Bene daugiausiai dėmesio 2020 metų valstybės biudžete susilaukė sveikatos ir švietimo sritys. Sveikatos sričiai planuojama skirti beveik 2,3 mlrd. eurų, o švietimui – beveik 1,6 mlrd. eurų, tačiau nepanašu, kad šių lėšų užteks stipriai padidinti švietimo ir sveikatos sistemos darbuotojų uždarbius.
Optimizmą praradę medikai
2017 metų gruodžio 13 d. sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su medikų profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimą kartu siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimo augimo.
Sutarta, kad nuo 2018 m. gegužės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondas bus didinamas 20 proc., prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.
Be to, priimtas sprendimas, kad 2020 m. antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) bus ne mažesnis kaip 3 VDU, o slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 VDU (atitinkamai 3250 ir 1625 eurus, neatskaičius mokesčių).
SAM skaičiavimu, 2018 m. gydytojų atlyginimas didėjo vidutiniškai 20 proc., o slaugytojų – vidutiniškai 23 proc. Šių metų liepą ministras tvirtino, kad nuo rugsėjo medikų atlyginimai dar didės vidutiniškai 15 proc.
Rugsėjo viduryje ministras ragino šalies gydymo įstaigų vadovus kelti medikų atlyginimus iš padidintų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių įkainių: už stacionaro paslaugas kainos padidintos 7 proc., dienos stacionaro – 8 proc., ambulatorines paslaugas ir šeimos gydytojo paslaugas – 10 proc. Tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų.
A. Verygos teigimu, medikų atlyginimų didėjimas priklauso nuo „pačių gydymo įstaigų administracijų ūkiškumo“, t. y., kaip gydymo įstaigos sugebės panaudoti papildomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas.
Šiuo metu Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą, medikai kelia abejones dėl žadėto jų atlyginimų augimo ir teigia, kad jau šiemet atlyginimai nedidėjo arba kilo labai nedaug.
Tačiau šių metų lapkritį ministras, panašu, išsižadėjo pažadų dėl atlyginimų augimo ir akcentavo, kad šis priklausys nuo šalies ekonomikos.
„Dėl atlyginimų, gerbiamieji, jūs esate profesinės sąjungos, jūs turite išsireikalauti, kad vadovai parodytų, kiek gavo pinigų už padidintus įkainius ir parodytų, kur tuos pinigus dėjo“, – konservatorių frakcijos posėdyje lapkričio pradžioje kalbėjo A. Veryga.
Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų PSDF biudžeto projekte numatoma, jog išlaidos sveikatos apsaugos sričiai augs 7,4 proc. arba 145 mln. eurų ir sieks 2,1 mlrd. eurų. Per 200 mln. eurų numatoma pervesti į fondo rezervą – jis metų pabaigoje sudarytų 600 mln. eurų.
SAM skaičiavimu, per pastaruosius trejus metus vidutinis gydytojų darbo užmokestis pakilo nuo 1763 eurų iki 2448 eurų, o slaugytojų – nuo 889 eurų iki 1229 eurų, neatskaičius mokesčių.
Streiku grasinantys mokytojai
2017 m. lapkritį Vyriausybės bei dalies profesinių sąjungų atstovai pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį, numatančią ir mokytojų atlyginimų reformą. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtino, kad tokia pertvarka leis palaipsniui didinti pedagogų algas.
Tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad sutartis numato per dvejus metus keliais etapais įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą, o iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks 1 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.
2018 m. rugsėjį įvedus etatinį pedagogų apmokėjimo modelį, dauguma pedagogų pasipiktino, kad taip ir neišvydo žadėto atlyginimų augimo, daliai jų darbo užmokestis net sumažėjo.
Tų metų gruodžio 4 d., po ilgai trukusių pedagogų streiko ir ŠMM šturmo, J. Petrauskienė kartu su trimis pedagogų profesinėmis sąjungomis prirašė protokolą, kaip įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį.
Deja, pedagogų tai nenuramino, netrukus J. Petrauskienė prarado ministrės kėdę, ją užėmė Algirdas Monkevičius. 2019 m. birželį naujasis ministras kartu su dalimi pedagogų profesinių sąjungų pasirašė kolektyvinę sutartį dėl pedagogų atlyginimų didinimo 2020 metais.
Sutarta nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pareiginės algos koeficientus sulyginti su bendrojo ugdymo mokytojų koeficientais, kartu visus koeficientus padidinant 10 procentų. Sutarta, kad iki 2025 m. pasiekti, kad mokytojų VDU sudarytų 130 proc. šalies VDU.
Numatytiems įsipareigojimams kitąmet reiktų papildomai skirti 117,6 mln. eurų, tačiau pirminiame valstybės biudžeto projekte numatyta skirti tik 55 mln. eurų. Tai įsiutino pedagogų profsąjungas, kurios pagrasino streiku, jei įsipareigojimai nebus įgyvendinti.
Ministras A. Monkevičius pripažino, kad kitų metų biudžete susitarimai su pedagogų profsąjungomis nėra iki galo įgyvendinti. Ministras praėjusią savaitę žadėjo ieškoti daugiau lėšų, kad atlyginimų kilimas būtų spartesnis, bet suma vis tiek nepasiektų žadėtų 117 mln. eurų.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateikė savo siūlymų už 180 mln. eurų. Savo ruožtu komiteto pirmininkas valstiečių atstovas Eugenijus Jovaiša sakė: „Nereikėjo pažadėti to, ko negali ištesėti“.
Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.
Protestą pradėję dėstytojai
Pažadų apie didesnį atlyginimą ne kartą girdėjo ir dėstytojai bei mokslo darbuotojai. 2018 m. lapkritį tuometinį švietimo ministrė J. Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų indeksavimo, siekdama surinkti daugiau lėšų akademinės bendruomenės narių atlyginimams.
Tąkart ministrė tvirtino, kad š viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. 2018 metais aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. Tiesa, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus reguliuoja pačios aukštosios mokyklos.
Jau minėtoje 2019 m. birželį A. Monkevičiaus ir švietimo profsąjungų pasirašytoje sutartyje numatyta, kad pradedant 2020 metais, kasmet ne mažiau kaip 10 proc. bus didinamas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinis (bazinis) darbo užmokestis, kad 2025 m. šių darbuotojų VDU sudarytų 150 proc. šalies VDU.
Tačiau šių metų lapkričio 7 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis, reaguodamas į nevykdomus valdančiųjų pažadus, paskelbė protestą ir nusprendė, kad 10 proc. jo paskaitos laiko ves ne jis, o telefonas. Įdomu tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija palaiko šią iniciatyvą.
„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Pavasarį Vyriausybės atstovai žadėjo, kad bus rasta lėšų tam, jog galima būtų padidinti universitetų darbuotojų atlyginimus bent 10 procentų. Bet dabar paaiškėjo: biudžete tai nenumatyta“, – savo „Facebook“ paskyroje piktinosi M. Jastramskis.
Atmesdamas kitų metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ministeriją ragino skirti papildomai 16,8 mln. eurų dėstytojų darbo užmokesčiui kelti.
Vyriausybė įsipareigojo kitąmet dėstytojų ir mokslininkų algas didinti 10 proc., priimdama Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją, tačiau Seimas strategijai kol kas nepritarė.
