gynybos biudžetas

Lietuvos gynybos biudžetą reikia didinti bent 3 proc., o ateityje siekti dar daugiau, sako Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. „Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje. Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Kritikams kartojant, kad krašto gynybai skiriama per mažai lėšų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina prisiminti, kad mes jau smarkiai padidinome finansavimą – per pusantrų metų gynybos biudžetas paaugo dvigubai. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Krašto apsaugos ministerija ne kartą sulaukė kritikos, kad esą dirba per lėtai.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. Ar reikėtų įvesti naują mokestį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad per trejus metus Lietuvos gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir šiais metais viršija 2,5 proc. nuo BVP lygį. Pasak ministerijos, tai leidžia paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės įsigijimus. „Svarbu yra ne vien asignavimai, bet ir tai, kad jie virstų realiais pajėgumais.

Netyla kalbos dėl Lietuvos ketinimo įsigyti tankų. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, kad suma už juos bus didesnė nei galėtume įsivaizduoti ir, kad mes tokios sumos neturime. Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti.

Nepaisant koronaviruso pandemijos pasaulio šalys 2020-aisiais gynybai išleido 1,9 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Ekspertai pažymi, kad augimas stebimas jau septintus metus paeiliui. 2020-aisiais karybai skirtos lėšos pasiekė 1,6 trln. eurų, tačiau šiais metais augimas turėtų kažkiek sulėtėti, skelbiama Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios analitinės bendrovės „Jane’s“ ataskaitoje.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad 2019-aisiais šalies ginkluotųjų pajėgų modernizavimui ir naujos ginkluotės įsigijimui iš biudžeto bus skiriama 1,44 trln. rublių.

JAV kariuomenės galiai pasaulyje lygių nėra ir greitai dar nebus tikrai. Mūsų sąjungininkės NATO atsiplėšimas šioje srityje yra toks didelis, kad daugeliui kitų šalių, net ir kartu sudėjus jų pajėgumus, ypač lyginant skaičiais, sunku konkuruoti. „Business Insider“ sudarė 2018-ųjų pasaulio šalių reitingą pagal kariuomenių stiprumą. JAV Gyventojų skaičius: 326,6 mln. žmonių Karių skaičius: 2 mln. žmonių Aviacija: 13 tūkst. Tankų skaičius: 5,9 tūkst.

Lietuvai gali tekti šiais metais keliolika milijonų eurų padidinti krašto apsaugos finansavimą, kad būtų pasiektas NATO standartas gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujausi duomenys. NATO antradienį paskelbtose projekcijose teigiama, kad Lietuvos gynybos biudžetas šiemet turėtų siekti 1,96 proc. bendrojo vidaus produkto. Pernai planuojant 2018 metų biudžetą buvo teigiama, kad Lietuvos gynybos finansavimas pasieks 2,006 proc. BVP.

Oficialiai Baltarusija su niekuo nekariauja ir nesiruošia to daryti, tačiau parakas ateinančiais 2018-aisiais bus laikomas 25,3 proc. sausiau, negu šiai metais: gynybos išlaidų finansavimas didinamas daugiau nei ketvirtadaliu, rašoma by24.org. Tokie duomenys, anot leidinio, yra pateikti valstybės biudžeto projekte, pateikto tvirtinti šalies Nacionalinio susirinkimo Tarybos atstovams. Lapkričio pabaigoje jį paviešino viena iš dviejų opozicinių Baltarusijos deputatų Anna Kanopackaja.

 Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad gynybos finansavimas turi būti tolygus, tačiau kylant diskusijoms, kad jį būtina didinti iki 2,5 procentų bendrojo vidaus produkto, siūlo nepamiršti kitų sričių, kurioms taip pat reikalingas didesnis finansavimas. „Jeigu būtų teisingas požiūris buvęs į krašto apsaugos sistemą nuoseklus, mes neturėtume šiandien tokių iššūkių ir galėtume kalbėti apie mūsų kariuomenės eilinį tolygų finansavimą.

  Pagal naujausius skaičiavimus, Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų siekti 2,006 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.   Anot ministro, šią savaitę Vyriausybės svarstomame projekte numatyta, kad išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų.

Australija ketvirtadienį pristatė naują šalies gynybos pajėgumų finansavimo planą, pagal kurį šiam sektoriui numatoma skirti daug daugiau lėšų, o premjeras Malcolmas Turnbullas sakė, jog tokiu būdu reaguojama į „dideles grėsmes“ Azijoje.

Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų augti daugiau nei trečdaliu, rodo pirmadienį paskelbtas valstybės biudžeto projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP. 2014 metais gynybos biudžetas buvo 322 mln. eurų, tai sudarė 0,89 proc. BVP. 2013 metais asignavimai siekė 267 mln. eurų, arba 0,77 proc. BVP.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu paragino daryti spaudimą promaskvietiškoms grupuotėms Ukrainoje, kad jos sudėtų ginklus. Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos padidino du savaitgalį įvykę incidentai: konfrontacija Juodojoje jūroje, kur Rusijos karo lėktuvas skraidė netoli JAV eskadrinio minininko, taip pat JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Johno Brennano (Džono Brenano) vizitas Kijeve.

Indija ateinančiais fiskaliniais metais 11 proc. didins išlaidas gynybai, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministras. Parlamentui pristatydamas 2011-2012 metų biudžetą ministras sakė, kad gynyba yra viena iš šalies valdžios prioritetinių sričių. 2011 metais daugiau nei 40 proc. Indijos gynybos biudžeto atiteks svarbiausioms išlaidoms, o likusios lėšos - vienų iš pačių didžiausių pasaulyje ginkluotųjų pajėgų išlaikymui.