Karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo šio pirmadienio ir kol kas tęsis iki kovo 30 dienos. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį sakė, kad jis pratęstas gali būti jau kitą savaitę vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.
„Kiek tęsis, aš nedrįsčiau spėlioti, jei plitimas sustos, dar nereiškia, kad karantinas gali būti atšauktas. Net Kinija jo neatšaukinėjo, laukė, kol atvejų skaičius sumažėjo iki minimalaus. <...> Matysime pagal aplinkybes, kada tai įvyks“, – kalbėjo A. Veryga.
Karantinas iki gegužės?
Ketvirtadienį naujienų portalas 15min skelbė, kad, jų žiniomis, Vilniaus universitetas ir kitos mokymo įstaigos jau gavo neoficialių pranešimų, kad planuotų nuotolinį mokymą iki pat gegužės 1 dienos.
„Kad konkrečiai iki gegužės tai ne, tikrai ne“, – pasirodžiusią informaciją naujienų portalui tv3.lt komentavo Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Komunikacijos poskyrio vadovė Rima Juciutė.
Pasak jos, praėjusią savaitę susirinkusi universiteto koronaviruso prevencinė grupė priėmė sprendimus, susijusius su nuotoliniu mokymu, galiojančius tik per dvi karantino savaites.
„Kitas mūsų grupės susitikimas yra kovo 24 d. Tada, atsižvelgę į visą situaciją, žiūrėsime, kaip elgtis dėl karantino ir nuotolinio mokymo. To tokio [įsakymo], kad va, dabar, iki gegužės, tai tikrai ne. Žinoma, viskas labai priklausys nuo Vyriausybės veiksmų, kas ir kaip, kokios rekomendacijos ateis“, – kalbėjo R. Juciutė.
Nenori iškart sustabdyti šalies judesio
Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Vyriausybė dar nesvarsto, ar pratęsti karantiną ir, jei taip, kiek laiko.
„Šiuo metu, tik prasidėjo tas paskelbtasis karantinas, reikia pasižiūrėti, kokios bus tos tendencijos“, – kalbėjo G. Surplys.
Nors užsikrėtusiųjų skaičius auga, o ir vis daugiau tautiečių grįžta į Lietuvą, pašnekovo nuomone, situacija yra valdoma. Pasak jo, valdžia neturėtų imtis drastiškų sprendimų ir pratęsti karantino, pavyzdžiui, iš karto dar mėnesiui.
„Tiesiog mes nenorime iš karto sustabdyti ir mokyklų, ir kito judesio Lietuvoje. Pagal situaciją Vyriausybė reaguos ir bus tie sprendimai priimti“, – sakė G. Surplys.
Lietuva gali tapti sėkmės istorija
Premjero patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ tvirtino, kad karantino trukmė priklausys nuo pačios visuomenės elgesio ir aplinkybių regione.
„Dabar turime visai kitą režimą, visai kitą judėjimą. Kiekvienas matome ir gatvėse, kad labai pasikeitusi situacija. Socialinių kontaktų mažėjimas pagrindinis prevencijos įrankis, tam, kad mes sustabdytume tos kreivės staigų kilimą. <...> Jeigu mes turėsime tos kreivės kilimą, bet jis yra po mūsų galimybėmis susidoroti su ta situacija <...>, tai mes šiems iššūkiams esame pasiruošę“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Pasak A. Pikžirnio, jei Vyriausybė nebūtų pritaikiusi karantino sąlygų, aukų nuo koronaviruso skaičius galėjo siekti iki poros tūkstančių.
„Su karantino sąlygomis, mes tikimės, kad tai pavyks suvaldyti, tai pavyks užkardyti ir tokių apmaudžių atvejų išvis neturėsime arba turėsime pavienius“, – teigė A. Pikžinis.
Premjero patarėjo nuomone, svarbus veiksnys, siekiant užkirsti kelią koronaviruso pandemijai šalyje, yra ne tik pačio karantino įvedimas, bet ir kaip jo laikosi šalies visuomenė. A. Pikžinio įsitikinimu, jei gyventojai vadovausis rekomendacijomis ir nurodymais, Lietuva gali tapti sėkmės istorija, kaip pavyko suvaldyti koronaviruso plitimą.
„Jeigu mėgsime iš ligoninių, jeigu mes nevengsime socialinio kontakto, jeigu ieškosime būdų, kaip apeiti karantinavimo sąlygas, tai natūralu, tai bus mūsų visų, kaip visuomenės atsakomybė, už tas aukas, kurias patirsime“, – įsitikinęs A. Pikžirnis.
Svarsto apie komendanto valandą?
Tačiau ne tik karantinas artėjančias savaites gali suvaržyti tautiečių gyvenimą. Trečiadienį A. Veryga tvirtino, kad neatmeta galimybės, kad galėtų būti įvesta ir komendanto valanda kaip kitose šalyse.
„Jei būtų didesnis protrūkis, visaip galėtų būti, tokie atvejai yra numatyti“, – teigė A. Veryga.
G. Surplys naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad kol kas konkrečių planų dėl komendanto valandos įvedimo nėra, tačiau situacija gali greitai pasikeisti, jei Lietuvoje būtų užfiksuotas didesnis koronaviruso protrūkis. Pasak jo, tokiu atveju, jei protrūkis būtų užfiksuotas konkrečioje Lietuvos vietoje, būtų kalbama ir apie susisiekimo ribojimus su konkrečiomis savivaldybėmis.
„Karantinas tą ir suteikia, tiek visoje valstybės teritorijoje taikyti tam tikrus apribojimus, tiek, esant poreikiui, izoliuoti atskiras savivaldybes, kad į jas nebūtų galima patekti ir iš jų nebūtų galima išvažiuoti ir ten taikyti griežtesnes ribojimo priemones. Viskam esame pasiruošę, bet viskas keisis pagal tai, kaip plis virusas Lietuvoje“, – komentavo G. Surplys.
Gydytojas: anksti kalbėti apie karantino pratęsimą
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt, teigė, kad gali prireikti daugiau nei dviejų savaičių karantino ir jis gali užsitęsti. Tačiau pabrėžė – dvi savaitės dažniausiai yra pasitaikantis inkubacinis periodas.
„Jis galio būti trumpesnis, gali būti ilgesnis, bet per tas dvi savaites didžioji dauguma tų grįžusių susirgs, kurie parsivežė virusą. Labai tikimybė, kad tas dvi savaites reikės pratęsti, bet šiandien dar anksti apie tai kalbėti”, – kalbėjo V. Usonis.
Pasak jo, šios savaitės pabaigoje, kitos savaitės pradžioje bus matyti aiškesnis vaizdas, kiek Lietuvoje yra užsikrėtusių, ar infekcija plinta šalies viduje. Pagal šiuos duomenis, anot V. Usonio, galima bus objektyviau prognozuoti ateitį.
Profesorius pabrėžė karantino svarbą ir teigė, kad viską reikia pradėti nuo savęs.
„Jei užtikrinsime saviizoliaciją, kad savanoriškai sau pirmiausia pritaikome karantinines priemones, tiek apsaugome save nuo užsikrėtimo, tiek ir prisidėsime prie ligos plitimo visuomenėje ribojimo“, – teigė V. Usonis.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
