Jos teigimu, Seimo nutarimo projektas dėl išvadų priėmimo iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės išimtas koalicijos partnerių prašymu.
„Koalicijos partneriai paprašė išimti, ir pasitarę nutarėme, kad iš tiesų nebūtų jokių insinuacijų dėl rinkimų kovos, kad būtų visiems ramiau – po antrojo rinkimų turo ir įvyks balsavimas dėl nutarimo priėmimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Prašymas išimti buvo susijęs su tuo, kad tiesiog nekiltų abejonių, dvejonių ar traktavimų Seimo salėje, kad tai yra labai susiję su rinkimais“, – teigė ji.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną. Jame varžysis perrinkimo siekiantis G. Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš manau, kad jeigu sprendimą tvirtinti išvadas priimdami Seimo nariai po rinkimų jausis galbūt laisviau, paprasčiau, tai tebūnie tai būna padaryta po prezidento rinkimų“, – žurnalistams kalbėjo Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas.
„Matyt, svarbiausia visgi išsklaidyti šešėlius, priimti išvadas ir daryti tuos darbus, kurie stiprintų mūsų valstybę“, – pridūrė jis.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo V. Bako vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius Darius Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Be to, komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.
G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.
