Tiesa, dalis ekspertų tokį planą vadina priešrinkiminiu pažadų rinkiniu, kuris vargu ar pagerins Lietuvos oro kokybę.
Marijampolietis Albinas į techninės apžiūros centrą atvyko savo senutėliu „Vokswagen Sharan.“ Tačiau vyras iš kitų neišsiskiria, mat Lietuvos automobilių parkas vienas seniausių Europoje, transporto priemonių amžiaus vidurkis siekia net 15 metų.
Albinui techninės apžiūros centro darbuotojai tikrina ne tik automobilių stabdžių sistemos ar žibintų būklę, bet ir išmetamąsias dujas. Jei jose kenksmingų medžiagų koncentracija per didelė, techninės apžiūros talono Marijampolietis negaus. Valdžia nori, kad lietuviai persėstų prie naujesnių automobilių.
Vyriausybėje aplinkos ministras pristatė taršos mažinimo planą, kuriame siūloma vairuotojams atsikratyti senų transporto priemonių. Jei savo seną dūmijantį ir aplinkiniams žmonėms sveikatą gadinantį kledarą priduosite į metalo laužo supirktuvę, valdžia pasiūlys 2 variantus. Nemokamai tam tikrą laiką važinėtis viešuoju transportu arba 1000 eurų, kuriuos bus galima išleisti naujesnio automobilio pirkimui.
„Planuojam, kad apie 1000 ar mažiau, ar daugiau, vėlgi bus tam tikri skaičiavimai. Pačiai priemonei įgyvendinti yra numatyta dėl automobilių senų atsisakymo tai apie 30 milijonų eurų, tai iš tiesų nemaža suma“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Anksčiau taršos mažinimo plane buvo kalbama ir apie didesnius mokesčius aplinką teršiančių automobilių savininkams, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta.
„Kur galim pasiekti rezultatus tokius pačius, naudojant gyventojų skatinančiąsias priemones, tai yra gerokai veiksmingiau negu nustatyti priemones, siekiant rezultato su sankcijomis, baudomis, finansiniais apribojimais“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Kaip konkrečiai bus dalinami pinigai, dar neaišku, tačiau kalbama, kad naujesniu automobiliu bus laikomas tas, kuris atitiks mažiausiai EURO5 standartą. Tiesa, naudotų automobilių rinkos ekspertai aiškina, kad tokia parama vargu ar padės sumažinti taršą. Jei parama bus 1000 eurų, ja pasinaudoti galės iki 30 000 žmonių, o senesnių nei EURO5 standarto automobilių Lietuvoje yra 40 kartų daugiau – milijonas du šimtai tūkstančių.
„30 000 automobilių sudaro maždaug 2 proc. automobilių parko. Tai galima sakyti, kad Aplinkos ministerija taikosi į labai mažą dalį“, – sako skelbimų portalo atstovas Matas Buzelis.
Tiesa, ekspertai priduria, kad tūkstantis eurų naudotam automobiliui yra nemaža suma.
„Paprastų ekonominės klasės automobilių galima surasti už 2000 eurų, jie bus 2010 metų, pavyzdžiui“, – sako M. Buzelis.
Tai ne viskas. Gyventojams valdžia siūlo atsinaujinti ne tik automobilius, bet ir šildymo katilus. Jei išmesite savo seną krosnį, pusę naujo katilo ar geoterminio šilumos siurblio kainos kompensuos valstybė.
„Šildymo priemonės galės būti pakeistos į efektyvius biokuro katilus, ne žemesnius, kaip 5-os klasės. Tai reiškia, kad jie turės turėti automatizuotą padavimą atitinkamas emisijos klases į aplinką“, – sako Aplinkos ministerijos atstovas Vitalijus Auglys.
Politikai ir aplinkosaugos specialistai mano, kad kovos su tarša planas savaime nėra blogas, tačiau dalį jame išvardintų priemonių esą drąsiai galima vadinti rinkiminiais pažadais.
„Kur dabar kaimo močiutė, iš kur ji tą geoterminį šildymą įsirengs? Taigi nerealistiška, o būtent kaimo močiučių kaminukai, jie ir yra nemažas taršos šaltinis“, – sako Linas Balsys.
„Niekas nežino, kaip čia bus su tais 30 milijonų, gal žmonės pasikeis, o gali atsitikti taip, kad labai mažai. Jis yra populiarus, populistinis planas, kuriame pasakyta, neduok Dieve, kas nors sujudėtų“, – sako buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Taršos mažinimo planas kuriamas dešimtmečiui. Ar Vyriausybė kasmet išdalins gyventojams po 30 milijonų, neaišku. Aplinkos ministerija taip pat neatmeta galimybės, kad plano priemonėms nepasiteisinus, politikai bus priversti grįžti prie nepopuliarių sprendimų, pavyzdžiui, apmokestinti taršius automobilius. Jei Lietuva nekovos su tarša, jai gali tekti mokėti baudas, kurios siekia šimtus milijonų eurų.
