Ar turėsime savo šalies atstovų, galinčių grumtis su pajėgiausiais golfo žaidėjais pasaulyje?
„Su elektromobiliais per varžybas važiuoti neleidžiama, todėl, kai reikia nueiti 7–12 km, tai yra sekinantis žaidimas. Nemanau, kad jis skiriasi nuo kitos sporto šakos, kur reikia atidumo, ištvermės, išmanyti situaciją ir taisykles“, – interviu „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.
Anot jo, tai ne tik sportas, bet ir geras būdas praleisti laisvalaikį bei verslas. Kalbėdamas apie šios sporto šakos problemas jis pirmiausia atkreipė dėmesį į sunkią kovą su stereotipais, kad tai esąs piniguočių ir pensininkų užsiėmimas, bei apgailestavo dėl valdžios žmonių nesupratingumo.
– Ar golfo srityje atsiliekame nuo kaimynų?
– Aikštynais lenkiame juos. Turime penkis europinio lygio golfo aikštynus. Vilniaus zonoje – golfo klubas „The V Golf Club“, Sostinių golfo klubas, Europos centro golfo klubas, prie Druskininkų – golfo klubas „Vilkė“, prie Klaipėdos – klubas „National Golf Resort“. Juose galime priimti bet kokio lygio žaidėjus, bet negalime pasigirti augančia rimtų žaidėjų skaičius. Tačiau mėgėjų gretos gausėja – daug kas nori pažinti šį žaidimą, jo pramokti. Neseniai teko mokyti ne vieną krepšininką. Žaisti golfą pamėgino studentų rinktinė, mokėsi ir Mantas Kalnietis. Sakė, kad įdomu, bet sunku.
– O jei kalbėsime apie sportininkus?
– Neseniai Latvijoje vyko Baltijos taurės turnyras. Jei ten būtų suvažiavę geriausi mūsų žaidėjai, kurie mokosi užsienyje, būtume neatsilikę. Pavyzdžiui, mūsų merginos Miglė Rusteikaitė ir Ainė Martinkėnaitė ten būtų buvusios tarp lyderių. Reikėjo greitai surinkti 10–12 žaidėjų, tad latviai ir estai mus nugalėjo.
Norime inicijuoti Olimpinės vilties turnyrą, kuriame susigrumtų pajėgiausi golfo žaidėjai Andrius Belkus iš Australijos, vienintelis profesionalas Lietuvoje Arnas Kaunas, Kornelijus Baliukonis iš JAV ir perspektyvusis Gediminas Markevičius. Jei kalbame, kas galėtų atstovauti Lietuvai, šie žmonės – realūs pretendentai, kurie susiklosčius palankioms aplinkybėms galbūt patektų į būsimas olimpines žaidynes. Vilčių daug neturime, tačiau ruošdami jaunimą matome perspektyvą.
Kalbėti apie lietuvių galimybę patekti į Rio de Žaneiro olimpiadą būtų drąsu. Į olimpiadą pateks tik 60 sportininkų. Įsivaizduokite, kiek metų profesionalai ten žaidžia. Patekti tarp jų labai sudėtinga, nebent gautume kvotą arba įvyktų stebuklas. Turėdami tokią trumpą istoriją negalime varžytis su šalimis, kuriose golfas žaidžiamas 100 metų. Dar ir trenerių turime vos kelis, todėl būkime realistai.
– Su kokiais sunkumais tenka susidurti vystant golfo sportą Lietuvoje?
– Su formuojama nuomone, kad tai yra piniguočių sportas, nepasiekiamas bet kam, brangus. Galima sutikti ir prieštarauti. Žaidžiant tenisą už valandą tenka mokėti 70 litų, o žaidžiant golfą už 6 valandas – 100 litų. Kainuoja vaikų atvežimas į aikštynus. Visi mano, kad tai brangu, tačiau kas pamėgino, nebeskaičiuoja.
– Ar golfo sezonas Lietuvoje ne per trumpas?
– Daug kas taip mano, tačiau taip nėra. Sezono pradžia – balandžio pabaigoje. Galime skaičiuoti šešis mėnesius. Skandinavai žaidžia ne ilgiau nei mes. Sezoniškumo Lietuvai tikrai užtenka. Itin gerai tuo įsitikino tokie kurortai kaip Druskininkai, Palanga ar Klaipėda. Žmonės renkasi savaitę atostogų su golfu.
– O ką golfo mėgėjai veikia žiemą?
– Yra vadinamieji simuliatoriai, Kaune ir Vilniuje turime uždarų patalpų golfo mokymo centrus. Čia daug kas gali tiesiog pramokti žaisti golfą. Dar žmonės vyksta į užsienį, renkasi viešbučius su golfo laukais ir ten atostogauja. Britai tiesia pagalbos ranką
– Kada turėsime golfo Joną Valančiūną?
– Golfas Lietuvoje dar labai jaunas, skaičiuoja vos 13 metų. Kol per kūno kultūros pamokas nebus mokoma golfo pradžiamokslio, nesugebėsime vežioti vaikų į golfo aikštynus. Aišku, gal tėvai investuos į savo vaikus, bet dabar dar būtų per drąsu sakyti, kad turime ar tikrai turėsime golfo valančiūnus. Šiais metais Kūno kultūros ir sporto departamentas skirstydamas pinigus tiesiog pamiršo Golfo federaciją ir neskyrė finansavimo. Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK), kuris suprato ir skyrė pinigų.
– Tai iš ko gyvenate? Koks Lietuvos golfo federacijos biudžetas?
– Iki 300 tūkst. litų. Pagrindiniai šaltiniai du: britų Karališkasis golfo klubas skiria 180 tūkst., LTOK – 40 tūkst. litų. Dar prisideda rėmėjai, kurie daugiau ne pinigais remia, o transportu, įranga, turnyrų organizavimu, prizais ir panašiai.
– Golfo proveržiui Lietuvoje reikėtų didesnio biudžeto?
– Pirmiausia reikėtų supratimo, kad tai – olimpinė sporto šaka. Svarbu, kad valdžios atstovai suvoktų, jog tai taip pat yra industrija ir turizmas. Reikia valstybinės paramos ir supratimo. Mūsų tikslas – kad treneriai važiuotų į mokyklas ir suteiktų kūno kultūros mokytojams golfo pradžiamokslį. Tai būtų pradžia. Kai per kūno kultūros pamokas vaikai paims golfo lazdas ir žais uždarose patalpose, impulsas atsiras. Norime prie mokyklų įrengti lauko aikšteles – pakabinus specialius tinklus, sugeriančius kamuoliuko smūgį, suteikti pradžiamokslį ir susirgdyti golfo liga.
TIK FAKTAI
Golfas gali būti kilęs iš žaidimo, kurį žaidė škotų piemenys XIV a., kai medinė lazda buvo naudojama mažiems akmenukams smūgiuoti iki nustatytos ribos.
Tai – tikslumo žaidimas, kai žaidėjai smūgiuoja kamuoliuką su riedmuša vadinamu iš 18 duobučių sudarytu taku. Šis turi pradžios atžymą ir duobutę kitame gale, į kurią turi įkristi kamuoliukas. Tikslas – įvaryti kamuoliuką į visas 18 duobučių, atliekant kuo mažiau smūgių.
Pagrindiniai golfo turnyrai yra sudaryti iš keturių etapų (72 duobutės), sužaidžiant po vieną etapą per dieną.
