Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis karantino laikotarpiu numatoma parama darbdaviams, darbuotojams ir prižiūrintiems artimuosius.
Subsidijos verslui
„Šiomis dienomis milijonams žmonių visame pasaulyje keičiasi gyvenimo, darbo ir bendrai kasdienės sąlygos. Mes šiame laike persitransformuojame kaip visuomenė“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pagal naująją tvarką, darbdaviai, kurių veikla dėl karantino sustojo ar sulėtėjo, jau dabar gali skelbti prastovas, kurios būtų apskaitomos ir subsidija teikiama nuo karantino pradžios, kovo 16 d. Tačiau registruotis gauti subsidiją reikia nuo balandžio 5 d. Užimtumo tarnyboje.
„Visi verslai, kurie patiria vienokius ar kitokius sunkumus ir išleidžia darbuotojus į prastovą, turi teisę į subsidiją“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Ar verslas gaus 60 proc. ar 90 proc. subsidiją, Vyriausybė nuspręs kitą trečiadienį, kai bus patvirtintas visų ekonominės veiklos sričių, kuriems subsidija priklausys didesnė, sąrašas, sako ministras. Pasak L. Kukuraičio, į didesnę subsidiją pretenduos įmonės, kurių veikla draudžiama karantino metu.
Kviečia nepasirašinėti dokumentų
„Darbuotojus kviečiame nepasirašinėti jokių dokumentų, kur jaučiate, kad jūsų darbo sąlygos ar galimos garantijos yra mažinamos“, – į darbuotojus kreipėsi L. Kukuraitis.
Pasak jo, jei darbuotojas uždirba minimalią mėnesinę algą, pasiėmęs nedarbingumą dėl ligos, išmoką gaus mažesnę nei subsidiją, kurią darbdavys mokėtų už prastovą.
„Reikia įvertinti, ar darbdaviai teisingai elgiasi, nepažeidžia jūsų teisių. <...> Jeigu jaučiate, kad spaudimas yra didelis, verta pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija“, – patarė L. Kukuraitis.
Savarankiškai, pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą, dirbantys darbuotojai gaus fiksuoto dydžio išmoką – 257 eurus. Ši išmoka, pasak L. Kukuraičio, yra ne už karantino laikotarpį, bet už mėnesį.
„Išmoka priklausytų, jeigu krenta jų pajamos ir jeigu jie nedirba samdomo darbo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Šia išmoka galės pasinaudoti ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys, pavyzdžiui, pensininkai ir neįgalieji, bei tie, kurie pradėjo veiklą ir turi mokestines atostogas.
Dėl išmokos į Užimtumo tarnybą reikėtų taip pat kreiptis nuo balandžio 5 d.
Išmokos prilygs algai
Išmokas karantino laikotarpiu gaus ir tos šeimos, kurios prižiūri žmones su negalia ar senjorus, kurie lankė dienos centrus. Karantino laikotarpiu dienos centrai uždaryti, tad, anot ministro, žmonės, kurie negali dirbti nuotolinio darbo ir iš namų prižiūrėti neįgaliųjų ir senjorų, pretenduoja į ligos išmoką.
„Keičiasi ir tai, kad vaikus galės prižiūrėti ne tik tėvai, bet ir seneliai“, – paskelbė L. Kukuraitis.
Tai galios tik tiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu.
„Tokiu būdu seneliai gali imti nedarbingumo pažymėjimą ir gauti ligos išmoką“, – pažymėjo ministras.
L. Kukuraičio teigimu, žmonės, kurie susirgo koronavirusu atlikdami profesinę pareigą, gaus kompensaciją, kuri prilygs 100 proc. jų „į rankas“ gaunamam darbo užmokesčiui. Anot ministro, į šią grupę patenka medikai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, kasininkai, vaiko teisių specialistai.
„Pirmiausia dėmesys buvo medikams, bet vėliau, bekalbant Vyriausybėje, tos grupės praplėstos“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Šalyje paskelbus karantiną, nemokamas maitinimas vaikams turi būti teikiamas
„Savivaldybes įpareigojom, kad maitinimas būtų teikiamas. Visos savivaldybės turi lėšas šitam maitinimui užtikrinti“, – sakė L. Kukuraitis.
„Mes kreipėmės į savivaldybes, kad ir šiuo laikotarpiu maitinimas būtų užtikrintas ir kai kurios savivaldybės tikrai tai daro paketų būdu, kad vaikai nebūtų vienoje erdvėje ir nesukeltų rizikos vienas kitam“, – kalbėjo ministras.
Šiuo metu nemokamą maitinimą mokyklose gauna vaikai iš nepasiturinčių šeimų.
Siekdama pažaboti naujojo koronaviruso plitimą Vyriausybė ketvirtadienį nutarė nuo kovo 16 dienos iki kovo 27 dienos nutraukti ugdymo procesą visoje šalyje.
Visas sąrašas priimtų sprendimų:
PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Kreiptis dėl subsidijos bus galima nuo 2020 m. balandžio 5 d.
Tačiau subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms. Viešosios įstaigos patenka tarp darbdavių, kurie gali pretenduoti į subsidiją.
Valstybės subsidijų dydžiai:
60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
Didesnė subsidija bus mokama įmonėms iš sektorių, kur yra nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu. Nutarimą projektą su sektorių sąrašu Vyriausybė patvirtins artimiausiu metu.
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
FIKSUOTA IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie šalia nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, bus mokama fiksuota 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį.
Dėl fiksuoto dydžio išmokos reikės kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 5 dienos.
Išmoka priklausys visiems, dirbantiems savarankiškai, kurie:
Iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą.
Yra sumokėję privalomas socialinio draudimo įmokas bent už 3 mėn. per pastaruosius metus ir neturi jokių įsiskolinimų „Sodrai“.
Nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.
Fiksuoto dydžio išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas susimoka kartą per metus deklaruodami pajamas, nes jie yra sumokėję visas įmokas, kurias tuo metu faktiškai reikėjo sumokėti, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos kas mėnesį – už einamąjį mėnesį.
Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.
MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta.
PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.
DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).
Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.
ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmokos mokėjimas galės trukti ilgiau – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.
Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai.
Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas.
Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką.
Sunkių lėtinių ligų sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tarp jų patenka tokios ligos kaip epilepsija, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas ir panašiai. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
NUŠALINIMAS NUO DARBO. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
