NATO sąjungininkės tikisi, daugiausia tylėdamos, deeskaluoti tiesioginę politinę krizę ir tyliai stumti Ukrainą mūšio lauke tam, kad būtų smogtas pražūtingas smūgis Rusijai. Geriausia smogti priešui, kai jis ima byrėti, o Kyjivui būtų sunku rasti kariškai ir politiškai labiau sužeistą Rusiją, nei ji yra dabar.
Viešumoje Amerikos ir Europos lyderiai pabrėžė, kad ruošiasi bet kokiai baigčiai, nes vis dar neaišku, kur galiausiai nuves samdinių maištas. Sukilimui vadovavęs „Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas vėl pasirodė viešumoje, teigdamas, kad jis protestavo, bet neketino nuversti Rusijos vyriausybę. Jis taip pat reikalavo, kad jo sukarintos pajėgos ir toliau galėtų veikti.
„Dar per anksti daryti galutinę išvadą, kur tai gali nuvesti“, – pirmadienio popietę sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Šiuo metu Europos pareigūnai nemato didesnės grėsmės žemynui, net ir stebint ženklus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino du dešimtmečius trukusi vienvaldystė pamažu ima slysti jam iš rankų.
Vakarų sąjungininkai santykinį ramumą aiškina tuo, kad jiems pavyko ramiai išlaukti 24 valandas trukusį Prigožino pykčio priepuolį. Tuo metu, kai asmeninė Prigožino armija judėjo link Maskvos, aukšto rango Bideno administracijos veikėjai ir jų kolegos Europoje susitarė tylėti, plačiai nekomentuoti ir likti neutraliais šios maišto akivaizdoje, sakė JAV ir Europos pareigūnai. Tokią poziciją patvirtina ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pastarosiomis dienomis kartojama frazė, kad „tai, kas vyksta Rusijoje yra jų vidaus reikalas“, o NATO šalys to plačiai nekomentuoja ir tuo labiau – nesikiša.
Pirmadienį Liuksemburge vykusiame aukščiausių ES diplomatų susitikime kelių šalių pareigūnai elgėsi taip, tarsi nieko neįvyko. Niekas nenorėjo suteikti Kremliui galimybės teigti, kad Vašingtonas ir jo draugai stovi už Wagnerio grupės ir taikosi į Rusijos kariuomenės pareigūnus.
„Mes aiškiai pasakėme, kad nedalyvavome. Mes neturėjome su tuo nieko bendra“, – pirmadienį Baltuosiuose rūmuose sakė Bidenas. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pranešė, kad Rusijos režimas vis tiek nagrinės galimą Vakarų šnipų įsitraukimą į maištą.
Platesnis klausimas yra tai, kaip ir ar gali šis precedento neturintis momentas pakeisti Ukrainos likimą kaip jos sustojusį kontrpuolimą.
JAV ir kai kurios Europos šalys jau kelias savaites ragino Ukrainą greičiau ir griežčiau judėti priešakinėse linijose. Manoma, kad Kyjivas elgiasi pernelyg atsargiai, laukdamas puikių oro sąlygų ir kitų veiksnių, prieš smogdamas Rusijos įtvirtinimams.
Dabar, kai buvo atskleistos politinės ir karinės Maskvos silpnybės, Ukraina turi galimybių „langą“ ir gali peržengti pirmąsias gynybines pozicijas, sakė vienas JAV pareigūnas. Kiti JAV ir Europos politikai mano, kad Rusijos kariai gali sudėti ginklus, jei Ukraina fronte ims viršų, o Kremliaus valdymo ir kontrolės problemos išliks.
„Panašu, kad Rusija neturi nepaduotų sausumos pajėgų, reikalingų atremti daugybę grėsmių, su kuriomis dabar susiduria Ukrainoje, mat frontas tęsiasi daugiau nei 200 kilometrų nuo Bakhmuto iki rytinio Dniepro upės kranto“, – sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad iš jų pusės nėra tikslingo delsimo. Rusijos oro galia, minų laukai ir blogas oras trukdė Kyjivo pažangai fronte ir pripažįsta, kad nori galėti judėti greičiau. „Mes judame į priekį skirtingose fronto linijos dalyse“, – interviu sakė Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo patarėjas Jurijus Sakas.
„Anksčiau nebuvo įmanoma įvertinti Rusijos gynybos tvirtumo“, – pridūrė Sakas. „Tik dabar, kai atliekame aktyvias zondavimo operacijas, gauname geresnį vaizdą. Gauta informacija bus įtraukta į kitus mūsų puolimo operacijų etapus“.
Analitikai jau seniai perspėjo, kad nepaisant Ukrainos pajėgų mokymų Vakaruose, mažai tikėtina, kad jie kovos kaip NATO pajėgos. Kyjivas vis dar taiko alinimo strategiją, nepaisant pastaruoju metu vykusių kombinuotųjų ginklų operacijų, manevrinio karo ir ilgesnio nuotolio tiksliųjų raketų manevrų.
Pirmadienį vykusiame aukščiausių ES diplomatų susirinkime Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad dabar pats laikas į Kyjivo arsenalą pumpuoti daugiau artilerijos sistemų ir raketų, įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir paspartinti Ukrainos pilotų mokymus, kad šie galėtų naudotis pažangiais naikintuvais. „Visi šie žingsniai kartu leis išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas“, – tvirtino jis.
Tuo tarpu Europos pareigūnai stebi Rusiją, nes jie svarsto apie pačios NATO saugumą.
„Manau, kad niekas dar nesuprato, kas vyksta Rusijoje . Atvirai pasakius, manau, kad ir Kremlius neturi supratimo, kas vyksta jų šalyje“, – šmaikštavo Latvijos užsienio reikalų ministras ir išrinktasis prezidentas Edgars Rinkēvičs interviu telefonu pirmadienio popietę.
„Esame pasirengę, kaip visada, įvairiems scenarijams“, – žurnalistams sakė britų premjeras Rishi Sunakas.
NATO sąjungininkai ir toliau stebės, ar Rusija pradės byrėti, ar Kremliaus viršūnėje esantis autokratas galės sulaikyti savo tautą pjaudymu ir lipnia juosta.
„Klausimas, kaip Putinas dabar reaguos į jo viešą pažeminimą. Jo reakcija – išsaugoti savo veidą ir atkurti autoritetą – gali būti tolesnis susidorojimas su bet kokia opozicija ir suintensyvintos karo pastangos Ukrainoje“, – sakė Centrinės Europos gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad netikima, jog Putinas pasitelks branduolinius grasinimus, mat grėsmė jo valdžiai ateina ne iš išorės, bet ir vidaus.
Tuo tarpu Rytų Europos diplomatas sakė: „Mes padidinsime stebėjimą ir žvalgybos pastangas. Gali būti įgyvendinamos papildomos sienos apsaugos priemonės. Mums reikia daugiau sąjungininkų pajėgų“.
