Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad per pirmąją karantino savaitę sumažėjo vaiko teisių specialistų iškvietimų.
„Dėl paprastos priežasties – įvedus karantiną, atsirado kitoks reagavimas. Kaip ir policija, taip ir mes, nusistatėme kitus reagavimo parametrus“, – teigė A. Malinovskis.
Karantino laikotarpiu vaiko teisių specialistai reaguoja tik į labai skubius atvejus, kai yra smurto artimoje aplinkoje grėsmė.
„Tada reaguojama iš karto ir vykstama iš karto“, – pasakojo A. Malinovskis.
Visi kiti pranešimai, pasak jo, yra registruojami. Tačiau, kaip pastebi A. Malinovskis, jų taip pat sumažėjo.
„Tikriausiai todėl, kad šeimos skiria daugiau laiko vieni kitiems ir daugiau būna kartu“, – svarstė pašnekovas.
Vaiko teisių atstovo teigimu, tokiems neskubiems pranešimams priskiriami tokie atvejai, kai kaimynai išgirsta triukšmą, tėvų šventimą ir galvoja, kad vaikas nėra prižiūrimas. A. Malinovskio teigimu, tai yra vaiko teisių pažeidimai, tačiau jie priskiriami neskubiems.
Kaip tvirtino A. Malinovskis, vaiko teisių specialistai taip pats pasiruošę apsisaugoti nuo koronaviruso grėsmės. Skubių iškvietimų atvejų yra lengviau, sako jis, nes pirmiausia į įvykio vietą nuvyksta policijos pareigūnai, tad vaiko teisių specialistai jau žino, kokia padėtis ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.
„Turime priemones, kurios nuolat pildomos etapais, nes nebuvome pasiruošę ilgalaikiui karantinui. Per šią savaitę yra pildoma priemonėmis: vienkartinėmis pirštinėmis, antbačiais, kostiumais, respiratoriais. Visa tai pildoma ir pasiekia skyrius etapais“, – pasakojo A. Malinovskis.
Padaugėjo girtų paauglių
Nors iškvietimų vaiko teisių specialistai sulaukia mažiau, atėjęs karantinas atnešė naują problemą – padaugėjo paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų.
„Auga pranešimų skaičius apie paauglių piktnaudžiavimą alkoholiu ir apsinuodijimą alkoholiu. Jei paprastai per mėnesį mes tokių pranešimų turėdavome vieną, du, tai dabar per keturias šios savaitės dienas jų turime jau aštuonis. Kai pradedame aiškintis situacijas, išaiškėja, kad tėvai buvo darbe, o vaikai namuose. Trūko priežiūros.
Vaikai, naudodamiesi tuo, kad nereikia eiti į mokyklą, kad nėra tėvų šalia, nesilaikė karantino, susitiko su draugais ir vartojo alkoholį. Nėra taip, kad vaikas vienas namuose geria, ne, jis susitinka su draugais“, – išplatintame pranešime teigė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Per pirmas keturias šios savaitės dienas Vilniuje užregistruoti aštuoni paauglių piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, iš jų septyni apsinuodijimai, paaugliai gydomi ligoninėje. Kaune per tą patį laikotarpį užfiksuoti penki paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejai.
Pasak vaiko teisių specialistų, nors pagal galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą paauglys gali būti vienas namuose, tačiau už jo veiksmus atsako tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Jie taip pat privalo užtikrinti, kad vaikas laikytųsi karantino reikalavimų.
„Pagal teisės aktus paaugliai gali būti vieni namuose, tačiau tėvų atsakomybė yra pasirūpinti jų užimtumu, ką vaikai veiks likę vieni namuose. Tėvai turi domėtis kur vaikas yra ir ką veikia. Šiandieniniame pasaulyje turime nemažai galimybių ir pagalbininkų, juk turime įvairių ryšio priemonių ir reikia jomis naudotis“, – pabrėžė G. Batulevičius.
Budintys globėjai turi priimti vaiką
Kitas vaikų teisių sistemos „frontas“ – globos centrai ir budintys globėjai. Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, karantino metu globos centrų darbuotojams rekomenduota organizuoti klientams reikalingų būtinųjų paslaugų suteikimą dirbant nuotoliniu būdu, dažniau nei įprastai.
„Prasidėję kursai stabdomi, planuoti artimiausiu metu – nukeliami, o kai įmanoma – vykdomi nuotoliniu būdu“, – pasakojo E. Samoškaitė.
Ir nors daugelis paslaugų vykdoma nuotoliniu būdu, vaiką laikinai priimantys budintys globėjai, pasak ministro patarėjos, karantino metu privalo priimti vaiką, jeigu jam reikalingas laikinas prieglobstis.
„Esant informacijai, kad vaikui reikalinga izoliacija, budintys globotojai turėtų imtis visų atsargumo priemonių: užtikrinti, kad vaikas vengtų kontaktų su išore, patys vengti kontaktų, dezinfektuoti paviršius ir panašiai“, – tvirtino E. Samoškaitė.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad už nepilnamečių (asmenų iki 18 metų) veiksmus yra atsakingi jų tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Jie turėtų užtikrinti, kad vaikai ne tik laikytųsi karantino reikalavimų, bet ir nesielgtų netinkamai. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų pasirūpinti, kad vaikai pagal galimybes laiką praleistų naudingai.
Pasak vaiko teisių gynėjų, svarbu vaikui užtikrinti turiningą dienotvarkę: turi būti susitarimas ką vaikas veiks per dieną, kokios užduotys jam paliekamos namuose atlikti – buities darbai, užduotys susijusios su mokslu. Taip pat turi būti susitarta ką vaikas veiks laisvalaikiu. Turi būti aiškios ribos, vaikas neturi būti paliktas visiškai be priežiūros.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
