Europos plaukimo čempionatas turėjo įvykti dar praėjusiais metais, tačiau dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos buvo perkeltas.
Šios pirmenybės tai viena paskutinių galimybių įvykdyti A normatyvą ir iškovoti bilietą į Japoniją. Šiuo metu kelialapius į olimpiadą turi Danas Rapšys, Giedrius Titenis ir Andrius Šidlauskas.
Iš viso Lietuvos komandą Budapešte sudarys 12 plaukikų, tarp kurių bus ir dvi jaunosios sportininkės – Ugnė Mažutaitytė ir Kotryna Teterevkova.
Plaukikai Vengrijoje sieks ne tik įvykdyti normatyvus ar gerinti savo fizinę formą, tačiau turi galimybių pakovoti ir dėl vieno kito medalio. D. Rapšys 2019 m. vykusiame čempionate Glazge pradžiugino iškovotu sidabro medaliu 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje.
Bene didžiausia Lietuvos olimpinė viltis Tokijuje D. Rapšys kartu su kitais plaukikais visai neseniai grįžo iš trijų savaičių stovyklos Ispanijos aukštikalnėse.
Mūsų šalies atletai ketvirtadienį šurmuliavo Vilniaus oro uoste ir prieš kelionę į Budapeštą atrodė gerai nusiteikę. D. Rapšys oro uoste susirinkusiems žiniasklaidos atstovams tikino, kad džiaugiasi, jog pagaliau gali nuvykti į aukšto rango turnyrą ir varžytis su pajėgiausiais varžovais.
„Trūksta to varžybinio jaudulio, adrenalino. Norisi vėl pajusti tos geresnės kovos, rimtų varžybų jaudulio ir pasivaržyti Europos čempionate“, – prieš išskrendant į čempionatą sakė plaukikas.
Kaip Europos čempionatas įsipaišo į visą tavo pasirengimo planą?
Kadangi praėjusiais metais žaidynės buvo nukeltos, tai buvo nežinia iki šių metų pradžios. O paskui, kai viskas stojosi į savo vėžias, tai viskas tapo gana gerai, buvo galima susiplanuoti. Bet dabar vis vien tas čempionatas tokia nežinomybė, nes tai rimčiausias turnyras per pusantrų metų. Tai nežinia, kaip seksis ir kaip plauksis, kokia ta tikroji fizinė forma.
Ar čempionate plauks ir visi pagrindiniai tavo varžovai?
Visi turėtų būti, kas liečia Europos lygį. Visai neblogai, kiek mačiau, jie plaukia po karantino (šypsosi).
Kaip apibūdintumėte pats savo dabartinę fizinę formą?
Viskas lyg ir gerai. Tik sakau, kai nėra svarbių startų, tai pats savęs nevisiškai pažįsti. Varžybos bus geras savęs pažinimas, įvertinimas, ką galime, ko ne, kur reikėtų dar galbūt kai ką tobulinti. Nes iki Tokijo nėra daug laiko.
Ar keičia kažką faktas, kad Europos plaukimo čempionatas vyks burbule, kur bus tų gana griežtų taisyklių?
Šiaip keista, nes niekada nebuvo taip prieš Europos čempionatą, kad atvažiavus visą parą reikia karantinuotis. Tai automatiškai treniruotės nebus. Tada likusias 3-4 dienas iki varžybų tik po kartą per dieną galėsime plaukti. Bus grafikai, turėsime po keletą valandų per dieną.
Nežinau, gal kiek mažiau treniuočių nei įprastai prieš tokias varžybas, tai bus įdomu, kaip seksis.
Pats plauksi ir laisvu stiliumi, ir peteliške?
Laisvu plauksiu tuos įprastus 200 ir 400 m. Paskui estafetės, bet dėl jų nežinau, matysime.
Paskutinį sykį tokios rimtos konkurencinos varžybos buvo lapkritį. Paskui dar kelios mažesnio rango sekė per tą laiką. Kiek tas stygius rimtų kovų jaučiasi?
Pagrindinė problema, kad kai trūksta tokių varžybų prarandi tą kovinę dvasią. Ir atrodo trūksta to varžybinio jaudulio, adrenalino, kai viską turi padaryti čia ir dabar. Norisi vėl pajusti tos geresnės kovos, rimtų varžybų jaudulio ir pasivaržyti Europos čempionate.
Prieš keletą metų iš Glazgo grįžai su sidabru. Dabar irgi yra tikslas iškovoti kokį medalį?
Tikrai negalvoju, nes nežinau, kokio pajėgumo būsiu aš ir varžovai. Nes tie pusantrų metų buvo nežinia. Dabar atrodo, kad visi gerai plaukia, tai tiesiog važiuosi ir matysime, ką galiu pasiekti.
Iki Tokijo žaidynių lieka kiek daugiau nei du mėnesiai. Kokie tie pasiruošimo štrichai dar likę atlikti?
Tai dabar ir pamatysime, ko dar trūksta, ko yra per daug. Gal reiks kažką pataisyti. Gerai, kad yra šitas startas, o ne tiesiai skrisime į Tokijų. Čia bus geros, rimtos varžybos.
Japonijoje situacija gana įtempta. Patys vietiniai nelabai nori žaidynių, vis pasigirsta kritikos, kalbų. Kiek pačiam tenka viską stebėti ir ar tai sukelia nerimo?
Aš atsimenu praėjusiais metais, kai paklausė manęs apie atidėjimą, sakiau tikrai ne, baikit juokus. Bet po to paskaičiau dar sykį tą interviu, tai dabar šiek tiek juokinga. Todėl dabar nesinori prisišnekėti, laiko mažai, atrodo neįmanoma, bet visko būna (šypsosi).
Ta liga tokia, taip kad neaišku. Tačiau iš savo pusės darome viską, kad startuotume.
Tai šitas Europos čempionatas yra generalinė repeticija prieš olimpiadą?
Manau, kad taip.
Pats jau esi gavęs dvi vakcinos dozes. Kaip paties savijauta? Buvo kažkokių šalutinių poveikių?
Aš nieko nejaučiau nei po pirmos, nei po antros. Kaip tik tada važiavome į stovyklą, tai kai kuriems temperatūra užkilo, bet man tai nieko nebuvo. Tiesiog tą parą po vakcinos stengėmės neplaukti, paskui jau viskas irgi gerai. Džiaugiuosi, kad dėl šio dalyko neteko koreguoti pasiruošimo plano.
