„Kad ir šiandien, jei tik kas nors siūlytų – tai tikrai su malonumu. Aš tikrai neturiu abejonių nei dėl šitos, nei dėl kitų vakcinų, nei dėl jo saugumo, nei dėl kažkokių pašalinių poveikių. Nereikia jų neigti, tikrai jų būna ir reakcijos būna, bet tai kaip tik rodo, kad vakcina veikia, kad imunitetas formuojasi.
O tai, kad milijonus paskiepijus kažkas numirė nuo tromboembolijų. Jei būtų neskiepiję – tai kažkas irgi būtų numiręs nuo tų tromboembolijų. Žinote, keisti patys asociatyvumai sukuriami“, – naujienų portalui tv3.lt teigia eksministras.
Pasak A. Verygos, gerai, kad budriai žiūrima, kad kampanijos reaguoja, kad agentūros, kurios atsakingos už saugumą, stebi ir įspėja.
„Kad atkreipia dėmesį – tai vadinama farmakologiniu budrumu. Bet farmakologinis budrumas gi veikia nuolat ir mes apie visus vaistus turėtume taip pranešti ir apie visas vakcinas. Ar daug girdėjote, kad visuomenė taip audringai reaguotų į ką nors kitą?“, – retoriškai klausia buvęs ministras.
Kodėl Lietuva nestabdo skiepijimo?
Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) antradienį vakare rengia nuotolinę spaudos konferenciją, kurios metu bus pristatyta informacija dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo Lietuvoje.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad šalys kol kas turėtų toliau skiepyti gyventojus vakcina nuo koronaviruso, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu.
Tačiau šios Europos didžiosios valstybės pranešė apie laikiną vakcinų sustabdymą: Prancūzija, Vokietija, Italija, Švedija ir Latvija. Anksčiau tą padarė Norvegija, Danija, Islandija ir Airija.
„Tai yra susiję su sprendimų priėmimu. Dėl Latvijos nieko negaliu pasakyti, tačiau dėl kitų šalių – tai buvo politiniai sprendimai reaguojant į tam tikrus įspėjimus.
Politinį sprendimą ir galiu vertinti kaip politinį su politinėmis pasekmėmis. Kaip ir buvo atsakomybės prisiėmimas dėl šeštos „Pfizer“ dozės, kur jau buvo aišku, kad buvo galima naudoti, bet užsispyrusiai laukiama, kol ten viskas formaliai bus padaryta.
Vienu atveju buvo vengiama sprendimą priimti, o šiuo atveju, manau, kad Lietuva teisingai daro neskubėdama stabdyti, žinant, kad vakcinų trūksta.
Ne tik stabdymas ar nestabdymas čia yra svarbu. Trūksta komunikacijos, lyg ir bandoma tuos žingsnius paaiškinti, mačiau žinutę ir pačios „AstraZeneka“ su tam tikrų duomenų analize, bet, matyt, kad jos neužtenka. Ir visuomenę greičiau išgirsta tai, kas sukelia nerimą nei nuramina“, – pažymi A. Veryga.
Sulaukė gyventojų užklausų: ar saugu, ar ne?
Pasak A. Verygos, dabar praktiškai kasdien girdime, kad valstybės pristabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau Lietuvos sprendimas – nestabdyti. Pasak buvusio ministro, blogiausia, kad dabar nėra tinkamos komunikacijos, gyventojai pasimetę.
„Tikrai nemažai žinučių esu gavęs pats su klausimais: ar saugu, ar ne? Žmonės regionuose kalba apie tai, kad nemažai žmonių atsisako skiepytis „AstraZeneka“ vakcina, kai išgirsta jos pavadinimą. Prašo kitos vakcinos, klausia, ar galėtų stoti į eilę dėl kitos vakcinos.
Tai reiškia, kad žmonės, kurie nėra skeptiškai nusiteikę vakcinacijos atžvilgiu – jiems vis tik neigiamos žinutės padaro poveikį. Lyg ir yra komunikacijos, kad tai neturi pagrindo, kad nereikia dvejoti ir abejoti – bet, matyt, ta komunikacija žmonių nepasiekia.
Kitaip kaip komunikacinėmis problemomis turbūt mes to nepaaiškinsime. Žmonės turbūt negalime sakyti, kad labai yra specialistai ir patys įsigilinę į vakcinos kūrimo niuansus arba įsigilinę į klinikines studijas. Žmonės gi sprendžia labai paprastai“, – teigia eksministras.
Išskyrė didžiausias SAM klaidas dėl šios vakcinos
Pasak opozicijos atstovo A. Verygos, Sveikatos apsaugos ministerija padarė kelias dideles klaidas komunikuodama apie „AstraZeneka“ vakcinas.
„Pirma labai didelė klaida, kuri buvo padaryta su šita vakcina – pradžioje ministerija klaidingai komunikavo keldama klausimus dėl jos saugumo. Pasakė, kad neskiepys vyresnių žmonių, bet skiepys mokytojus.
Tai sukėlė tam tikrų klausimų daliai visuomenės – kur čia problemos su saugumu? Nors jų ne buvo, ten buvo dėl efektyvumo klausimai vyresnio amžiaus kategorijai.
Po to nebuvo komunikacijos, kad tinkamai ta klaida būtų ištaisyta. Jau tada siūlėme, jei norite nuimti įtampas – tai paskiepykite žmones, kurie yra matomi visuomenėje, padarykite tai viešai. Tokiu būdu daliai visuomenės tas abejones gal nuimsite. Bet buvo įsikalta tos susidėliotos tvarkos ir nei žingsnio į šoną“, – prisimena pašnekovas.
A. Veryga teigė, kad jau anksčiau siūlė viešai paskiepyti prezidentą, Vyriausybę, Seimo narius. Tai galėtų būti pavyzdžiu daliai visuomenės ir padėtų lengviau apsispręsti.
„Taip kaip darė Amerikos prezidentas skiepydamasis viešai prieš kamerą. Manau, kad daliai visuomenės tam tikrų klausimų ar baimių atkristų“, – pažymėjo jis.
Dulkys: pats pasiskiepysiu „AstraZeneca“ vakcina
Ministras garantavo, kad šią valandą jis tikrai neturintis kokios informacijos, kuri leistų jam stabdyti skiepijimo procesą šia vakcina.
„Įrodymų pagrindimui jokių nėra, yra labai daug emocijų, nerimo, lyg nuo kalno ritasi gniūžtė. Lietuvoje „AstraZeneca“ kiekvieną dieną vakcinuojame, jei neklystu, vien praėjusią parą suleista virš 5 tūkst. skiepų. Tai jei mes gausime informaciją, kuri yra svarbi dėl Lietuvos žmonių, kad reikia ar stabdyti, ar kokią partiją pristabdyti, tai tą ir padarysime. Nes jau esame sustabdę ir atitinkamų „Pfizer“, „AstraZeneca“ siuntų. Bet stabdyti vakcinavimą vien politiniais sumetimais tikrai nėra atsakinga“, – sakė A. Dulkys.
