Naktį iš antradienio į trečiadienį Las Vegase įvyko „Dana White Contender Series“ turnyras, kuriame UFC bosas ieško talentų ir sėkmingiausiai pasirodžiusiems pasiūlo sutartis.
Čia kovęsis J. Anglickas (7-1) pussunkio svorio kategorijoje trečiame raunde smaugimo veiksmu nugalėjo Karlą Reedą. Pergalė nebuvo pati lengviausia – po teisėjo sprendimo stabdyti kovą lietuvis net nerodė per daug džiaugsmo ir bendraudamas su tv3.lt pripažino, kad vėliau sekė sunkios kelios valandos.
„Reikėjo apie pusantros valandos atsigauti, vos į ligoninę neišvežė. Reikės ieškoti, kas tai lemia“, – apie milžinišką nuovargį, užklupusį jau trečią kartą per karjerą, sakė jis.
Būtent nuovargis ir pakišo koją J. Anglickui – bent jau taip savo sprendimą neduoti sutarties motyvavo D. White’as.
Now that's power!
— UFC (@ufc) August 14, 2019
Anglickas gets the RNC with NO hooks in! Wow! #DWCS pic.twitter.com/iMhH0fy3zB
„Atrodė, kad K. Reedas išsikvėpė dar pirmame raunde. Julius nepuolė taip, kaip privalėjo. Manau, kad Juliui reikia padirbėti ties tam tikrais aspektais, kad taptų universaliu. Pasikartosiu – jo rezultatai puikūs, o amžius tinkamas. Reikia pataisyti kelis dalykus ir galės patekti į UFC“, – sakė D. White’as.
J. Anglickas sutinka, kad galėjo būti agresyvesnis, bet kartu mano, kad tai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl negavo kvietimo.
Dabar UFC skambučio jis lauks kelias artimiausias savaites – užkulisiuose pabendravęs su organizacijos kovotojais išgirdo padrąsinimų, kad D. White’ui reikia šou, o tokie kovotojai kaip jis pakviečiami tyliai.
Tv3.lt pokalbis su J. Anglicku – apie kovą, (ne)nusivylimą nepatekus į UFC ir laukiamą skambutį.
– Juliau, kaip pavyko pasiruošimas kovai, ar buvai patenkintas tuo, koks atėjai į ją?, – tv3.lt paklausė J. Anglicko.
– Taip. Dabar šiek tiek galvoju, kad galėjau daryti tą ar kitą. Bet jeigu būčiau ištiesų norėjęs daryti – būčiau ir padaręs. Aš nežinau kodėl, bet man visą laiką ateina nuovargis. Varžovas buvo pavargęs, man buvo labai sunku, bet visą laiką į priekį variau. Po kovos man reikėjo apie pusantros valandos atsigauti, vos į ligoninę neišvežė. Bet esu patenkintas, kad buvo sunku ir aš vis tiek ėjau į priekį.
– Pirmą kartą nuovargis taip smogė?
– Trečią. Aš visą laiką bandau palaikyti tą greitį. Mintyse aš visą laiką laimiu ir bandau išlaikyti greitį ir stiprumą. Visą laiką bandau išlaikyti stiprumą ir judesį, nors mane tai ir išvargina. Bet žinau, kad jei tą darysiu, tai ir laimėsiu. Varžovas jau širdyje nenorėjo ten būti ir pasidavė.
– Tai buvo sunkiausia turėta kova?
– Man atrodo, kad sunkiausia buvo ta, kurią pralošiau. Bet tada, kai pralošiau, dar buvau karjeros pradžioje, daug ko nežinojau, kitaip nereagavau į dalykus. Šį kartą gal ir buvau daugiau pavargęs, bet žinojau, kas vyksta ir ką daryti. Jaučiausi patogiau šioje kovoje. Ji tikrai buvo stipri, bet žinojau, ką daryti. Jei tik į kokią poziciją nukrisdavau, pasimesdavau gal sekundei ir tada atsimindavau: „cha, mes šitą visą laiką treniruotėse darydavome“ ir išeidavau iš situacijos. Nebuvau pasimetęs ilgiau nei sekundę, tai buvo nuostabu.
– Kada pajutai tą pirminį nuovargį?
– Po pirmo raundo dar jaučiausi normaliai, galėjau tai konrtoliuoti ir nepanikavau. Tarp antro ir trečio raundo aš atsisėdau ir žiūriu į žemę, treneris sako žiūrėk man į akis. Jis man sako pakelk galvą, o aš pakeliu akis ir žiūriu pro antakius. Treneris paėmė ir pastūmė mano galvą atgal.
Pradėjau galvoti, kad gerai, kad čia ne penkių minučių kova, o penkių minučių treniruotė. Nes 5 min. kova jaučiasi labai ilgai, bet treniruotė atrodo ne tokia ilga. Galvojau – judėk, rankomis mosikuok, tu prieš nieką nekovoji, lakstyk aplinkui, bandyk imtyniauti. Tu nekovoji, nieko nevyksta. Tik treniruokis ir laimėsi. Taip pasidarė lengviau galvoje.
– Nesulaukęs kontrakto pasiūlymo labai nusivylei?
– Iš pradžių buvau labai nusivylęs, nes reikėjo laimėti du dalykus – kovą ir kontraktą. Kontrakto negavus jautėsi lyg būčiau pralošęs kovą. Jie nori, kad čia visi lakstytų, smūgiuotų ir nesąmones darytų. Du geri žmonės kovėsi –aš ir dar vienas bachūriukas. Mums buvo labai sunku varyti ir daryti nesąmones, nes esame protingi. Buvo sunku parodyti, kad galime kaip bepročiai muštis.
Bet nesvarbu. Jei būčiau pralošęs kovą, tai man būtų buvę blogai kokią savaitę, bet dabar kovą laimėjau. Renginyje sutikau daug UFC žvaigždžių ir visi vienodai sakė – tu gausi skambutį. Daug žmonių, kurie negavo kontrakto, bet laimėjo, sulaukdavo skambučių po poros savaičių.
Dabar nebesijaudinu. Pirmas dalykas – reikėjo laimėti, laimėjau. Dabar lauksiu skambučio. Patikau „Belllator“, PLF organizacijoms. Viskas gerai, esu laimingas. Pailsėsiu ir kažkas paskambins.
– Kiek svarstytum kitų organizacijų pasiūlymus, kurie pririštų prie jų, žinant, kad svajone išlieka patekimas į UFC?
– Taip, aš noriu pasakyti, kad buvau UFC. Nors ir trumpai. Visi nori ten būti. Norėčiau pasidėti varnelę ties tuo. Po to, jeigu nesigaus, eisiu kitur dėl pinigų, išgyvenimo.
– Dabar tiesiog lauksi UFC skambučio?
– Sėdėti ir laukti nelauksiu, bet dabar vis tiek turiu pailsėti. Važiuosiu į Niujorką pabūti su šeima. Dėl ilgos kovos turiu mėnesį nieko nedaryti, nors ir sportuosiu truputį. Dabar turiu kelių savaičių atsipalaidavimą, per kurį, manau, kažko sulauksiu. Per tas dvi-tris savaites kažkas ateis ir galėsime galvoti. Matysime, UFC ar „Bellator“ paskambins, gal dar kažkas. Nemanau, kad UFC per ilgai lauktų, kad mane kas nors paimtų.
– Po kovos D. White’as pakomentavo, kodėl nepasiūlė sutarties. Sutinkate su jo žodžiais?
– Pasakė neblogai. Aš galėjau eiti ir gal ir reikėjo tą daryti, gal buvau kiek per atsargus, per daug gerbiau važovą. Jeigu aš būčiau tą daręs, būtų buvę geriau, todėl negaliu atstumti to, ką jis sakė. Aš tikrai galėjau tą daryti, todėl nesu supykęs. Kartu nemanau, kad tai buvo priežastis, dėl kurios manęs nepakvietė. Prieš kelias savaites mano geras draugas baisiai visą kovą pralošinėjo ir paskutiniu momentu pataikė iš kelio į galvą ir laimėjo – tai buvo sėkmė. Jam sutartį pasiūlė. Čia vyksta žaidimas, šou, nes jie ieško įspūdingų pergalių.
Tai yra žaidimas ir tą pradedu suprasti.
