Praėjusiais metais Europos ralio-kroso čempionu tapęs tuomet dar 18-metis Rokas dabar tikina – jaudulio prieš varžybas nebeliko, o žinojimo, kaip tvarkytis su įvairiausio plauko situacijomis kasdien atsiranda vis daugiau.
Nors keturi etapai, kuriuose dalyvavo šiemet gimnaziją pabaigęs tauragiškis, klostėsi skirtingai, jis tvirtai tiki, kad kasdien mintyse kartojamas tikslas „finalas“ yra tik visos istorijos pradžia.
Primename, kad visas pasaulio ralio-kroso čempionato tiesiogines transliacijas galite stebėti TV6 kanalu. Jos rodomos sekmadieniais, nuo 15:00 val.
„Visuomet galvoju tą patį, kad reikia patekti į finalą. Tai labai realus tikslas, o ypač dabar, kai keliamės lenktyniauti į Kanadą. Čia bus šiek tiek mažesnė konkurencija.
Tai neturi būti kažkokia svajonė. Ilganiui, tikiu, tai taps įprasta procedūra. Važiuosiu tol, kol užimsiu pirmą vietą. Turėjau tikslą tapti Europos čempionu, juo tapau, dabar tikiu, kad vieną dieną tapsiu geriausiu pasaulyje. Aišku, ne dabar, bet manau, kad gyvenime man tai tikrai pavyks“, – drąsiai ir užtikrintai svajoja R. Baciuška.
Įtemptu lenktynių grafiku gyvenantis talentas vos prieš dvi savaites persėdo iš ralio-krosui pritaikyto automobilio ir prakaitą liejo grandiozinėse „Aurum 1006 km lenktynėse“.
Paklaustas, kaip vertina šią, pirmąkart prisiliestą patirtį, jaunuolis kukliai prasitarė, kad žiedinės lenktynės akivaizdžiai yra lengvesnis sportas, tačiau geriau jis jaučiasi ten, kur susilieja staigumas, asfaltas, žvyras ir trintis tarp varžovų – ralio-krose.
„Žiedinėse lenktynėse, ko gero, esu net šiek tiek stipresnis, nors daug patirties ir neturiu, bet visi įgūdžiai likę nuo kartingų. Patinka labiau ralikrosas, bet tai yra žymiai sunkiau“, – juokiasi Rokas.
– Dar prieš kelis mėnesius tas pasaulio čempionatas atrodė kaip svajonė. Dabar įpratai, o ar spėjai ten susirasti draugų, bendraminčių?
– Su visa komanda gerai sutariame, kaip šeima. Atmosfera komandoje tikrai gera, tai su jos nariais daugiausiai ir bendraujame.
– O pati komanda yra patenkinta tavo važiavimu?
– Tempas tinka, sako, kad važiuočiau, kaip važiuoju. Dabar tęsiame darbus, vėliau žiūrėsime dėl kitų metų. Esu vienas iš dviejų greičiausių komandos narių.
– Anksčiau sakei, kad bijai „neprapulti“ tarp patyrusių vilkų. Kaip dabar ten jautiesi?
– Yra nemažai daugiau patyrusių, tikrai. Yra kur važiuoja tos pačios šeimos narių, o aš toks atsiradau tarsi iš niekur, iš kartingų. Dabar reikia tiesiog važiuoti greičiausiai, kaip galiu, kad kiti pastebėtų. Taip ir sukasi viskas. Taip ir jaučiuosi.
– Startavai su „Škoda“, dabar vairuoji „Renault“. Kokie esminiai skirtumai?
– Su šiuo automobiliu jaučiuosi geriau, lengviau perpratau nustatymus, didesnė komanda, todėl tas bolidas tikrai gerai paruoštas. Neturiu kuo skųstis.
– Dalyvausi čempionate tol, kol...?
– Kol užimsiu pirmą vietą, tikrai.
– Ar jauti augantį dėmesį tau pačiam čia, Lietuvoje? Gerbėjų armija, merginos?
– Tas dėmesys auga. Aišku, Lietuvos autosporto kultūra nėra didelė, jaučiasi ir tai, kad esu iš Tauragės. Jei būčiau Vilniuje, būtų lengviau komunikuoti. Štai, pavyzdžiui, dabar gerbėjams darysime naujas aprangas, kad ta armija dar šiek tiek vieningiau atrodytų. Tikrai smagu.
– Sėkmės Kanadoje ir linkime patekti į finalą.
– Ačiū. Bus (juokiasi).
