Rimo Kurtinaičio auklėtiniai per kontrolinius mačus jau yra iškovoję penkias pergales, o iki kelionės į Tamperę dar Vilniuje susitiks su Turkijos, o Alytuje – su Islandijos rinktinėmis.
Šiuo metu rinktinėje vis dar darbuojasi 15 žaidėjų, o R.Kurtinaitis teigė, kad galutinį dvyliktuką ruošiasi paskelbti tik prieš išvykstant į Europos pirmenybes.
Vis tik šiuo metu jau yra išryškėję galimos rinktinės sudėties kontūrai bei nominalūs žaidėjų vaidmenys.
Nelaimingasis trio
Nors dažnai kartojama, kad Lietuvoje yra per daug sureikšminamas 11–12 žaidėjų klausimas ir galima sutikti, kad įtakos galutiniam rinktinės rezultatui tai išties turi mažai, bet vis tik galutinis dvyliktukas yra svarbus. Visų pirma, patiems žaidėjams, besidarbuojantiems stvoykloje visą vasarą.
Vien iš matomos žaidėjų rotacijos kontrolinėse rungtynėse galima bandyti nuspėti, kurie trys žaidėjai greičiausiai į čempionatą nevyks.
Tai, kad Marekas Blaževičius rungtynėse su Slovėnija buvo išbandytas ir „ketvirtoje pozicijoje“ dar labiau sustiprino jo pozicijas vykti į čempionatą. Nors sunku įsivaizduoti, kad toks Santjago de Kampostelos „Obrodoiro CAB“ laikus primenantis ėjimas būtų naudojamas čempionato metu, tačiau bet kokiu atveju tai yra dar vienas šio aukštaūgio pliusų, kurį bandė patikrinti R.Kurtinaitis.
Nuo pat pirmų dienų rinktinės stovykloje iš komandos vidaus eina informacija apie tai, kad M.Blaževičius itin gerai atrodo treniruotėse. Per kontrolines rungtynes vilnietis sudarė brandaus žaidėjo įspūdį. Jis gerai skaitė situacijas tiek puolime, tiek gynyboje, o didžiausiu jo minusu atrodė minkštumas arčiau krepšio.
Jeigu važiuoja M.Blaževičius – vietos dvyliktuke nelieka Laurynui Biručiui. Sunku įsivaizduoti, kad būtų atkabintas kažkuris kitas aukštaūgis. Apie tai, kad bręsta šis gana netikėtas sprendimas byloja ir L.Biručio vaidmuo kontrolinėse rungtynėse. Panašu, kad R.Kurtinaičiui reikia vieno centro, kuris gintųsi „stepautu“, ir jo pasirinkimas veikiausiai bus M.Blaževičius.
Sunku įsivaizduoti, kad į čempionatą vyktų Mantas Rubštavičius. Šio žaidėjo laikas nacionalinėje komandoje dar tikrai ateis, tačiau šiuo metu būsimas žalgirietis iš rotacijos krenta. Ne visose kontrolinėse rungtynėse gynėjas net kilo nuo suolelio, o ir žengęs į aikštę savo šansų išnaudoti produktyviai neįstengė.
Belieka tikėtis, kad M.Rubštavičiui ši vasara taps puikia pažintimi su vyr. treneriu R.Kurtinaičiu ir žaidėjas iš pasirengimo pasisems naudingos patirties ateinančiam klubiniam sezonui.
Trečiojo žaidėjo „atkabinimas“ gali kelti daugiausiai klausimų, tačiau šiai akimirkai atrodo, kad didžiausia tikimybė, kad tuo nelaiminguoju gali būti Arnas Velička.
Nors vykti į čempionatą su dviem įžaidėjais Roku Jokubaičiu bei Kristupu Žemaičiu atrodo šiek tiek rizikinga, tačiau matėme ne kartą išbandytą žaidimą ir be nominalaus „pirmo numerio“.
Pasirengime ir kontrolinėse itin gerą įspūdį palieka Ignas Sargiūnas, kurio prasiveržimai ir žaidimas „1 prieš 1“ yra pagrindiniai argumentai. Peršasi išvada, kad K.Žemaitis yra tinkamesnis pasirinkimas R.Kurtinaičiui atsarginio įžaidėjo vaidmenyje, o I.Sargiūnas užsirekomendavo savo agresija gynyboje bei gebėjimu veržtis iki galo.
Bet kokiu atveju greičiausiai kalbame apie suolo galo žaidėjus, kurių vaidmuo nebus esminis, kitaip tariant tai nebus skirtumą darantys žaidėjai.
Svarbūs pagalbiniai žaidėjai
Kol kas per penkis sužaistus kontrolinius mačus išvydome daug skirtingų rotacijų bei pačių įvairiausių penketų, tačiau pagrindinis žaidimo modelis bei krepšininkai, kurių vaidmuo bus esminis, taip pat po truputį aiškėja.
Ąžuolo Tubelio funkcijos komandoje bei jo galimybės sužibėti šiame čempionate atrodo išties įkvepiančiai. Bene ryškiausia šio žaidėjo atkarpa buvo rungtynėse su Latvija, kai žaisdamas „penktu numeriu“ Ą.Tubelis greičiu tiesiog pranoko K.Porzingį ir keliais sėkmingais epizodais truktelėjo komandą.
Būtent mobilus penketas ir Ą.Tubelio minutės vidurio puolėjo vaidmenyje atrodo, kaip vienas iš Lietuvos rinktinės ginklų. Viską besikeičianti gynyba ir galimybė sprogti greitajame puolime gali itin neblogai suveikti mačų pabaigose. Realu, kad būtent rungtynių pabaigose Ą.Tubelį daugiausiai ir matysime „penktu numeriu“.
Nors pats būsimas žalgirietis po rungtynių su Estija Panevėžyje teigė, kad didelio skirtumo, kurioje pozicijoje žaisti jis nemato, tačiau šiuo metu atrodo, kad naudingesnis ir efektyvesnis jis gali būti, kuomet šalia savęs neturi dar vieno ryškiai išreikšto centro.
Dar vienas svarbus žaidėjas čempionate bus Tadas Sedekerskis. Nuo pirmųjų Lietuvos rinktinės susitikimų matyti, kad R.Kurtinaitis šį žaidėją mato su daugiau funkcijų nei kad jis turi Vitorijos „Baskonia“ klube.
Palyginimai su Domantu Saboniu neatsirado šiaip sau ir T.Sedekerskio žaidimo su kamuoliu toliau nuo krepšio, jo kūrybos bei kamuolio varymo čempionate matysime. Galbūt metimų kiekis ir nebus kažkoks įspūdingas, tačiau statistiką puolėjas turėtų turėti vieną iš solidžiausių komandoje.
Žvelgiant į elitines Europos komandas, galime pastebėti, kad jose itin daug talento yra sukaupta būtent puolėjų grandyje. Praktiškai visose situacijose T.Sedekerskis čia veikiausiai bus pirma gynybinė opcija.
Komandoje, kurioje yra tikrai nemažai atakuotinų žmonių gynyboje, reikia ir „šunų“. Panašu, kad šiai funkcijai bent jau kol kas puikiai tinka Margiris Normantas.
Nors, kaip atskleidė R.Kurtinaitis, net pats gynėjas nebuvo tikras, ar apskritai prasimuš į dvyliktuką, tačiau vaidmenį jis turės ir gali būti, kad gana ryškų.
Nuolatos spausti žaidėją su kamuoliu – tokia yra R.Kurtinaičio filosofija. Turbūt daugelis iškart pagalvoja, kaip gerai šiose schemose jaustųsi Dovydas Giedraitis, tačiau jo nėra ir šias funkcijas gali atlikti M.Normantas.
Pridėkime, kad tai yra žaidėjas, kuriam gana daug lemia psichologinė būsena ir pasitikėjimas savimi. Geros dienos metu M.Normantas gali būti naudingas ir puolime, ką išvydome ir kontrolinėse rungtynėse. Realu, kad legionieriaus karjerą pradėsiantis gynėjas dažnas rungtynes pradės net ir startiniame penkete.
Nominalūs lyderiai
Pereikime prie žaidėjų, nuo kurių žaidimo veikiausiai ir priklausys sėkmė čempionate. Rokas Jokubaitis šią vasarą jau mušasi į krūtinę ir sako, kad yra pasiruošęs būti lyderiu. Tikėkimės.
Solidus sezonas Tel Avivo „Maccabi“ komandoje užaugino sparnus gynėjui ir jis jaučia tiek trenerių pasitikėjimą, tiek tikėjimą pačiu savimi. Tai atsispindi ir aikštėje.
R.Jokubaičio vidutiniai metimai yra tai, kas gali pražudyti praktiškai visas komandas, kurios žais su lėtesniais aukštaūgiais ir taikys „dropo“ gynybą. Mes jau pamatėme ir tai, kokius perdavimus sutraukęs gynybą šiuo metu gali atlikti šis įžaidėjas.
Reikia pripažinti, kad tokio generolo Lietuva neturėjo jau seniai ir tai nuteikia optimistiškai. Vis tik, kad ir kaip nepatiktų ši frazė R.Kurtinaičiui – kol kas tai yra tik draugiškos rungtynės ir daugiausiai prieš toli nuo savojo žaidimo esančias komandas.
Pergalės kontrolinėse rungtynėse šiuo atveju kažkiek parodė, kad turime gerokai lygesnę sudėtį nei sutikti varžovai. Kitaip tariant, rungtynėse su didelė rotacija esame tikrai pajėgesni už komandas, kurios turi aiškiai išreikštus lyderius.
Kol kas šiek tiek neramu tai, kad labai minimaliai turėjome galimybę pamatyti, kiek efektyvus yra Jono Valančiūno ir R.Jokubaičio tandemas, tačiau apie mūsų vienintelio NBA žaidėjo vaidmenį komandoje dar pakalbėsime vėliau.
Kol kas poziciniame žaidime lietuviai stengiasi kantriai žaisti „2 prieš 2“ ir tam reikia bent jau dviejų žaidėjų, kurie galėtų žaisti su kamuoliu. Čia atrandame Deividą Sirvydį ir su liūdesiu prisimename, kad komandoje neturėsime Igno Brazdeikio.
Po pirmojo kontrolinio mačo Panevėžyje su estais pasidarė aišku, kad D.Sirvydžio funkcijos rinktinėje bus kitokios nei kad matėme „Žalgiryje“. Kūryba iš „antros pozicijos“ ir daug žaidimo su kamuoliu – toks šio 204 cm ūgio gynėjo žaidimas labiau priminė sezoną „Lietkabelyje“, o ne „Žalgiryje“.
Klausimų keliantis J.Valančiūno vaidmuo
„Jeigu tu turi rankoje kozirinį tūzą, negi tu jo neleisi į aikštelę“, – taip prieš 2022 metų Europos čempionatą Kazys Maksvytis kalbėjo apie D.Sabonio ir J.Valančiūno tandemą.
Šįmet kaladėje tūzas tik vienas, tačiau ir jo vaidmuo bei minutės kol kas yra gana dideliame neapibrėžtume.
J.Valančiūnas prie rinktinės dėl NBA taisyklių prisijungė vėliau, tad jo įėjimas tiek į žaidybinę formą, tiek į komandos rėmus natūralu, kad užtrunka.
Šiuo metu kyla klausimas, koks bus vidurio puolėjo vaidmuo apskritai. Nuo 2015 metų J.Valančiūno minutės visuomet buvo gausios – mažiausiai jis žaidė 2023 metų pasaulio čempionate, kai ant parketo vidutiniškai praleisdavo po 22 minutes.
Net ir rinktinėje būnant D.Saboniui ar D.Motiejūnui, savąsias minutes J.Valančiūnas turėjo, o jo žaidimas dažniausiai ir buvo ta ašis, aplink kurią sukosi mūsų komandos žaidimas puolime.
Galima teigti, kad toks modelis pastaruosiuose čempionatuose nebuvo pergalingas, tačiau reiktų suprasti, kad prieš elitines rinktines J.Valančiūnas vis dar lieka pagrindiniu mūsų pranašumu.
2022 metų Europos čempionato rungtynėse su Vokietija J.Valančiūnas per 34 minutes pelnė 34 taškus ir rinko 44 naudingumo balus. Taip, lietuviai tą mačą pralaimėjo per pratęsimą, bet turėti galimybę kovoti dėl pergalės mačo pabaigoje su Vokietija, jau savaime nėra blogai.
Dažniausiai pabrėžiamas J.Valančiūno trūkumas yra „2 prieš 2“ gynyba, bet sunku tikėtis, kad ir be jo ši Lietuvos rinktinė gali tapti ta komanda, kuri kelią į pergales skinasi būtent gynyba.
Kontrolinėse rungtynėse lietuviai yra geriau fiziškai pasiruošę už varžovus ir juos kankina nuo galinės linijos, tačiau jau latviai, turėję bent kelis padoriau kamuolį valdančius gynėjus, parodė, kad toks agresyvumas nėra panacėja.
Lietuva, net ir be J.Valančiūno, turi nemažai žaidėjų, kurių silpnybė yra gynyba. Vien pasodinant J.Valančiūną, šios komandos nepaversi 2023 metų serbais. Žaidėjų profilis yra kitas.
Natūraliai peršasi išvada, kad Lietuvai reikia itin produktyvių J.Valančiūno atkarpų. Būtent minutės su šiuo kitą sezoną Denverio „Nuggets“ rungtyniaujančiu centru realu, kad bus sprendžiančios svarbiausių rungtynių likimą.
Pratęsimo metu Rygoje J.Valančiūnas buvo kupinas jėgų ir keli jo momentai puolime leido lietuviams susikurti pranašumą bei švęsti pergalę. Šviežias, agresyvus J.Valančiūnas yra Lietuvos rinktinės pagrindinis pranašumas prieš didžiąją dalį komandų.
Grupės etape lietuviai gali dusinti ir apibėgti britus, švedus, juodkalniečius, tačiau, kai ateis metas žaisti su elitu, akys greičiausiai vėl turėtų krypti į J.Valančiūną ir jo jėgą baudos aikštelėje.
Kiek minučių J.Valančiūnas gali būti efektyvus R.Kurtinaičio greito tempo rungtynėse, yra jau kitas klausimas, tačiau ne minučių gausa apspręs J.Valančiūno įtaką, o jų produktyvumas prieš aukščiausio lygio komandas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
