Finansiškai galingiausios čempionato komandos Kauno „Žalgiris“ ir Alytaus „Wolves“ savo gerbėjus neseniai nudžiugino įsigydamos itin aukšto kalibro naujokus iš Eurolygos grandų Stambulo „Anadolu Efes“ ir Madrido „Real“. Tokie solidūs klubų vadybiniai ėjimai neabejotinai didina lygos prestižą ir intriguoja likusiai svarbiausiai sezono daliai.
2–7 vietas šiuo metu turnyrinėje lentelėje užimančias Utenos „Juventus“ ir „Šiaulių“ komandas skiria vos 3 pergalės, o nuožmi lygos vidutiniokų tarpusavio konkurencija kelia bendrą nacionalinio krepšinio lygį.
Per pastarąjį dešimtmetį LKL įvaizdis, rinkodara, komunikacija ir televizijos transliacijos augo neįtikėtinais mastais. Tai, ko gero, ryškiausi šviesuliai, kuriais galime pasidžiaugti šį jubiliejinį 30-ąjį lygos gyvavimo sezoną.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad mažiausiai keli LKL klubai nebespėja su vis greičiau riedančiu inovacijų traukiniu ir dažniau primena ne reprezentacinės lygos organizacijas, o „kaimo“ mentaliteto komandas.
„Kažkas visada bus pirmas, o kažkas visada bus paskutinis“, – yra pasakęs dešimtąjį sezoną lygai vadovaujantis LKL prezidentas Remigijus Milašius.
Po penkioliktojo pralaimėjimo iš eilės Prienų klubo vyriausiasis treneris Marius Kiltinavičius spaudos konferencijoje sulaukė klausimo ir dėl konflikto su „Gargždų“ sirgaliumi. Pirminiais duomenimis šis „sirgalius“ buvo vienas iš „Gargždų“ klubo administracijos darbuotojų.
„Tai nebuvo sirgalius. Ant tavęs visų rungtynių metu „lipa“ oficialus asmuo. Aš nežinau, kas tas žmogus, bet man sakė, kad tai yra žmogus iš administracijos. Tas „lygis“, kurį tu demonstruoji taip elgdamasis būdamas administracijoje yra kaimų kaimas. Rungtynių metu tu „lipi“, „lipi“, „lipi“ ir kai tokia rungtynių pabaiga... Tai ko tu tikiesi? Žodžiu, kaimas kryžkelėje rimtas“, – neapsikentęs užgauliojimų kalbėjo treneris.
Tiesa, „kaimo mentalitetą“ ir norėjimą būti gudresniais už kitus galima nesunkiai įžvelgti ir Prienų stovykloje.
Naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, Prienų klubas vis dar yra skolingas žaidėjams, kurie miesto garbę gynė 2018–2019 m. sezone. Tiesa, tuomet klubas vadinosi „SkyCop“, buvo valdomas kitų savininkų ir registrų centre figūravo kaip kitas juridinis vienetas.
Nuo 2022 m. vasaros Prienų klubą iš mirties taško bando išjudinti vietos verslininkai. Praėjusių metų gruodžio 16 d. dėl įsiskolinimų grafiko nesilaikymo FIBA uždraudė klubui registruoti naujus žaidėjus, o Prienų miestelis vis dar laukia pirmosios šio sezono pergalės. Darbo naujiesiems savininkams – iki kaklo.
Ar įvykusi LKL plėtra iki 12 komandų yra tvari? Ar tokie klubai kaip „Labas GAS“, „Gargždai“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“ apskritai turėtų žaisti nacionaliniame krepšinio šalies čempionate ir kokią šių klubų egzistencijos prasmė?
Apie tai naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su krepšinio specialistais Rūteniu Paulausku, Linu Kvedaravičiumi ir vienu geriausių Lietuvos krepšinio komentatorių, naujos kartos televizijos „Go3“ balsu Ryčiu Vyšniausku.
Visas jubiliejinio 30-ojo LKL sezono rungtynes galite stebėti naujos kartos „Go3“ televizijoje.
Kaip vertinate šį LKL sezoną bendrąja prasme?, – naujienų portalas tv3.lt pradėjo pokalbį su pašnekovais.
R. Paulauskas: „Matome, koks puikus yra LKL formuojamas įvaizdis, kiek daug dėmesio skiriama komunikacijai, kiek daug investuojama į transliacijų kokybę, produkto pateikimą. Sakyčiau, kad rinkodarinė ir vadybinė pusė netgi šiek tiek lenkia sportinę pusę. Smagu, kad turime stiprų lygos viduriuką. Kasmet LKL sezonas turi savo žavesio kampą ir šį sezoną tai yra „Wolves“ debiutas, sėkmingas „Juventus“ žaidimas. Nežinia, kas dar mūsų laukia antroje sezono pusėje.“
L. Kvedaravičius: „Manyčiau, kad reiktų kalbėti apie 5–6 komandas, kurios atrodo tikrai solidžiai, yra vertos europinių turnyrų ir šioje vietoje turime gerą produktą. Šiais metais vyksta savotiškas eksperimentas, kai čempionate dalyvauja 12 komandų. Matome, kad kai kurios iš jų buksuoja ir buksuoja labai stipriai.“
R. Vyšniauskas: „Žalgiris“ yra tas vėliavnešys ir pavyzdys. Pradedant arenos užpildymu, vadyba ir baigiant pačiu žaidimu. Anksčiau turėjome 3 aiškias komandas, kurios žais ketverte, o dabar praktiškai visos ketverto vietos yra užimtos. Kita situacija yra Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT), kur didėja netikėtumo faktoriaus galimybė. Aišku, „Dzūkiją“ pakeitė „Wolves“ klubas, kurio pajėgumai yra visai kiti. Kiek tas turtingas dėdė norės dėti pinigų, tiek tas klubas ir bus stiprus. Kita vertus, visi supranta, kad krepšinis Lietuvoje nėra investavimas, iš kurio gali uždirbti, todėl išlieka atviras klausimas, kiek ilgai tas stiprus klubas gyvuos.“
Kokius jausmus jums, kaip alytiškiui gyvenančiam Vilniuje, kelia „Wolves“ klubo atsiradimas?
R. Paulauskas: „Daugelis alytiškių puikiai supranta ir priima faktą, kad klubas jų mieste bus tik metus. Tačiau šį sezoną galima mėgautis pakankamai kokybišku ir aukšto lygio krepšiniu.“
Kaip vertinate faktą, kad daugelis LKL klubų neišgyventų be miestų savivaldybių paramos?
R. Paulauskas: „Jeigu nebūtų miesto savivaldybės paramos, daugelyje klubų matytume NKL ir RKL klubų žaidėjus. Gerai, kai privatus verslas sutinka kažkiek prisidėti, bet kiekvienas verčiasi taip, kaip išmano.“
R. Vyšniauskas: „Pati lyga iš savo pusės viską daro teisingai – geras įvaizdis, labai stipriai dirbama su socialine medija, TV transliacijos yra aukščiausio lygio. Bet lyga negali valdyti klubų, kištis į jų vidinius reikalus. „Rytas“ yra labai priklausomas nuo savivaldybės, bet galbūt tai nėra blogai. Svarbu, kad tas klubas miestui būtų reikalingas. Vilniuje yra bendruomenė, yra pakankamai žmonių, kuriems „Rytas“ yra svarbus, todėl aš matau tų pinigų panaudojimo prasmę.
Kitas klausimas apie klubus, kurių arenos lankomumas yra menkas, kur, sakykime, užpildoma viena kita kėdė. Tada gali kelti klausimą, kokia prasmė remti klubą miesto gyventojų pinigais, jeigu niekam to klubo nereikia? Savivaldybių rėmimas nebūtinai yra blogas finansavimo modelis, bet tuomet tegul niekas neįsižeidžia, kai LKL yra pavadinama Savivaldybių lyga. Remigijus Milašius mėgsta sakyti, kad krepšinis yra verslas. Taip, NBA tai yra verslas, bet LKL – ne. Kiekvienais metais klubai tarsi viską pradeda iš naujo. Vietoj konservatorių į Tarybą ateina socialdemokratai ir vien nuo to rėmimas gali augti arba mažėti.
„Rytui“ tapus LKL čempionu jų biudžetas neišaugo ir kažkokio ženklaus proveržio neįvyko. Tai tik dar kartą primena, kad krepšinis Lietuvoje nėra pelningas reikalas. „Lietkabelis“ su pakankamai mažais pinigais tvarkosi labai protingai, bet irgi kyla natūralus klausimas, kur šio klubo ribos, nes iš pergalių krepšinyje neuždirbsi.“
Ar neatrodo, kad dvylikos komandų formatas yra gerokai pritemptas? Sutinkate, kad Prienų ir Gargždų klubai krenta iš bendro lygos konteksto?
L. Kvedaravičius: „Kai kuriuose klubuose vadyba kelia didžiulių klausimų. Jeigu po penkiolikos rungtynių savo sąskaitoje neturi nė vienos pergalės, kažkur tikrai yra problema. Kalbu netgi ne apie pergales, o apie bendrą klubo valdymo modelį. Tie patys Prienai tikrai galėjo turėti bent kelias pergales – kažkur nepasisekė, pritrūko vieno kito taiklaus metimo. Visgi tas nesibaigiantis skolų šleifas klubui tikrai nedaro garbės. Manau, klubo vadovybė turėtų labai rimtai permąstyti savo strategiją, o LKL vadovybė pademonstruoti tvirtą stuburą kalbantis dėl kito sezono, jeigu klubas apskritai sugebės išlikti lygoje.“
R. Vyšniauskas: „Manyčiau, 10 komandų tikrai užtektų. Aišku, „Gargždų“ situacija tokia, kad jie laimėjo NKL ir į lygą atėjo sportiniu principu. Taip ir turėtų būti. Gaila, kad klubas savo mieste neturi reikalavimų atitinkančios arenos ir žaidžia Palangoje. Dar kitas aspektas – Gargžduose ir Prienuose matome žaidėjus, kuriuos buvome užmiršę arba asocijavome juos su žemesnio diviziono lygomis. Viskas priklauso nuo tikslo ir idėjos, kam tas klubas yra reikalingas.
Pavyzdžiui, aš galiu suprasti, kad „Nevėžis“ yra labiau agentų valdomas klubas ir tai yra savotiška afiša, kur gali parodyti, užauginti žaidėjus, ką rodo Kalaitzakio pavyzdys. Dabar tas pats Žagaras žaidžia gerai ir turi geras karjeros perspektyvas. Kitas klausimas yra su Pasvaliu. Ten kasmet pasikeičia visa sudėtis, vyr. treneriu ateina dirbti Cvirka, Šernius, po to vėl Cvirka, o kažkokių rezultatų vis tiek nėra.“
Panašu, kad šį sezoną paskutinę vietą užėmusi komanda bus priversta palikti LKL...
L. Kvedaravičius: „Sportinis principas yra labai svarbus. Tu negali būti pernelyg atsipalaidavęs ir būti tikras, kad net užėmęs paskutinę vietą liksi aukščiausioje lygoje. Tu turi kautis dėl vietos nacionaliniame čempionate – ta vieta nėra skirta „amžiams“. Negali bet ką daryti, bet kaip žaisti ir turėti šią privilegiją. Šis sportinis principas yra tarsi variklis ateičiai.“
Kaip vertinate amžiną klubų gyvenimą „į skolą“?
L. Kvedaravičius: „Tu gali gyventi „į skolą“, jeigu žinai, kaip tas skolas grąžinsi. Kai tu nežinai, iš kur paimsi pinigų ir bandai pastoviai būti gudresniu už kitus, ilgainiui šitas variantas neveikia. Šitas dėsnis galioja ir sporte, ir versle – anksčiau ar vėliau tokie klubai ir organizacijos išnyksta. Manau, visgi tai yra LKL principingumo reikalas. Kai vyksta klubų licencijavimas, lyga turėtų pademonstruoti tvirtą stuburą. Vieną kartą principingai pasielgus su vienu ar kitu klubu, būtų pasiųsta žinia visiems kitiems, kurie taip ketina elgtis ateityje.
Be abejo, tai būtų skausminga to regiono sirgaliams, bet tai turėtų būti išgyvendinta. Juk nė vienas žaidėjas ar žmogus nenori kreiptis į teismą ir tokiu būdu atgauti savo sąžiningai uždirbtus pinigus. Niekam tai nėra maloniu. Neturi šiais metais pinigų, nesurinkai rėmimo, eik į žemesnę lygą, sustiprėk, užauk ir grįžk. Jeigu nori eiti į „balių“, turi turėti jam pinigų.“
Kokie atlyginimų vėlavimai įprasti profesionaliame krepšinyje?
R. Paulauskas: „Neturėtų vėluoti nė dienos. Jeigu atlyginimas vėluoja mėnesį ar du, tuomet aš irgi į darbą galiu ateiti po mėnesio ar dviejų. Aišku, realybė yra kita. Pats iki dabar esu neatgavęs pinigų už pusmetį darbo. Jau susitaikiau su tuo ir nuoskaudų nelaikau.“
L. Kvedaravičius: „Kiekvienas žaidėjas sprendžia pagal save. Bet jeigu klubas 3–4 mėnesius maitina pažadais ir krepšininkas pradeda galvoti, iš kur jam pavalgyti, manau, tokiam klube net neverta būti. Tai yra laiko švaistymas. Be to, kenčia atmosfera, treniruočių procesas. Kai atsiranda ilgi atlyginimų vėlavimai, viskas krenta žemyn. Klubai prieš sezoną labai gerai turėtų įsivertinti savo galimybes ir nežadėti aukso kalnų. Reiktų pažadėti tikrus, realius atlygius. Naujų organizacijų įkūrimas sezono metu, bandymas pasislėpti nuo skolų... Ne be tiek laikai ir ne laukiniai vakarai. Skolos „neužgyja“ ir jų nepaslėpsi. Anksčiau ar vėliau vieną ar kitą klubą pasivys to pasekmės.
Grįžtu prie to, kad LKL tokiems nemokiems klubams turėtų būti principingi. Yra pasaulinių pavyzdžių krepšinyje ir futbole, kai garsūs klubai ateina į 3–4 divizioną, išsilaižo žaizdas, sirgaliai atgaivina tradicijas ir klubas po kurio laiko į aukščiausią lygį grįžta su tikra jėga.“
Kokia, pasak jūsų, yra nacionalinio čempionato paskirtis?
R. Paulauskas: „Paskirtys yra kelios. Visų pirma – sportinė. Žaidėjai ir komandos varžosi tarpusavyje, tobulėja, siekia pergalių, kas vėliau duoda vaisių ir nacionalinių rinktinių lygmenyje. Kita paskirtis – socialinė. Jaunimas lygiuojasi į krepšininkus, turi savo svajonių ir siekių. Trečioji lygos paskirtis – ekonominė. Tai galimybė pasireklamuoti verslui, prisistatyti, atrasti savo auditoriją. Tiesa, prieš rinkimus tradiciškai galima įžvelgti ir politinę paskirtį – vietos politikai vis dažniau pasirodo klubų rungtynėse, nori būti asocijuojami su miesto klubu, krepšiniu ir taip siekia rinkėjų palankumo. (šypsosi).”
R. Vyšniauskas: „Čia nieko labai nepritempsi – lyga reikalinga žaidėjams. Jeigu turi gerą statistiką, tu pasikeli vertę ir gali išvažiuoti kažkur kitur. Visur Europoje yra panašiai, tik Ispanijoje kiek kitaip – ten labai svarbu patekti į aštuonetą, ketvertą, nes sukasi dideli transliacijų pinigai, reklamos pajamos. Ir Ispanijos lygą nebūtinai laimi „Real“ ar „Barcelona“ – gali laimėti „Valencia“, „Baskonia“ ir pan. „Žalgiris“ praėjusį sezoną LKL liko trečias, bet nuo to absoliučiai niekas nepasikeitė, tai niekaip neįtakojo klubų finansų šiam sezonui.”
L. Kvedaravičius: „Visi norime turėti gerą Lietuvos rinktinę. Neiname natūralizavo keliu ir, tikiuosi, niekada tokiu keliu neisime. LKL pagrindinis tikslas – auginti žaidėjus, kurie pakėlę savo vertę galėtų išvykti į turtingesnius klubus, bet visada be jokių išlygų sugrįžtų į Lietuvą ir atstovautų nacionalinei rinktinei. Tai turėtų būti kiekvieno žaidėjo svajonė ir garbė. Be to, yra medicina, vadyba ir begalė kitų veiklų, be kurių šiandieninis krepšinis sunkiai įsivaizduojamas. LKL ir yra vieta šiems specialistams užaugti, subręsti.”
Visas jubiliejinio 30-ojo LKL sezono rungtynes galite stebėti naujos kartos „Go3“ televizijoje!
