Šiuo metu treneriu dirbanti Lietuvos krepšinio legenda puikiai žino, ką reiškia dalyvauti aukščiausio lygio krepšinio turnyre. Dar 1998-siais S. Štombergas buvo Lietuvos rinktinės 12-tuke, kuris debiutavo pasaulio pirmenybėse.
Tiesa, tame čempionate lietuviai pralaimėjo ketvirtfinalį Rusijai, o vėliau užėmė 7-ąją vietą. Bet net ir tame čempionate, anot S. Štombergo, buvo įsimintinų akimirkų. Viena tokių – pergalė grupės etape prieš JAV rinktinę (84:82).
Su S. Štombergu aptarėme ne tik Lietuvos vyrų rinktinės pasirengimą čempionatui, bet ir kitas krepšinio aktualijas.
Prieš debiutuodamas 1998-ųjų pasaulio pirmenybėse, jūs kovojote 1995-ųjų ir 1997-ųjų Europos čempionatuose ir 1996-ųjų olimpiadoje. Kuo skyrėsi kovos tuose turnyruose ir pasaulio čempionate 1998-siais?
Pasiruošimas toms pirmenybėms vyko taip pat kaip ir kitiems čempionatams. Turėjome tą patį terminą pasiruošti, reikėjo visiems per mėnesį pasiekti geriausią formą.
Pats turnyro formatas buvo kitoks nei Europos pirmenybėse ar olimpiadoje. 1998-siais susirinko viso pasaulio stipriausios rinktinės. Tada buvo galimybė žaisti prieš krepšininkus, kurių dalį iki tol buvai matęs tik per televizorių.
Kokie prisiminimai išliko iš 1998-ųjų pirmenybių?
Pirmą kartą tokiame renginyje teko dalyvauti, išbandyti savo jėgas. Pagal žaidimą buvome geroje formoje. Tame čempionate buvo gerų rungtynių, bet pasitaikė ir blogų. Žaidimas bangavo. Vienos rungtynės daug ką lėmė (ketvirtfinalis su Rusija, kurį lietuviai pralaimėjo 67:82 – aut. past.).
Žinoma, nugalėti JAV grupės etape buvo reikšmingas įvykis. Amerika yra krepšinio šalis, gali daug rinktinių sudaryti iš tų krepšininkų, kuriais disponuoja. Kokia bebūtų JAV rinktinė, mums buvo daug džiaugsmo juos įveikti.
Pasaulio pirmenybių formatas nuolat kinta. Šiemet turnyre varžysis net 32 rinktinės. Kaip vertinate išaugusį dalyvių skaičių?
Šis klausimas yra vertas atskiros diskusijos. Tie, kuriems visada yra sunkiau patekti į čempionatą, tai tikrai džiaugiasi dėl 32 vietų. Daug šalių teks sudalyvauti čempionate. Tad krepšinis pasauliniu atžvilgiu tobulėja.
Agentams bus geriau pasižiūrėti, kur geresni žaidėjai. Aišku, tas lygis komandų kartais labai skiriasi. Ir žiūrovams sunkiau žiūrėti, kai varžovas triuškinamas 30-40 takų. Bet tokių dvikovų daug neturėtų būti.
Ar nėra keista, kad čempionate nebus Europos čempionų slovėnų?
Čia yra daugiau politinis klausimas. Aišku, per atranką kentėjo komandos, kurios turi daugiau stiprių žaidėjų, kurie atstovavo NBA ar Eurolygos klubams. Toms šalims, kurios įprastai remiasi vietiniais krepšininkais buvo galimybė pasirodyti geriau, nes jos visada žaidžia tuo pačiu branduoliu.
Kokį įspūdį jums palieka šių metų Lietuvos rinktinė pasirengimo etape?
Iš šono žiūrint man patinka šių metų rinktinė, ji turi daug potencialo. Dar visko tikrai neparodėme. Įspūdinga priekinė linija, galingi aukšti žmonės. Bet svarbu ir mobilumas. Turime neblogą metikų liniją.
Kai ką pataisius, ši rinktinė daug ką gali nuveikti. Tie klausimai, kokia bus žaidėjų forma, kaip pataikysime. Jei mesdami laisvi pataikysime, bus gerai. Žaidėjai vienas kitą pažįsta, nebėra naujokai. Praradimų didelių neturime. Pats laikas parodyti savo galią.
Vis akcentuojama „centrų“ J. Valančiūno ir D. Sabonio dueto svarba. Ar nėra pavojinga susikoncentruoti į tai?
Nėra abejonių, kad mūsų „centrai“ sulauks daug varžovų dėmesio. Visi stengsis juos uždengti, bet tada atsiras tos spragos prie perimetro. Svarbus dalykas, atrasti žmones, kurie pataikys.
2003 m. Lietuvos rinktinėje buvo daug išreikštų snaiperių. Žaidimas buvo statomas ant tritaškių. Prasiveržt, atmest ir mest. Visi galėdavo pataikyti. Šiuo metu gal nėra tiek daug išreikštų snaiperių, bet svarbiausia judėtų kamuolys ir laisvi žaidėjai pataikytų. Kiek mačiau, daug progų pavyksta susikurti.
Ar jus nustebintų, jei nuo tritaškių dažniau mėtytų J. Valančiūnas ar D. Sabonis?
Treneriai viską mato per treniruotes, jie žino skaičius, kokiu taiklumu yra metami tie tritaškiai. Stengsis treneriai išnaudoti tai, ką turi geriausio. Tų procentų per trumpą laiką juk nepagerinsi. Netikiu, kad Jonas mes daug tritaškių, bet vieną kitą tikrai išmes.
Kurie iš krepšininkų, be minėtų „centrų“, turi daugiausia galimybių atsiskleisti šiame čempionate?
Jonas ir Domantas bus lyderiai. Tuo pačiu matau, kad Marius Grigonis įgauna vis svarbesnę rolę ir pasitikėjimą. Jis yra labai universalus žaidėjas, galintis rungtyniauti per kelias pozicijas. Jis turi daug potencialo. Lukas Lekavičius gali gauti daugiau minučių ir sužibėti.
Pirmoji dvikova vyks su Senegalu. Čempionatų pradžia įprastai būna sunki. Su kuo tai susiję?
Tai yra žmogaus psichologija. Pirmos rungtynės, nauja salė. Visos komandos susilygina toms pirmoms rungtynėms. Nauji kamuoliai, režimas. O kai įsižaidi, tai viskas pasidaro lengviau. Pirmas rungtynes ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys pradeda sunkiai.
Įvertinkite Lietuvos grupės varžovus. Ką galėtumėte pasakyti apie juos?
Australija yra labai sunkus varžovas. Jie yra metikai ir mėgsta fizinį kontaktinį krepšinį. Su jais yra visada sunku žaisti. Jie galingai žaidžia tiek ties perimetru, tiek arčiau krepšio. Tai yra komanda, kuri varžovams dažnai pateikia nemalonių siurprizų.
Apie Kanadą ir Senegalą daug pasakyti negaliu. Faktas, kad su visais varžovais reikės kovoti. Jei išeisi į aikštelę jau galvodamas apie tai, kad laimėjai, tai gali skaudžiai nusivilti. Aišku, geriau kokį kartą pralaimėti grupės etape nei atėjus atkrintamosioms. Kai viską lemia vienos rungtynės, tada pralaimėti yra skaudžiausia.
