Remiantis statistikos tinklalapio „Statista.com“ duomenimis, brangiausiomis FIFA istorijoje vadinamos planetos futbolo pirmenybės Kataro valdžiai turėjo kainuoti 220 mlrd. JAV dolerių.
Palyginimui – 2018 metais Rusijoje vykusiam pasaulio futbolo čempionatui vietos valdžia atseikėjo 11,6 mlrd. dolerių, o septynios planetos pirmenybės nuo 1994-ųjų iki 2018-ųjų iš viso kainavo 44,3 mlrd. dolerių.
Tai rodo, kad pasaulio futbolo čempionatas Katare yra ne tik brangiausias istorijoje, bet savo kaina beveik 5 kartus lenkia septynias prieš tai vykdytas planetos pirmenybes kartu sudėjus.
Akivaizdu, kad net ir labai norėdamas finansinės naudos Kataras negaus, tačiau tuomet kyla klausimas – kodėl organizuojamos tokio lygio varžybos?
„Pasaulio futbolo čempionato išlaidos Katare yra didžiulės dėl to, kad nebuvo normalios futbolo infrastruktūros. Skaičiuojama, kad iš bilietų organizatoriams sugrįš apie 17 mlrd. dolerių. Vadinasi, patiriamas daugiau nei 200 mlrd. dolerių nuostolis tam, kad Kataras būtų žinomesnis ir ateityje galėtų orientuotis į turizmą“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Edmundas Jasinskas.
Dideli pinigai atveria dideles galimybes. Siekdama bet kokia kaina pasaulio čempionato organizavimo teises perduoti Katarui, FIFA priėmė istorinius ir kartais sunkiai suprantamus sprendimus.
Tradiciškai vasarą vykstančios planetos pirmenybės šiemet dėl karšto klimato buvo perstumtos į lapkričio ir gruodžio mėnesius, kai oras Katare tampa šiek tiek pakenčiamesnis. Dėl šios priežasties įsigalėjo klubinio sezono pertrauka, o futbolininkai, nerungtyniaujantys pasaulio čempionate, buvo priversti išeiti privalomų atostogų.
Kodėl tokiai organizacijai kaip FIFA naudinga keisti nusistovėjusias tradicijas ir mokėti nepatenkintų futbolo sirgalių sąskaita vien tam, kad pasaulio čempionatas įvyktų Katare?
Visų pirma, būtina atskirti tris pagrindinius FIFA uždarbių šaltinius: televizijos transliacijas, bilietų pardavimus ir rinkodaros pajamas. Žinoma, organizacija irgi prisideda prie renginio organizavimo bei skiria lėšų turnyro operacijoms užtikrinti.
Tačiau matant dabar vykstančio pasaulio čempionato atvejį galima drąsiai teigti, kad, nepaisant išlaidų, uždirbama labai daug.
FIFA į planetos pirmenybes Katare investavo 1,7 mlrd. JAV dolerių, į šią sumą įtraukus net 440 mln. JAV dolerių, kuriuos FIFA skyrė priziniam fondui. Skirtingų šaltinių duomenimis, planuojama, kad šis pasaulio čempionatas FIFA organizacijai atneš 4,7 mlrd. JAV dolerių pajamų. Kitaip tariant, suraskite bet kokį vadovą, kuris nenorėtų uždirbti tokių pinigų.
Visgi tai tėra FIFA uždarbis. LSU profesoriaus E. Jasinsko teigimu, Katarui uždirbti iš šio pasaulio čempionato neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai.
„Bet kokia didžiausių pasaulio sporto įvykių logika sako, kad dažniausiai olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionatų organizatoriai nesiekia uždirbti. Natūralu, kad kuo daugiau infrastruktūros sukurti reikia, tuo mažesnė renginių atsiperkamumo tikimybė. Dažniausiai tokių renginių organizavimo siekia šalys, norinčios sužibėti politinėje arenoje. Ne išimtis ir Kataras ar anksčiau pasaulio pirmenybes organizavusi Rusija.
Reikia atsigręžti į faktą, kad jei stadionų statyboms išleidžiami daug pinigų, jų nelieka kažkam kitam – galbūt socialinėms paslaugoms, kariuomenei, o gal ir studentų stipendijoms. Vadinasi, mažiau pinigų turinčioms valstybėms didelių sporto renginių organizavimas gali kainuoti daug brangiau nei tai atrodo popieriuje“, – pabrėžė profesorius E. Jasinskas.
Sporto vadybos eksperto teigimu, masiniams sporto renginiams sukurtos infrastruktūros reikšmė ir panaudojimas turėtų pasimatyti tik pasibaigus renginiui. Tiesa, po pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių sporto statiniai ne itin dažnai sėkmingai panaudojami.
Kaip vieną iš nesėkmingų pavyzdžių būtų galima įvardyti 72 tūkst. sirgalių talpinantį „Estadio Mane Garrincha“ stadioną Brazilijoje, kurio statybos kainavo beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Po 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato gigantiškas statinys tapo autobusų laikymo aikštele, o vietos gyventojai išėjo į gatves prašydami paaiškinimo, kodėl pinigai nebuvo išleisti socialinėms problemoms spręsti.
„Visuomet reikia vertinti ne tik tai, kas vyksta čempionato metu, bet ir koks bus palikimas. Darnaus vystymosi metodikos nurodo, kad tokiais atvejais reikėtų įtraukti kuo daugiau visuomenės, jog ji tartų savo žodį ir nuspręstų, kokia infrastruktūra yra reikalinga.
Bene naujausiu tokiu pavyzdžiu laikomos Londono olimpinės žaidynės, kuriose buvo daug modalinių arenų – jos galėjo būti išardomos ir perkeliamos į kitą vietą. Nelabai norėčiau tikėti, kad po pasaulio futbolo čempionato Kataras tikrai išnaudos susikurtą infrastruktūrą ir ji nebus apleista“, – spėliojo E. Jasinskas.
Estafetės lazdelę organizuojant būsimą pasaulio futbolo čempionatą perims trys valstybės. 2026-aisiais planetos pirmenybės vyks Šiaurės Amerikoje – JAV, Kanadoje ir Meksikoje.
Gruodžio 9-ąją prasidėsiančiuose pasaulio čempionato ketvirtfinaliuose varžysis aštuonios rinktinės. Stipriausias planetos futbolo turnyras Katare vyks iki gruodžio 18-osios.
