Apie padėtį Ukrainoje V. J. Žukas ir buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas pirmadienį diskutavo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Kodėl fronto linija įstrigo?
Po Chersono išlaisvinimo fronto linija įstrigo. Anot T. D. Wolterso, tai pirmiausia lėmė skaičių santykis tarp to, ką turi Ukraina ir ką gali pateikti Rusija.
„Kadangi ir toliau tęsiasi aklavietė, skaičiai iš tikrųjų yra svarbūs. Taigi ukrainiečiai labai sunkiai dirba, kad rastų būdą įveikti šį iššūkį ir netrukus pasiektų didesnę sėkmę“, – sako jis.
Generolo vertinimu, ukrainiečių pajėgos yra pasirengusios priimti naujus iššūkius ir veikti „tinkamu laiku tinkamoje vietoje, kad būtų pasiekta dar viena sėkmė“. Todėl šiuo metu svarbiausia Ukrainai suteikti galimybes geriau stebėti ir kontroliuoti aplinką bei joje veikti.
Vis dėlto Ukraina šiuo metu prašo naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų. T. D. Wolterso teigimu, šios priemonės užtikrina tikslumą dideliu atstumu ir greitį.
„Tokios charakteristikos labai patrauklios Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ir, kaip žinote, JAV bei kitos NATO šalys tęs dialogą su prezidentu Zelenskiu ir jo komanda apie tai, ko jiems reikia, kad pasiektų sėkmę.
Žinau, kad ukrainiečiai ir toliau svarstys galimybę pasiekti platformas, kurios pasižymi tokiomis savybėmis. Ir žinau, kad kitos šalys pasirengusios tęsti dialogą dėl tiekimo“, – svarsto generolas.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas V. J. Žukas mano, kad situacija fronte nesikeičia ir dėl Rusijos įvykdytos mobilizacijos.
„Rusijos kariuomenė buvo atstumta nuo Chersono, tačiau visos skylės fronte buvo užkištos arba naujai mobilizuotais, arba sukoncentruotos „Wagner“ pajėgos prie Bachmuto, Soledaro, Avdijivkos. Tie kaliniai, Luhansko, Donecko korpusas darė spaudimą sukoncentravus pajėgas. Šiuo metu yra apie 300 tūkst. Rusijos kareivių, tai yra didžiausias skaičius nuo karo pradžios, dar laukiama, kad sutelks apie 400 tūkst. ir pradės didelius puolamuosius veiksmus“, – kalba generolas.
Anot jo, prognozuotas naujas rusų puolimas kelias savaites jau vyksta, bet vystosi labai sunkiai. Per tą laiką rusams pavyko užimti Soledarą, tačiau Bachmutas toliau laikosi.
Ukrainiečių planas nukirsti Rusijos kariuomenę į dvi dalis
Ukrainos kariuomenės vadas neseniai įvardijo, kad Ukrainai norint pradėti kontrpuolimą reikia daugiau ginkluotės. Anot V. J. Žuko, tikėtina, kad viso fronto ruože masyvaus kontrpuolimo Ukrainai įgyvendinti nepavyks.
Tuo pačiu metu rusai ir toliau stengsis išlaikyti Donbasą, Krymą bei užgrobti naujas teritorijas.
Generolo teigimu, svarstoma, kad ukrainiečiai turėtų eiti link Azovo jūros ir nukirsti Rusijos kariuomenę į dvi dalis.
„Pirmiausia atskirti Krymo tiekimo kelius nuo žemyno ir apsupti grupuotę. Pleištas link Berdiansko ir Mariupolio bei išeiti link Azovo jūros, tokiu būdu perskelti Rusijos kariuomenę. Taip visi spėja ir logika diktuoja, kad taip turėtų būti.
Bet vieną kartą mes jau svarstėme rudenį kai prasidėjo Charkivo srityje puolimas, visi galvojo, kad pagrindinis smūgis įvyks Chersono srityje. Ir rusai taip galvojo, jie nuėmė dalį kariuomenės iš Charkivo ir permetė į Chersono sritį ir gavo Charkive.
Žiūrėsime. Visi spėlioja, kad taip turi būti, bet, matyt, bus kažkoks sumanymas. Manau, kad generolas Zalužnas yra talentingas kariuomenės vadas ir, aišku, kad jie dabar svarsto įvairius scenarijus.
Manau, kad tai turėtų būti kelių savaičių bėgyje, pavasarį, galbūt balandį, galbūt gegužės pradžioje. Viskas yra spėjimai“, – pabrėžia V. J. Žukas.
Anot jo, jeigu ukrainiečiams pavyktų atkirsti rusus, Rusija papultų į spąstus. Jeigu ukrainiečiai gautų ATACMS raketų, praktiškai kontroliuotų Krymo tiltą. Tuomet rusai prarastų aprūpinimo kelius ir papultų į kur kas prastesnę situaciją, negu buvo papuolę Chersono srityje.
