Žvelgiant į įvykius Machačkalos oro uoste, verta atminti, kad Dagestane gyvena daug musulmonų. Dalis iš jų palaiko itin konservatyvias islamo idėjas, o jų sekėjai neretai susiburia į grupuotes.
Anot E. Račiaus, Dagestanas jau kurį laiką pasižymėjo antirusiška, antipasaulietine ideologija. Įvairios revaivalistinės grupės yra uždraustos, bet neoficialiai jos randa būdų veikti. Todėl neramumai Dagestane VDU profesorių nuteikė nemaloniai, bet pernelyg nenustebino.
„Ten yra įvairiausių grupių, grupuočių (kai kurios iš jų ginkluotos), kurios turi savo „programą“ ir jų vadai siekia mobilizuoti, telkti savo sekėjus. Mano spėjimu, ten taip nutiko ir tai tada tai neturėtų stebinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo E. Račius.
Profesoriaus teigimu, neramumai Machačkalos miesto oro uoste atkreipė dėmesį į du dalykus.
„Viena vertus, tai parodo, kad Dagestane taip ramu, kaip galbūt norėtų Rusija ar visas pasaulis. Kita vertus, matome, kad Dagestanas niekada nebuvo paniręs į tokį pilietinį karą, kokį turėjo Čečėnija. Matyt, tas radikalumas vienokia ar kitokia forma prasiveržė. Jis suvaldomas, bet ne visai išnaikintas“, – teigė Islamo tyrinėtojas.
Vis dėlto įvykiai Dagestane, profesoriaus nuomone, neturėtų kelti didelio rūpesčio nei mums, nei pačiai Rusijos vadovybei. Nors viešojoje erdvėje pasirodė vertinimų, kad neramumai Machačkaloje parodė Rusijos prezidento Vladimiro Putino silpnumą, E. Račius nuo tokių teiginių susilaiko.
„Yra daugybė rusų, nebūtinai musulmonų, kurie nemėgsta Izraelio ir žydų. Tai nieko naujo“, – komentavo jis.
„Jeigu kalbame apie tai, kad tai yra kažkokios antisemitinės nuotaikos, turėtume labai atsargiai žiūrėti. Arabai irgi yra semitai, todėl kaip ir reikštų, kad judėjimas yra ir prieš musulmonus. Kad tai yra antiizraelietiškos nuotaikos, su tuo reikėtų sutikti. Izraelio ir antisemitizmo nesuplakčiau į vieną“, – pridūrė profesorius.
„Nemanau, kad mes turėtume gyventi baimėje“
Laidoje E. Račius priminė, kad Rusija nuolat rėmė propalestinietiškas organizacijas. Iš pradžių tai darė SSRS, vėliau – Rusijos Federacija, tik mažesnėmis apimtimis arba mažiau tai viešindama.
„Dabar, ypač per Sirijos pilietinį karą, Rusija labai sugrįžo į Rytus. Tie senieji „draugai“ iš naujo patvirtinti. Palestiniečiai kliovėsi SSRS, vėliau Rusija, nes tai atrodė ta valstybė, kuri yra jų pusėje“, – pažymėjo profesorius.
Kiek iš tiesų Rusija palaiko palestiniečius – kitas klausimas. Mat pagrindinis didžiųjų valstybių tikslas yra siekti įtakos. Kaip nurodo E. Račius, savo interesų išplėtimo ir įtvirtinimo vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis siekia ir JAV, ir Rusija. Skiriasi tik mūsų vertybinis požiūris į jų politiką.
Kaip bebūtų, E. Račius nemano, kad įvykiai Dagestane gali įžiebti daugiau neramumų pačioje Rusijoje ar už jos ribų.
„Nemanau, kad mes turėtume gyventi baimėje ir laukti, kad kažkas dar įvyktų. Nereikėtų taip konstruoti gyvenimo. <...> Aš nematau priežasčių, jėgų, <...> kurie norėtų tai daryti. Kita vertus, valdžia Rusijoje nėra tiek silpna, kad jie negalėtų to užgniaužti. Rusijoje tai daryta daugybę kartų“, – teigė profesorius.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
Oro uoste minios veržėsi ieškodamos atskridusių izraeliečių: skandavo „Allahu Akbar“
Rusijos Machačkalos oro uostą Kaukazo respublikoje Dagestane sekmadienį, spalio 29 d., užplūdo izraeliečių ir žydų ieškanti minia, pasklidus gandams, kad iš Izraelio atskrenda lėktuvas.
Dėl smurto daugiausia musulmoniškame regione, vykstant karui tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ Gazos Ruože, Izraelis paragino Rusiją apsaugoti savo piliečius, o Jungtinės Valstijos pasmerkė tai, ką pavadino antisemitiniais protestais.
Dagestano gubernatorius pažadėjo, kad už incidentą atsakingi asmenys bus nubausti.
60 žmonių po incidento buvo suimti, pirmadienį nurodė rusų Vidaus reikalų ministerija.
„Nustatyta daugiau kaip 150 aktyvių neramumų dalyvių, 60 iš jų suimta“, – sakoma ministerijos pranešime.
Dešimtys protestuotojų, kurių dauguma skandavo „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), išlaužė Machačkalos oro uosto duris ir užtvaras, o kai kurie įsiveržė į kilimo ir tūpimo taką, rodo vaizdo įrašai, paskelbti socialiniuose tinkluose ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse RT ir „Izvestija“.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ netrukus paskelbė, kad uždarė oro uostą atvykstantiems ir išvykstantiems skrydžiams ir kad atvyko saugumo pajėgos. Kitą dieną oro uostas vėl atidarytas.
„Neapykantos kultūra“
Dagestanas ir Čečėnija yra daugiausia musulmoniškos teritorijos, Rusijoje vadinamos respublikomis, regione, kuriame jau daugelį metų tvyro smurtinė įtampa su centrine Rusijos valdžia.
Sekmadienį naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad kitoje Šiaurės Kaukazo respublikoje – Kabardos-Balkarijos respublikoje – Nalčiko mieste buvo padegtas žydų centras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, išreikšdamas susirūpinimą dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų, tinkle „X“ sakė, kad tai nebuvo pavienis incidentas.
Anot jo, tai buvo „dalis Rusijoje paplitusios neapykantos kitoms tautoms kultūros, kurią propaguoja valstybinė televizija, apžvalgininkai ir valdžia“.
Dagestanas yra piečiausia Rusijos teritorija ir vienas skurdžiausių jos regionų.
Ji aktyviai dalyvavo puolime Ukrainoje, o nepriklausomose ataskaitose nurodoma, kad ji pasiuntė į Ukrainą proporcingai daugiau vyrų nei daugelis etniškai rusiškų regionų.
