pedagogai

Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Paaiškėjus, jog penkiose šalies mokyklose pernai dėl streiko nedirbusiems pedagogams vis vien buvo išmokėti atlyginimai, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė neabejoja, kad jos vadovaujamos savivaldybės įstaigoje tokia situacija susiklostė dėl žmogiškos klaidos. Pasak merės, klaidą padarę mokyklos-darželio „Kregždutė“ darbuotojai ją pastebėjo patys, o permoką gavę pedagogai geranoriškai ją grąžino.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) per visuotinį pirmininkų susirinkimą penktadienį sutarė, jog nuo pirmadienio pereis prie pasyvių streiko veiksmų, o vėliau vėl imsis aktyvių veiksmų. „Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas.

Prezidentas Gitanas Nausėda demagogija pavadino valančiųjų politikų priekaištus, jog ragindamas sparčiau kelti mokytojų atlyginimus jis nenurodo finansavimo šaltinių. Pasak G. Nausėdos,  valstybės biudžeto pajamos būtų didesnės, jei būtų įgyvendinta mokesčių reforma. „Šitą demagogiją aš girdžiu jau keletą metų iš eilės. Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino streiką. Šįkart profsąjungos nariai su bendraminčiais – apie keli šimtai žmonių – rinkosi prie Seimo rūmų į visuotinį Lietuvos mokytojų mitingą.  Kai kurie mokytojai atvyko nešini savo mokyklų vėliavomis. Kiti laikė plakatus „Mokytojas negano avių bandos – jis moko“, „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“ ir kt.

Klaipėdos švietimo įstaigose savivaldybė steigia 191 naują pedagogų ir jų padėjėjų etatą, ketvirtadienį nusprendė taryba. „Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pedagogai valstybės finansuojamas magistro studijas galės rinktis dar penkiuose universitetuose, iš viso – jau šešiuose, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA penktadienį pranešė pasirašiusi partnerystės sutartis su penkiais universitetais, vykdysiančiais pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijas. Pedagogai galės studijuoti M. Romerio universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Beveik 100 pedagogikos studentų šį rudenį pasinaudojo galimybe iš anksto sudaryti įsidarbinimo mokykloje sutartį ir gauti tikslinę stipendiją, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiausia studentų išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė su Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėmis bei jų mokyklomis. Būsimi mokytojai taip pat rinkosi ateityje mokyti Kaune, Kaišiadoryse, Mažeikiuose, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Trakuose ir kituose regionuose.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, daugiausia – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytojų poreikio žemėlapis. Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų. Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai streikuojant, švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kai kuriose šalies mokyklose „situacija yra skausminga“. Tose ugdymo įstaigose, kuriose streikuoja dauguma mokytojų, mokiniai negali mokytis įprasta tvarka. „Situacija yra skausminga: tiek mums, tiek savivaldybėms, tiek mokiniams, tiek tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jakštas. Jo teigimu, jeigu ugdymo įstaigoje streikuoja keletas mokytojų, ugdymą užtikrinti įmanoma.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tuo metu profsąjungos pirmininkas tikina iš ministerijos nesulaukęs atsakymo į pateiktus kompromisinius siūlymus.

Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidento nuomone, dabar vykstantis mokytojų streikas parodo, kad „švietimo sistema serga“.  „Akivaizdu, ką reprezentuoja šis streikas, t.y. kad švietimo sistema serga. Taip, mes turime šiai sistemai tam tikrų vaistinių injekcijų, bet jų nepakanka, gal jos ne visada yra taiklios.

Pedagogų bendruomenei kol kas nekeičiant planų dėl penktadienį prasidėsiančio streiko, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad švietimo darbuotojai nesiims kraštutinių protesto priemonių. Politikė tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei profesinės sąjungos pasieks kompromisą, o Seimas savo ruožtu biudžete numatys reikiamas lėšas mokytojų algų kėlimui.

Vilniaus taryba šią savaitę atmetė opozicijos siūlymą pedagogams skirti 100 eurų kanceliarinėms priemonėms įsigyti, sostinės meras Valdas Benkunskas tokią iniciatyvą vadina politikavimu. „Tai nėra kanceliarinės priemonės. Kanceliarinės priemonės užima tik nedidelę dalį. Jūs žinote, kad tai yra ir metodinė medžiaga skaitmeniniam priėjimui prie metodinės literatūros, testų, egzamino užduočių, tam taip pat reikalinga licencija.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį susitiks su profesinių sąjungų atstovais, pateiks siūlymus dėl algų mokytojams kėlimo. Kaip BNS nurodė ministerija, susitikime bus tariamasi dėl profesinių sąjungų iškeltų visiems mokytojams bendrų reikalavimų: mokytojų darbo užmokesčio didinimo, klasių dydžių ir darbo krūvio mažinimo. „Bus aptariamos konkrečios įgyvendinimo galimybės“, – BNS nurodė ministerija.

Duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ skelbia teikianti siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl kolektyvinės šakos sutarties, kritikuoja ją nutraukusius kolegas nesilaikant taisyklių.  Federacija antradienį pranešė surengusi švietimo ugdymo įstaigų apklausą ir ŠMSM pateikusi Švietimo ir mokslo šakos Kolektyvinės sutarties papildymus bei siūlymus, kurie bus svarstomi šalių posėdyje.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo. „Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose penktadienį prasideda mokslo metai, bet šiemet šventines nuotaikas temdo mokytojų profesinių sąjungų planai streikuoti, jeigu Vyriausybė dar šiemet nesiims didinti atlyginimų pedagogams. Dėmesį švietimo bendruomenei parodyti tradiciškai žada ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda šia proga mokinius sveikins Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, o studentus – Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventėje.

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų. „Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime.

Liko daugiau nei savaitė pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad pasirinkusiems mokytojo profesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta tiksliųjų specialybių mokytojų. Ir ne tik jų – pedagogų bazei senstant, o jaunimui vengiant rinktis pedagogines studijas, mokytojų stygius gali netrukus būti tiesiog katastrofiškas, rašo naujienų portalas „Rinkos aikštė“. Ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės kovoja viena su kita, bandydamos persivilioti specialistus pas save. Bėda – patys pedagogai nemano, kad sukurtos motyvacijos programos veikia.

Sugriuvus Tilto gatvės tiltui per Nevėžį, o Vilainių tiltą žadant baigti statyti tik vasarai įpusėjant, nemaža dalis gyventojų susiduria su padidėjusiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis, kai tenka važiuoti kone 20 kilometrų ilgio aplinkkeliu, skelbia „Rinkos aikštė“. Kėdainių rajono Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ bendruomenė – ne išimtis.

Lietuvoje disleksiją turinčių vaikų – daug.  Ir tokį sutrikimą turinčių vaikų tėvai skundžiasi gaunantys per mažai pagalbos mokykloje. Esą dažnai pedagogai net nesigilina, koks konkrečiai sutrikimas kamuoja vaiką, tad neturi ir specialių planų, kaip su tokiais vaikais dirbti. Ir nors prieš beveik metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo ir daugiau specialistų ir daugiau dėmesio tokiems vaikams, šiandien situacija nesikeičia.

Kasmet registruojama vis daugiau seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, tačiau tai galima sieti ir su tuo, kad su vaikais dirbantys asmenys vis labiau išmoksta atpažinti šį draudžiamą elgesį, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Mokyklos jau ne vienerius metus trūkstamų pedagogų paieškas pradeda iš anksto – kai kurių reikalingų disciplinų specialistų ieškoma nuolat. Artėjant rugsėjui, tik dar labiau aktyvėja jų darbo paklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale – apie 800 laisvų darbo vietų mokytojams.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį svarstys motyvacinę priemonę naujai dirbti pradedantiems pedagogams – finansinę kasmėnesinę 300 eurų paramą. Ją mokytojams planuojama mokėti nuo rugsėjo iki kalendorinių metų pabaigos. Šia priemone savivaldybė nori į švietimo įstaigas pritraukti naujus talentus ir skatinti grįžti iš mokyklų dėl mažų atlyginimų pasitraukusius pedagogus.

Vis augantis Vilnius kompleksiškai sprendžia pedagogų trūkumo iššūkius: sostinės Taryba komitetuose svarstys naują motyvacinę priemonę – skirti papildomą kasmėnesinę 300 eurų paskatą pedagogams, kurie pasirinks mokyti Vilniaus mokyklose naujais mokslo metais. Tikimasi, tai padės pritraukti naujų talentų, o taip pat paskatinti sugrįžti į mokyklas tuos pedagogus, kurie yra pasitraukę.

Lietuvoje trūksta mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių jaunuolių įsidarbina mokyklose. Dėl to valdžia studentams, kurie pasirašys darbo sutartis su ugdymo įstaigomis ir sutiks bent trejus metus dirbti Lietuvos mokyklose, duos 500 eurų mėnesines stipendijas. Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.

Amžinas mokyklų direktorių galvos skausmas – pedagogų trūkumas. Pastebima, kad norinčiųjų studijuoti pedagogikos studijos, ypač prioritetinėse srityse, kasmet mažėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam, kad pritrauktų daugiau specialistų, siūlo prioritetinėms grupėms mokėti 300 eurų stipendiją, o paskutiniojo kurso studentams, kurie 3 metams pasirašys darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybe, mokėti ir 500 eurų stipendiją.

Vaiko teisė į švietimą – nenuginčijama ir neliečiama. Pabėgėlių vaikams ministerija organizavo lietuvių kalbos pamokėles, o neabejingi pedagogai subūrė savanorių komandą ir pasiūlė kur kas daugiau mokomųjų dalykų. Savanorių koordinatorius atskleidė, kad likimo nuskriaustiems migrantų vaikams švietimas neapsakomai svarbus, o pabėgėlių gretose yra itin išsilavinusių žmonių. Vienas iš jų net prisijungė prie savanorių ir moko vaikus matematikos.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo sistema Lietuvoje toli gražu ne pati tobuliausia. Jau dabar trūksta mokytojų, o specialistai tikina, kad kuo toliau, tuo bus prasčiau. Valdininkai aiškina, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą, tačiau tuo pat metu iš klasių trauktis nusprendžia vis daugiau pedagogų. Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Priverstinio darbuotojų skiepijimo ir testavimo klausimas atsidūrė aklavietėje. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pripažįsta, kad negalima versti mokytojų ar kitų darbuotojų tirtis ar skiepytis nuo Covid-19. Dabar Seimas prašo Vyriausybės pagalbos, kad ši su specialistais ir epidemiologais nuspręstų, kaip bus sprendžiama ši problema. Savo ruožtu Vyriausybė mato galimybę privalomai testuoti švietimo darbuotojus.

Šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pasiskiepijo 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpestį savo bei aplinkinių sveikata.