Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu trečiadienį vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, pristačiusi naujausius pandemijos duomenis, nurodė, kad situacija Lietuvoje vis sudėtingesnė.
Daugiausiai serga virš 50 m.
Kaip pasakojo ji, nors paskutinius porą mėnesių sergamumas Europos Sąjungos šalyse buvo padidėjęs, šiuo metu jis išlieka gana stabilus ir lyg matosi mažėjimo tendencija.
Tuo metu Lietuvoje turima kiek kitokia situacija, ypač nerimą kelia paskutinių dienų duomenys – registruojami didesni užsikrėtimo skaičiai, šiandien jie perkopė tūkstantį.
„Čia norėčiau atkreipti dėmesį į grafiką, kuris rodo struktūrą pagal amžiaus grupes. Ir jei vasarą turėjome daugiau sergančių tarp jaunų asmenų, tai paskutinėmis savaitėmis matome, kad sergamumo struktūroje didėja asmenų virš 50 metų amžiaus dalis“, – pristatydama duomenis kalbėjo ji.
Šiuo metu vidutiniškai per dieną yra registruojami 924 atvejai. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 415,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 5,9 procento. Anot L. Ašoklienės, jei šis rodiklis būtų mažiau kaip 4 proc., tada tai būtų geras rodiklis.
Situacija ligoninėse įtempta
Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė, situacija ligoninėse išlieka įtempta, hospitalizuotų asmenų skaičius kasdien didėja.
Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.
„Diskutuojant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, orientaciniai rodikliai tokie, kad apie 1 tūkst. užimtų lovų nepaveikia planinių paslaugų ir apie 90–100 užimtų RITS lovų irgi nesąlygoja planinių paslaugų. Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita.
Bendrai pažiūrėjus, kokia situacija ligoninėse pagal atskirus regionus, tai kreivės rodo, kad hospitalizacijų didėja visuose regionuose. Tačiau matome Klaipėdos, Šiaulių regionus, kur tas augimas yra didžiausias. Čia būtų toks komentaras, kad jei anksčiau turėjome tam tikrą tarpą tarp sergamumo ir hospitalizacijos augimo, tai dabar, išplitus delta atmainai, didėjant sergamumui didėja ir hospitalizacijų skaičius“, – komentavo L. Ašoklienė.
Kaip nurodė ji, dabar yra užimta apie 75 proc. lovų, tačiau šį skaičių reikėtų vertinti kiek atsargiau, nes didėjant lovų užimtumui jų daugiau ir „atidaroma“ siekiant išlaikyti užimtumo procentą.
Mirtingumas auga
Vertindama paskutiniosios savaitės mirčių skaičius, SAM atstovė konstatavo, kad mirtingumo rodikliai didėja.
„Už vakar dieną gavome informaciją, kad nuo COVID-19 mirė 16 asmenų, su COVID-19 – 20 asmenų, didžioji dalis asmenų yra vyresnio amžiaus grupės. Tik vienas asmuo mirė 40–50 m. grupėje.
Pagal praeitos savaitės duomenis, iš 97 mirusių asmenų 17 buvo pilnai paskiepyti. Tačiau, kaip nurodė epidemiologė, absoliuti dauguma jų turėjo kažkokių papildomų lydinčių ligų ar onkologinių, onkohematologinių problemų.
„Palyginus su Europos vidutiniu mirtingumo rodiklius, Lietuvos mirtingumo rodiklis šiuo metu yra tris kartus didesnis“, – sakė ji.
Sieks prieiti prie didžiausios rizikos grupių
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 708 tūkst. 511 žmonių, visiškai vakcinuotas – 1 mln. 579 tūkst. 251.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,1 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,7 proc. žmonių.
L. Ašoklienė nurodė, kad ministerija ketina ieškoti didesnio priėjimo prie vyriausių visuomenės narių. Ji priminė, kad Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo COVID-19.
Epidemiologė pranešė, kad jau netrukus atsiras galimybė pasiskiepyti ir pas šeimos gydytojus.
„Šiuo metu yra testuojamos naujos logistinės paskirstymo grandinės. Planuojama, kad kitą savaitę Vilniuje jau visi šeimos gydytojai turės COVID-19 vakcinos ir galės ją pasiūlyti savo pacientams“, – sakė ji.
Toliau plėtojamas skiepijimas vaistinėse, į skiepijimo procesą yra įsijungę 6 tinklai. Registrų centras taip pat ketina platinti žinutes nepasiskiepijusiems su raginimais pasiimti savo vakciną.
16 „juodųjų“ savivaldybių
Lietuvoje jau fiksuojama 16 juodajai zonai priklausančių savivaldybių. Savaitinis COVID-19 atvejų dinamikos žemėlapis piešia liūdną vaizdą – iš 60-ies savivaldybių pandemija pagreitis slopsta vos keliose.
Didžiausias naujų užsikrėtimo atvejų rodiklis toliau išlieka Rietavo savivaldybėje (1,421), toliau „juodosios“ savivaldybės išsidėsto taip: Telšių, Plungės rajonai, Klaipėdos miestas, Šilutės r., Palanga, Joniškio, Skuodo, Kretingos rajonai, Alytaus miestas, Klaipėdos rajonas.
Ignalinos, Biržų, Alytaus, Akmenės, Jurbarko rajonų savivaldybės tuo metu „juoduoja“ pagal teigiamų tyrimų procentinė dalį.
Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Praėjusią parą mirė penki 80-89 metų žmonės, taip pat keturi, kuriems buvo nuo 70 iki 79 metų. Trys mirusieji priklausė 60-69, du – 50-59, vienas – 40-49 metų amžiaus grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo trys žmonės, kuriems buvo nuo 60 iki 89 metų.
Šalyje praėjusią parą atlikti 14 tūkst. 179 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 388 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 311 tūkst. 151 žmogus, iš jų tebeserga 9967.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4740 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 63. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9503 mirtys.
