„Niekas nepakito. Neseniai įvyko amerikiečių rotacija, pratybos yra suintegruotos, viskas vyksta pagal planą. (...) Galiu drąsiai ir atsakingai pasakyti, kad karinėje plotmėje nėra jokių signalų, kad kažkas čia keistųsi. Buvo pamąstymų ir žinučių, kad amerikiečiai nori sumažinti tam tikras išlaidas gynybai arba permesti jas į kitus regionus, kas yra labai suprantama. Tačiau reikia nepamiršti, kad (...) buvo aiškus kitas steitmentas – o gal Europa susimokės, kad prisidėtų prie saugumo“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė R. Vaikšnoras.
„Aš tikiu NATO ir tikiu, kad amerikiečiai, kaip pati galingiausia valstybė pasaulyje, išliks taip pat atsidavę dėl to, dėl ko po karo buvo sukurta ta organizacija“, – akcentavo jis.
Kariuomenės vado teigimu, šiuo metu nėra atsiradusių papildomų grėsmių Lietuvai. Visgi, generolas ragina Europą telktis, kad derybose dėl taikos būtų sutarta dėl Ukrainai, o ne Rusijai palankių terminų. Pasak jo, kitu atveju grėsmės lygis automatiškai padidėtų.
„Dabar iškyla grėsmė visai Europai, nes jeigu taikos susitarimas bus pasirašytas ne ukrainietiškais terminais – Putinui tai bus signalas, kad kolektyviniai Vakarai nesugebėjo niekaip atgrasinti ir reiškia galima eiti toliau“, – dėstė R. Vaikšnoras.
„Rusijos kariuomenė padidėjo beveik tris kartus, nors jie kariavo. Jų karo ekonomika, nesvarbu, kad fronte praranda nemažai – jie sugeba atstatyti, galbūt modernizuoti iš senų savo sandėlių. Tai rodo, kad jie yra pasiryžę tęsti tą karą. Jeigu taika bus sudaryta ne Ukrainai palankiomis, o Rusijai palankiomis sąlygomis – grėsmė automatiškai mums kyla“, – pabrėžė jis.
Rusija gali pasinaudoti susitelkimo trūkumu
Vertindamas galimas rizikas kariuomenės vadas pabrėžė, jog Rusija galėtų pasinaudoti NATO valstybių susitelkimo trūkumu. Todėl, pasak jo, sąjungininkai turi vieningai dirbti dėl priešiškų valstybių atgrasymo.
„Ryžtis kovoti su NATO valstybe – yra kažkas ties beprotybės riba. Tačiau žinant Rusiją, kurie yra oportunistai, jie gali pasinaudoti, jeigu yra susilpnėjęs Europos ir NATO valstybių sutelktumas. Net Ukrainos atžvilgiu yra keletas šalių, kurios ne visada palaiko tas idėjas tiek sankcijų, tiek paramos Ukrainai lygmenyje. Putino režimas gali pasinaudoti, ar pasinaudos – nežinome, tačiau yra tokia galimybė“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Jeigu rodysime silpnumą ir mūsų potencialus priešininkas, šiuo atveju Rusija galbūt kartu su Baltarusija, pajus, kad mes neinvestuojame į gynybą, mūsų visuomenė nėra susitelkusi, kad atsainiai žiūrime į tėvynės gynybą – tai prielaidos būtų pabandyti pratestuoti NATO vienybę. Kartu su sąjungininkais, su visuomene turime daryti viską parodant, kad bet koks ketinimas, nors žingsnis į mūsų teritoriją – gaus per nosį, gaus atgal. Ne vien tik ten, kur įžengė priešiškas purvinas batas, bet gaus atkirtį giliai į jų užnugarį – ten, kur skauda, ten, kur yra jų sutelktos priemonės“, – pridūrė jis.
R. Vaikšnoras tikina, kad šiuo metu Lietuva laikosi atgrasymo pozicijos ir didina gynybos pajėgumus. Todėl, pasak jo, net jei nepavyktų atgrasyti priešo, tikėtina, kad ketinimai pulti būtų laiku pastebėti ir užkardyti.
ELTA primena, kad į Baltuosius rūmus grįžęs Donaldas Trumpas pradėjo derybas dėl taikos trejus metus nuo karo kenčiančioje Ukrainoje. Pastaruoju metu neabejojama, kad jų metu Rusija gali grįžti prie 2021 m. keltų ultimatumų NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negalėtų priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Todėl D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu ir didelis dėmesys Rusijos lūkesčiams kelia nerimą Europos valstybėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
