Pati Č. Špūrienė atmeta kritiką, sakydama, kad tokie teiginiai nepagrįsti ir menkina ligoninės įvaizdį.
Laiške – kaltinimų lavina
A. Veryga teigia gavęs Šiaulių medikų laišką, tačiau šie bijo kalbėti viešai ar atskleisti savo tapatybes, nes „yra įbauginti naujai pasodintų laikinų vadovų“.
Vienas iš minimų priekaištų yra dėl ministro Arūno Dulkio gegužę suburtos pokyčių komisijos po medikės savižudybės. Teigiama, jog ši komisija buvo skirta padėti darbuotojams, bet nuo birželio nė karto nebeapsilankė įstaigoje.
„Komisija padarė savo darbą, kurios tikslas buvo nušalinti, atleisti vadovą ir daugiau tikslų, kurie jie siekė, net neplanuoja įgyvendinti. Taip pat yra teigiama kad vadovės sprendimai – dviprasmiški, nekonkretūs, priimami vienasmeniškai, vadovė draudžia rašyti tarnybinius raštus, jei jie parašomi, į juos nereaguoja, arba reaguoja tik žodžiu (...), vengia priimti sprendimus, kurie susiję su kovidinės situacijos valdymu, atsakomybę perkelia kitiems vadovams, po to šiurkščiai piktinasi, kad sprendimai nebuvo derinti ar nebuvo pakankamai geri“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje dėstė A. Veryga.
Įranga stovi nenaudojama
A. Veryga, remdamasis skundu, taip pat tvirtino, kad ligoninei rugpjūtį įsigijus magnetinio rezonanso tomografijos aparatą, jis apskritai nėra naudojamas, nes neliko juo galinčių naudotis darbuotojų, o pacientai nukreipiami į privačią įstaigą.
Anot jo, darbuotojai skundžiasi, kad vadovė neužtikrina vidaus procesų, darbo pokyčių, neturi vadovavimo patirties ir nemoka spręsti konfliktinių situacijų, kad yra problemų su kai kurių skyrių darbu, nes dalis darbuotojų, pavyzdžiui, skubios pagalbos skyriuje, buvo atleisti arba perėjo dirbti į regionus.
Nauji darbuotojai, kaip, anot A. Verygos, nurodoma skunde, nėra priimami esą dėl to, jog pagrindinė darbovietė yra Kauno klinikos, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.
„Rašoma, kad padalinių darbuotojams yra nurodoma rasti tam tikras vadovaujančias pareigas užimančių asmenų klaidų, t.y. būti kūrybiškiems – čia man irgi panašu į sovietmečio žanrą, kad parašytų „liaudies kolektyvai“ kokį raštą ir būtų galima su kuo nors susidoroti“, – dėstė jis.
A. Špūrienė: kritika – neargumentuota
Pati ligoninės laikinoji vadovė kritiką atmeta.
„Dėl kritikos, kurią išsakė Seimo narys A. Veryga, argumentuodamas anoniminio laiško turiniu, galiu pastebėti, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės – duomenys neargumentuoti, klaidinantys visuomenę“, – ligoninės BNS perduotame komentare teigė Č. Špūrienė.
Anot jos, šie anonimiškai išsakyti teiginiai „menkina pagrindinę gydymo įstaigą Šiaurės Lietuvos regione“ ir nepadeda gydymo įstaigai atsistatyti po gegužės mėnesį įvykusios krizės, prikviesti naujų specialistų, bei stiprinti visuomenės pasitikėjimą.
„Galiu užtikrinti, kad daroma viskas, jog Šiaulių miesto ir viso regiono gyventojams būtų užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų kokybė. Taip pat nuoširdžiai stengiamės, kurdami ir stiprindami emocinės atmosferos gerinimo sistemą ligoninėje“, – dėstė ligoninės vadovė.
Įstaigos laikinoji vadovė vis dėlto pripažino, kad magnetinio rezonanso tyrimų kabinetas kol kas neveikia, tačiau jo atidarymui „intensyviai ruošiamasi ir lieka baigiamieji darbai“.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad projekto priėmimo aktas pasirašytas rugpjūčio 17 dieną, higienos pasas gautas spalio 8 dieną, licencija paslaugoms teikti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) gauta, prašymas papildyti sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis yra pateiktas, laukiama sprendimo“, – kalbėjo Č. Špūrienė.
Permainos – po medikės mirties
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Č. Špūrienę laikinai vadovauti Respublikinei Šiaulių ligoninei paskyrė vietoje liepą iš pareigų atšaukto Remigijaus Mažeikos. Sprendimą ministras priėmė po ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės, kai ši buvo atleista iš darbo. Darbo ginčų komisija nustatė, kad gegužę mirusi medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai.
Sprendimas atleisti R. Mažeiką priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio formuotis nesaugiam psichosocialiniam klimatui ir toleravo šią situaciją.
Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.
Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
