Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.
Prie Vilniaus Antakalnio poliklinikos sutiktas Marijonas pyksta – jau antrą kartą atkeliavo pasiskiepyti nuo koronaviruso, bet vakcinos vis dar negauna, nors turėtų – jam 85-eri: „Aš nesuprantu, kas čia darosi. Taip, nieko nesako, nieko nežino. Aš nesuprantu kodėl vaikštau, kaip durnelis, 3 kartus. Na ką sakė, skambinsim, laukit.“
Gyventojai sako, kad jiems neaišku ir dėl vakcinų saugumo:
„Apie pasekmes. Iš saugumo pusės taip, nes labai daug dvejonių, labai daug, gal ir žurnalistai pasėjo tą irgi, kad tų dvejonių visiems žmonėms, to aiškumo trūksta. Ne, man neaišku, ir aš labai laukiu savo skambučio.“
„Kažkiek abejočiau ta „AstraZeneca“, bet dabar vėl sako, kad ji saugi, kad viską. Kuo tikėt, ar mokslu, ar propaganda, ar kas.“
„Visiškai neaišku. Ir ne kartą buvo spaudoje parašyta, kad daktarai duokite daugiau informacijos, ne politikai, apie tuos vaistus, visus skiepus, bet nėra, nėra, tikrai nėra.“
„Jokių problemų. Viskas aišku.“
Kad Vyriausybė nesugeba normaliai informuoti gyventojų – pripažįsta ir konservatorių žmonės Seime.
„Jeigu visi kiti dalykai: vakcinacijos procesas, koordinavimas, ekspertų darbas vyksta gerai, mano manymu, tai komunikacija stringa, be abejonės, kad stringa. Mes neturime tos informacijos, negalime matyti lauke, portaluose, televizijos laidose, specialiai sukurtų klipų, priemonių, reportažų, išskyrus tuos, kuriuos kuria pati žiniasklaida“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Visai neseniai pasirodė reklaminiai klipai, kviečiantys skiepytis. Tačiau ir šiuos už dyką sukūrė Vyriausybei pasisiūlę nevyriausybininkai. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, esą ji komunikuoja daug, o jeigu to nematome – priklausome tai gyventojų kategorijai, į kurią informacija bus nukreipta tada, kai ateis metas skiepytis.
„Šiai dienai SAM‘as rūpinasi tiek dažniausiai užduodamais klausimais, kurie platinami, tiek videotransliacijomis, turime nemažai žiniasklaidoje, ypatingai regioninėje spaudoje straipsnių apie vakcinavimą, tas pačias koordinavome reklamas, jų įrengimą, turime paruoštus lankstinukus, kurie per savanorius, vakcinavimo centrus dalinami senjorams“, – pasakoja Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
„Klausimai kyla ne tik tiems, kurie yra skiepijami, bet ir tiems, kurie laukia savo eilės. Ir kuo ilgiau yra delsiama atsakyti į žmonių klausimus, tuo didėja erdvė individams savo nuomonę susidaryti per kitus kanalus – internetinius puslapius, socialinius tinklus, pokalbius su bičiuliais“, – teigia Vilniaus universiteto lektorė Austė Valinčiūtė.
„Aš tai matau kakofoniją tokią. Man atrodo, kad kaip ir sakote, yra visiškas informacinis chaosas, vieni pasako vienaip, kiti pasako kitaip, ir jeigu aš esu eilinis pilietis, nesuprantu apie mediciną, vakcinas, aš pametu žinią pagrindinę, aš nežinau, kaip man elgtis. Tikrai aš pakankamai aktyviai stebiu informacinę erdvę, bet jeigu reikėtų pasakyti, kada aš, kur, kaip, ir kokia vakcina būsiu skiepijamas, aš nežinau. Ir sunku būtų rasti tokią informaciją, kaip visa tai vyks“, – kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Informaciją bandoma telkti „Korona stop“ puslapyje, tačiau jis taip pat netobulas. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie saviizoliaciją, nukreipiama į Nacionalinį visuomenės sveikatos centro tinklalapį, ten dar taip pat reikia gerokai paieškoti žinių. O „Korona stop“ puslapyje veikiantis automatinis atsakiklis ne į visus klausimus geba atsakyti, pavyzdžiui, paklausus, kas yra visuomenei svarbias funkcijas atliekantys asmenys, kaip nurodyta skiepijimo plane, sužinoma tik tiek, kad bendraujama su robotu.
„O jeigu reikėtų paklausti jūsų, ar išėjus lauke, o kokiame portale greičiausiai tu galėsi gauti teisingą informaciją? Niekas nepasakys. Akivaizdu, kad to trūksta, kaip ir 112 telefonas, tie portalai, kurie pateikia teisingą, valstybinę informaciją, jie turi būti įkalti į mūsų protus šiame etape. Man trūksta informacijos, noriu pasitikrinti vienu paspaudimu, kad nereikėtų ieškoti, gūglinti ir panašiai“, – sako A. Matulas.
Kad Vyriausybė dirba prastai informuodama žmones, išsakė ir prezidentai Gitanas Nausėda bei Dalia Grybauskaitė.
„Jau pavasarį praeitą, prieš metus galėjome šnekėti apie tai, kaip vakcinos yra svarbu, kad mums tą reikės daryti ir komunikuoti. Visada galima anksčiau, vienaip ar kitaip, mes savo ruožtu tikrai nenorime imti ir sakyti, kad visko pakanka ir viskas, ką darome yra nuostabu ir nepakartojama“, – pasakoja Ž. Simonaitytė.
„Man pačiam teko ne vieno skambučio sulaukti, iš žmonių, kurie jokie ne antivakseriai, išsilavinę, protingi žmonės, tai tu man patark dabar. Čia tokios žinios yra, kažkas numirė, tai ar tikrai aš galiu, gavau kvietimą skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, tai ar man eiti? Ar man palaukti kažko?“, – teigia A. Veryga.
„Dabar yra reflektyvi komunikacija, ji yra vykdoma ekspromtu ir yra bandymas labai sudėtingoje pandemijos aplinkoje greitai išspręsti problemą, kuri turi gilias šaknis ir toks uždavinys yra labai sudėtingas“, – kalbėjo A. Valinčiūtė.
Įvairios apklausos rodo, kad vakcinų gali atsisakyti iki trečdalio gyventojų.
