Veterano kairiųjų pažiūrų M. Zemano, žinomo savo prorusiškais pareiškimais, naujausi komentarai buvo netikėti.
Čekijos įstatymų leidėjai anksčiau šį mėnesį priėmė nutarimą rugpjūčio 21-ąją šalyje minėti „įsiveržimą ir vėlesnę Varšuvos sutarties kariuomenių okupaciją“.
M. Zemanas šį teisės aktą pasirašė gruodžio 13 dieną.
Penkiomis dienomis vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „didelį nusivylimą“ naujuoju įstatymu ir pridūrė, kad jis „vargu ar skatina sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą“.
URM pranešime sakoma, kad įstatymas prieštarauja 1993 metų dvišalio bendradarbiavimo sutarčiai, įtvirtinusiai „siekį nubrėžti brūkšnį už totalitarinės praeities, susijusios su nepriimtinu jėgos panaudojimu prieš Čekoslovakiją 1969 metais“.
Penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame M. Zemano interviu sakoma, kad Maskvos komentarai atspindi „absoliutų įžūlumą“.
„Prieš kurį laiką priėmiau prezidento (Vladimiro) Putino kvietimą į pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ųjų metinių minėjimą, bet dabar svarstau, ar ten vykti“, - kalbėjo M. Zemanas, anksčiau dalyvaudavęs Maskvoje kasmet rengiamuose Pergalės dienos paraduose.
„Vis tik galiu nuvykti ir pasakyti rusams – galbūt atverskite naują puslapį ir liaukitės minėję šias metines?“ – tęsė Čekijos lyderis.
1968 metų karinė operacija buvusioje Čekoslovakijoje, nuo 1948 vadovautoje Maskvos sąjungininkų komunistų, nutraukė anksčiau tais metais prasidėjusį liberalesnį laikotarpį, žinomą „Prahos pavasaris“.
Šis judėjimas buvo sutriuškintas Maskvos, laikiusios savo pajėgas šalyje tolesnius du dešimtmečius, kol komunistinis režimas 1989 metais buvo nuverstas per nesmurtinę Aksominę revoliuciją.
Dar po ketverių metų Čekoslovakija taikiai pasidalijo į Čekiją ir Slovakiją.
M. Zemanas 1968 metais įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją, bet po dvejų metų buvo iš jos pašalintas dėl nepritarimo sovietinei okupacijai.
Praha ir Maskva pastaraisiais mėnesiais taip pat apsikeitė aštriais pareiškimais, Čekijos sostinei nusprendus pašalinti Sovietų Sąjungos maršalo Ivano Konevo, Rusijoje laikomo Antrojo pasaulinio karo didvyriu, paminklą.
Nesutarimus taip pat pakurstė kito Prahos rajono sprendimas pastatyti paminklą vadinamajai Vlasovo armijai, 1945 metų gegužę padėjusiai išvaduoti miestą. Šios pajėgos, dar žinomos kaip Rusijos išvadavimo armija, buvo sudarytos daugiausiai iš Raudonosios armijos karių, patekusių į nelaisvę per Vokietijos karinę kampaniją Sovietų Sąjungoje ir perėjusių į nacių pusę.
