta“, – rašoma pranešime.
Bažnyčia buvo pastatyta 1890 m. kalnakasybos pramonininko ir filantropo Jakovo Drevickio lėšomis.
20 a. pradžioje bažnyčią bandyta paversti bendruomenės klubu, tačiau vietos tikintiesiems pavyko išsaugoti šventą vietą. Nacių okupacijos metais pastatas buvo naudojamas kaip karo belaisvių stovykla.
Per Rusijos dronų ataką Chersone sužeisti trys komunalininkai
Chersone Rusijos pajėgos bepiločiu orlaiviu smogė savivaldybės transporto priemonei ir sužeidė tris komunalinio ūkio darbuotojus.
Apie išpuolį „Telegrame“ pranešė Chersono miesto karinė administracija.
„Apie 9.00 val. Dnieprovskio rajone Rusijos teroristai bepiločiu orlaiviu atakavo komunalinį sunkvežimį, priklausantį savivaldybės įmonei „Chersono parkai“. Sprogimo metu buvo sužeistas 59 metų darbuotojas“, – sakoma pranešime.
Policijos pareigūnai sužeistąjį nuvežė į ligoninę.
Vėliau administracija pridūrė, kad dar du komunalinio ūkio darbuotojai, gimę 1972 ir 1974 m., taip pat buvo sužeisti ir teisėsaugos pareigūnų nugabenti į medicinos įstaigą. Abu jie patyrė smegenų sukrėtimus ir sprogimo traumas. Visiems trims nukentėjusiesiems šiuo metu atliekami medicininiai tyrimai.
Emmanuelis Macronas: Donaldas Trumpas reaguos į Vladimiro Putino cinizmą dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė esąs įsitikinęs, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas po naujausios rusų dronų atakos Ukrainoje reaguos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino cinizmą dėl kaimyninės šalies.
„Esu tikras, kad susidūręs su prezidento Putino cinizmu prezidentas Trumpas, nepamiršdamas Jungtinių Amerikos Valstijų patikimumo, reaguos“, – lankydamasis Albanijoje sakė E. Macronas.
„Amerikos žmonės išrinko prezidentą. Jis atėjo su pagirtina ambicija pasiekti taiką. Ir jis sakė, kad įtrauks visus į taikos pastangas“, – pridūrė E. Macronas.
Penktadienį E. Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino D. Trumpą pasmerkti Rusijos atsisakymą sutikti su ugnies nutraukimu ir labiau spausti Maskvą.
„Prezidentas Putinas ir jo kariuomenės negerbia ugnies nutraukimo pasiūlymų, kurie, primenu jums, yra amerikiečių iniciatyva“, – šeštadienį tvirtino E. Macronas.
„Subūrėme norinčiųjų koaliciją, tuomet drauge paskambinome prezidentui Trumpui ir pasakėme: „Žiūrėkit, mes visi palaikome ugnies nutraukimą, mes iš naujo įsipareigosime norinčiųjų koalicijai su saugumo garantijomis“, – pabrėžė E. Macronas Tiranoje, kur penktadienį įvyko Europos lyderių susitikimas.
Po susitikimo praėjus vos kelioms valandoms, kitą dieną po taikos derybų Stambule, kur rusų ir ukrainiečių delegacijos susitarė dėl didelio apsikeitimo belaisviais, bet nepaskelbė ugnies nutraukimo, rusų dronas smogė civilius vežusiam mikroautobusui Ukrainos šiaurėje.
Per šį šeštadienio smūgį Ukrainos Sumų srityje žuvo devyni ir buvo sužeista, įvairiais pranešimais, nuo keturių iki septynių žmonių.
Pamažu ryškėja paveikslas: Trumpas negadins Rusijai nuotaikos sankcijomis, Kremliui suteikiama laisvė imituoti derybas
Taikos procesas tarp Rusijos ir Ukrainos vystosi būtent taip, kaip to nori Maskva: lėtai ir be pasekmių agresorei. CNN pažymima, kad Donaldo Trumpo elgesys po Kremliaus atsisakymo derėtis rodo, ko reikia tikėtis: JAV netrukdys Rusijai imituoti derybas, o galutinį sprendimą „priims“ D. Trumpas su V. Putinu.
„Derybų grafiką nustato Kremlius“, – rašoma CNN. Atrodo, kad Baltieji rūmai neketina tam trukdyti. Tokios išvados pateikiamos remiantis pastarųjų dienų įvykiais:
- Trumpo reakcija – esą „nieko nebus“, kol jis asmeniškai nesusitiks su Putinu – griauna bet kokias viltis dėl diplomatijos ir suteikia Putinui laisvę veikti: jis žino, kad Baltųjų rūmų vadovas laiko bet kokias derybas beprasmiškomis iki asmeninio susitikimo.
- Kremlius netgi rizikavo: tris dienas pasaulis spėliojo, kas bus Rusijos delegacijos nariai Stambule, o visą tą laiką Putinas nebaudžiamai ignoravo Trumpo užuominas ir vilkino atsakymą.
- Palaipsniui tampa aišku: Trumpas, atrodo, toliau vengs griežtų sankcijų ir kitų pasekmių Rusijai. Tą jis pripažino ir viename iš interviu: griežtas sankcijas skelbtų „kraštutiniu atveju“.
- Greičiausiai derybos vos judės į priekį: Maskva toliau kelia maksimalistinius reikalavimus, o Ukraina su pasipiktinimu reikalauja ugnies nutraukimo, kurį rusai vėl ir vėl atmes.
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų priešraketinės gynybos sistemą BUK-M1
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai rytinėje fronto dalyje sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „BUK-M1“ su amunicija.
Trumpas: Putinas pavargo nuo karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė, kad „Putinas pavargęs nuo karo“, ir užsiminė apie Kremliaus planus per savaitę užimti Kyjivą karo pradžioje.
Pareigūnai: per rusų smūgį autobusui Ukrainos šiaurėje žuvo devyni žmonės
Per rusų drono smūgį civilius vežusiam autobusui Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje šeštadienį žuvo devyni žmonės, pranešė vietos karinė administracija.
„Deja, dėl rusų ciniškos atakos prieš autobusą su civiliais yra žuvusiųjų“, – sakoma administracijos įraše socialiniame tinkle „Telegram“.
Nurodoma, kad per ataką žuvo devyni ir buvo sužeisti dar keturi žmonės.
Anksčiau skelbta apie aštuonis žuvusius žmones.
Trumpo ir Putino susitikimas taps baisiausiu košmaru Ukrainai – „The Telegraph“
Rusija faktiškai sužlugdė derybas Stambule, o dabar JAV prezidentas, atrodo, ketina apdovanoti Kremlių už tokius veiksmus. Asmeninis Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas taps baisiausiu košmaru Ukrainai, rašo laikraštis „The Telegraph“.
Lenkija: mūsų laukia labai sudėtingos dienos
Rusija iš Ukrainos pareikalavo faktinės kapituliacijos vien ugnies nutraukimui, skelbia „Bloomberg“. Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, komentuodamas situaciją, pripažino, kad „laukia sunkūs laikai“.
„Bloomberg“ šaltiniai Ukrainos ir Rusijos derybose įvardijo Rusijos reikalavimus norint pasiekti ugnies nutraukimą:
Ukraina turi priimti neutralų statusą.Visiškas draudimas dislokuoti užsienio kariuomenės dalinius ir masinio naikinimo ginkluotę.Atsisakymas reikalauti karo reparacijų iš Rusijos.Atsisakymas Krymo ir keturių kitų pusiau okupuotų regionų.Ukrainos pajėgų išvedimas iš tų pusiau okupuotų teritorijų ir jų perdavimas Rusijai.Visų penkių regionų tarptautinis pripažinimas Rusijai.
Tik įvykdžius šias sąlygas V. Putinas „svarstytų ugnies nutraukimo galimybę“.
„Rusijos poziciją sunku pavadinti bent kiek konstruktyvia. Tikriausiai mūsų laukia labai sudėtingos dienos“, – taip situaciją komentavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Lenkijos atstovas pabrėžė, kad sąjungininkai telefonu perdavė prezidentui D. Trumpui aiškią informaciją – Rusijos pusė neparodė geros valios, atsisakė derėtis dalyvaujant JAV atstovams ir iškėlė sąlygas, kurios yra visiškai nepriimtinos ne tik Ukrainai, bet ir Europai.
„Pagrindinis uždavinys – išsaugoti vienybę“, – pareiškė Donaldas Tuskas, taip pat pabrėždamas būtinybę stiprinti spaudimą Rusijai dėl faktinio atsisakymo nutraukti ugnį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Po derybų Stambule – Lavrovo skambutis JAV atstovui: prabilo, ko tikisi toliau
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po tiesioginių Maskvos ir Kyjivo derybų Stambule telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šeštadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„S. Lavrovas pažymėjo teigiamą Jungtinių Valstijų vaidmenį padedant Kyjivui galiausiai priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą atnaujinti Stambulo derybas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat priduriama, kad Rusija yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su JAV šiuo klausimu.
Pasak Rusijos ministerijos, JAV valstybės sekretorius per pokalbį telefonu palankiai įvertino Stambulo derybų rezultatus.
Rusija ir Ukraina penktadienį Stambule susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei V. Putino susitikimą.
Pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Kyjivas siekė „besąlygiškų paliaubų“, kad sustabdytų konfliktą, tačiau Maskva nuolat atmesdavo šiuos raginimus ir vienintelis konkretus susitarimas, kurį pavyko pasiekti, regis, buvo susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais.