Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena yra uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio.
„Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atvyko į Turkiją su darbo vizitu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo atstovė spaudai Nazeli Bagdasarian.
Vizitas vyksta gavus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kvietimą, su kuriuo N. Pašinianas turėtų susitikti Stambulo „Dolmabahce“ rūmuose 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė R. T. Erdogano biuras.
Santykiai yra įtempti dėl Pirmojo pasaulinio karo metu Osmanų imperijoje įvykdytų armėnų masinių žudynių, kurias Jerevanas vadina genocidu. Turkija tokį apibūdinimą atmeta.
Ankara taip pat remia savo artimą sąjungininką, vieną iš tiurkų kalbų vartojantį Azerbaidžaną, šio ilgalaikiame konflikte su Armėnija.
N. Pašinianas lankosi Turkijoje prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kvietimu, žurnalistams teigė Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas.
„Tai istorinis vizitas, kadangi Armėnijos Respublikos vadovas pirmą kartą tokiu lygiu lankysis Turkijoje. Bus aptarti visi regioniniai klausimai“, – sakė jis.
„Karo (su Azerbaidžanu) rizika šiuo metu yra minimali ir turime stengtis ją neutralizuoti. Pašiniano vizitas į Turkiją yra žingsnis šia kryptimi“, – teigė A. Simonianas.
Vienas Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalių lyderiai aptars pastangas pasirašyti visapusišką Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutartį, taip pat Irano ir Izraelio konflikto padarinius regione.
Ketvirtadienį, likus dienai iki N. Pašiniano vizito, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas vyko į Turkiją derybų su R. T. Erdoganu ir gyrė Turkijos bei Azerbaidžano aljansą kaip „svarbų veiksnį ne tik regiono, bet ir pasauliniu mastu“.
R. T. Erdoganas pakartojo, kad remia „taikos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos sukūrimą“.
Kovą Baku ir Jerevanas susitarė dėl taikos susitarimo teksto, tačiau vėliau Baku pateikė daugybę reikalavimų, įskaitant Armėnijos konstitucijos pakeitimus, prieš pasirašant dokumentą.
Ryšių normalizavimas
N. Pašinianas aktyviai siekia normalizuoti santykius su Baku ir Ankara.
Anksčiau šiais metais jis paskelbė, kad Armėnija sustabdys kampaniją, kuria siekiama 1915 metų masinių armėnų žudynių tarptautinio pripažinimo genocidu. Tai laikoma didele nuolaida Turkijai ir sukėlė didžiulę kritikos bangą Armėnijoje.
N. Pašinianas anksčiau Turkijoje lankėsi tik kartą – 2023 metais per R. T. Erdogano inauguraciją. Tuomet jis buvo vienas pirmųjų užsienio lyderių, pasveikinusių Turkijos prezidentą su perrinkimu.
2021 metų pabaigoje Ankara ir Jerevanas paskyrė specialius pasiuntinius vadovauti ryšių normalizavimo procesui, praėjus metams po Armėnijos pralaimėjimo kovoje su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho regiono.
2022-aisiais Turkija ir Armėnija po dvejų metų pertraukos atnaujino komercinius skrydžius.
Ankstesnio bandymo normalizuoti santykius – 2009-ųjų susitarimo dėl sienos atvėrimo – Armėnija taip ir neratifikavo, o 2018-aisiais šio susitarimo buvo atsisakyta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
