Vilniaus miesto savivaldybei pristačius naują idėją – į sostinės viešojo transporto infrastruktūrą įtraukti laivus, kai kurie šią idėją sveikina, o kai kurie smerkia.
Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacija „LITBOAT“ prezidentas Karolis Valenta teigia, kad asociacijos nariai į Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą įrengti viešąjį vandens transportą vertina teigiamai.
„Visada yra gerai, kai yra kuriama nauja infrastruktūra ir tikimės, kad ji galėtų būti pritaikyta ne vien tik viešajam transportui, bet ir būtų galimybė pritaikyti ją ir kitų juridinių ar fizinių asmenų judėjimui ar švartavimuisi prie krantinių. Tada galėtų vystytis ir daugiau kitų pramoginės laivybos nuomų ar turistinių ir kitų sektoriaus dalyvių, bet suprantam, kad viskas ne iš karto pasidaro“, – sako K. Valenta.
Visgi, kai kuriems dėl naujojo viešojo transporto kyla pasipiktinimas. Štai Vilniaus miesto tarybos narys esantis opozicijoje Aleksandras Nemunaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje idėją išvadino „Durnių laivu“ visomis prasmėmis.
„4 laiveliai po 450 tūkst. eurų, „vairuotojai“, papildomi etatai („Grinda“, „JUDU“, VMS), stotelių įrengimas. Kam? Kad kartą per 30 minučių vasaros laiku (gegužė- spalis) kateriukas pervežtų max 30 žmonių? Mes kalbame apie 60 žmonių per valandą pervežimą? Čia tuo atveju, jei keleiviai bus pasiruošę mokėt 3 eurus už vienkartinį bilietą“, – rėžia A. Nemunaitis.
Reikia atlikti namų darbus
„LITBOAT“ prezidentas pabrėžia, kad tam, jog Vilniuje galėtų plaukioti naujasis viešasis vandens transportas, prieš tai reikia pasirūpinti, kad būtų gerai sutvarkytos sostinės krantinės, kurios būtų pritaikytos laivų švartavimuisi.
Be to, K. Valentos teigimu, kadangi planuojama, kad viešojo transporto laivai bus elektriniai, taip pat reikėtų pasirūpinti ir atitinkama infrastruktūra laivų sustojimo stotelėse – įrengtos elektros stotelės, būtų galimybė išsiurbti vandens nuotekas iš laivo.
„Norėtųsi, kad tai nebūtų trumpalaikis projektas ir į viską būtų pažiūrėta šiek tiek plačiau. Tada jis (projektas – aut. past.) būtų tvaresnis“, – sako „LITBOAT“ prezidentas.
Vandens transportu užsiimančios įmonės Barža.lt vadovas Remigijus Kinas sako, kad nauji elektriniai autobusai turi potencialo tapti realia Vilniaus viešojo transporto dalimi.
Tačiau prieš tai savivaldybė turės atlikti daug „namų darbų“, kad būtų įrengtos patogios sustojimo stotelės laivams, patogios vietos sustojimo stotelėms, kad jos būtų suderintos su autobusų ir troleibusų stotelėmis.
„Manau tai realu. Aišku, ant vandens kitaip truputį, čia sezoniškas dalykas, tai visus metus to nepavyks padaryti (...) Bet šiaip tai pasaulyje praktikuojama gan“, – priduria R. Kinas.
R. Kinas, kaip pliusą įžvelgia ir tai, kad sostinėje, ruošiant viešąjį transportą ant vandens, bus sutvarkyta Neries upė – įrengta daugiau prieplaukų, įrengti patogūs sustojimai, išlipimai ir įlipimai po miestą keliaujantiems laivais.
Teigia, kad yra švaistomos biudžeto lėšos
Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos (NVTKA) pirmininkas Marius Markevičius naują viešąjį transportą sostinėje vertina skeptiškai ir sako, kad taip yra neefektyviai švaistomos miesto biudžeto lėšos.
Jo teigimu, pirmiau reikėtų sutvarkyti jau esamą viešąjį transportą, o ne „daryti tokius brangius šou“.
„Tai yra viešųjų ryšių triukas, o ne rimta susisiekimo priemonė. Mūsų suvokimu, vis dėlto reikia pirmiau sutvarkyti tai, kas perveža ir gali pervežti didžiąją dalį gyventojų. (...) Kai pagrindinių maršrutų tenka ir piko metu laukti virš 10-15 minučių, tai yra tikrai neadekvatu ir neatitinka europinės sostinės vardo visiškai“, – sako M. Markevičius.
Kritikos vandens transportui negaili ir socialdemokratas Mantas Martišius, kuris savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad iš principo idėja yra bloga.
„Įminkite mįslę: „Atrodo gražiai, bet bus blogai. Kas?“ Ats. Planuojama sostinės savivaldybės viešojo transporto paslauga Nerimi“, – rašo M. Martišius.
O blogiausia, anot politiko, yra tai, kad įrenginėjamas vandens transportas sostinėje bus apmokamas už vilniečių pinigus.
„Iš esmės turistams skirta pramoga bus apmokama visų vilniečių sąskaita. Už paslaugos organizavimą bus atsakinga SĮ „Susisiekimo paslaugos“, paslaugos operatoriumi paskirtas UAB „Vilniaus viešasis transportas“, UAB „Grinda“ bus infrastruktūros rangovas ir jos prižiūrėtojas. Miestiečiams pusę metų veikiantis žaisliukas kainuos 0,5 mln. eurų. Laivelius turės pirkti UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Kaip žinia, „Vilniuje juk jau seniai visi seni autobusai ir troleibusai pakeisti, tad pats laikas judėti į vandens transportą“, – komentuoja M. Martišius.
M. Markevičius pabrėžia, kad dažnai, bendraujant su Vilniaus miesto atstovais, teigiama, kad gerinti dabartinį viešąjį transportą mieste, neužtenka lėšų. Todėl jam atrodo nesuprantama kodėl yra kuriama paslauga, kuri atsieis nemažai pinigų, tačiau realiai ja, anot M. Markevičiaus, naudosis labai mažai žmonių.
„Jeigu yra norinčių vystyti tokį transportą, prašom, leiskime privačiam verslui tai daryti, bet ne už miesto pinigus. Už savo pinigus tegul daro, kaip pramoginę atrakciją, kas iš esmės ir bus, bet tam neturėtų būti eikvojamos miesto biudžeto ir mūsų visų lėšos. O tas lėšas geriau nukreipti į esamo transporto vystymą – intensyviam kursavimui, kad iš tikrųjų būtų patogus ir intensyvus susisiekimas mieste, ne tik tai piko valandomis, kai šiek tiek daugiau transporto mieste, bet visą dieną. Kad savaitgaliais nereikėtų 20-30 minučių laukti pagrindinėse miesto gatvėse, kad atvažiuotų kas nors“, – sako NVTKA pirmininkas.
„Labai liūdna, kad nueita į tokias viešųjų ryšių akcijas, o labai mažai galvojama apie tai, kiek tai bus efektyvu ir naudinga miesto gyventojui, apie kurio rūpinimąsi nuolatos kalbama“, – prideda jis.
Klausimų kelia laikas ir kainos
K. Valenta atkreipia dėmesį, kad miestiečiams kelionės elektriniais vandens autobusais gali atrodyti nepatrauklios dėl laiko sąnaudų, kadangi keliauti šiais laivais užtruktų – planuojama, kad vienas reisas užtruktų apie 45 minutes.
„Kaip turistas atvykęs žmogus plaukia iš lėto, grožisi vaizdais. (...) O žmogui, jei jis važiuoja į darbą, reikia tiksliai žinoti, kad jis tuo laiku bus ten, kur reikia“, – sako K. Valenta.
Apie tai savo „Facebook“ įraše pasisako ir M. Martišius, kuris tvirtina, kad miestiečiams toliau keliauti autobusu yra tiesiog dvigubai greičiau.
„Vandens transportas savo prigimtimi – lėtas. 8 val 2 min., Žirmūnų gale esančioje Šaltinėlio stotelėje įsėdus į 6 troleibusą, miesto centre esančią Vinco Kudirkos stotelę pasieksite 8 val. 26 min. Kelionė truks 24 min. Paklauskite savęs, kas rinksis keliauti vos ne dvigubai ilgiau? Niekas“, – komentuoja jis.
Norintieji keliauti laivais galės pirkti tik 90 minučių trukmės bilietus, su kuriais galima bus keliauti ir autobusais. Juos įsigyti galima bus mobiliojoje aplikacijoje „Judu“ arba savitarnoje. Įprasto 90 minučių elektroninio bilieto kaina sieks 3 eurus, o bilietą perkant laive – 4 eurus.
Pusantros valandos bilietus su nuolaida gyventojai galės įsigyti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir keliaudami autobusais – 50 proc. (kainuos 1,5 euro) taikoma moksleiviams ir studentams, 80 proc. (0,6 euro) nuolaida – vyresniems nei 80 metų gyventojams bei kitais įstatymų atvejais.
Numatoma galimybė įsigyti ir šeimos bilietą – elektroniniu formatu jo kaina siektų 7 eurus, o perkant laive – 9 eurus.
R. Kinas atkreipia dėmesį, kad nors 3 eurai už praplaukimą laivu kai kuriems žmonėms gali pasirodyti kaip visai viliojanti kaina, tačiau, jeigu žmogus laivu plaukiotų kiekvieną dieną, suma gali pasirodyti per didelė.
„Gal jie padarys lankstesnę (kainą – aut. past.) gal abonementinį mokestį. Čia jau reikėtų žmones apklausti. Jeigu ryte ir vakare po 3 eurus, gal ir daugoka žmonėms gali būti, bet čia jau kiekvienam turbūt individualiai“, – sako R. Kinas.
Apie tai savo „Facebook“ paskyroje rašo ir M. Martišius, kuris tvirtina, kad dėl brangios bilietų kainos, keleivių srauto paprasčiausiai nebus.
„Bilieto kaina taip pat – nesusipratimas. Planuojama, kad vienkartinis laivo bilietas vilniečiams ir miesto svečiams kainuos 3 eurus įsigyjant mobiliosiose programėlėse ar svetainėje, o perkant laive ir atsiskaitant bekontakčiu būdu – 4 eurus (be lengvatų). Laivo bilietams galios ir viešojo transporto bilietų lengvatinės sąlygos, kurios numatytos tam tikroms keleivių grupėms. Vadinasi kelionė bus ilgesnė ir brangesnė“, – sako politikas.
Reikia sutvarkyti infrastruktūrą
K. Valenta sako, kad tam, jog elektriniai vandens laivai būtų ne tik miesto pramoga, bet ir reali viešojo transporto dalis mieste, reikėtų pasirūpinti, kad gyvenamieji rajonai būtų sujungti su miesto centru ir strategiškai svarbiais miesto taškais – viešbučiais, prekybos centrais ar ofisų kompleksais.
„jeigu paimtume, kaip pavyzdį Oslą, kaip viešąjį transportą naudoja iš salų (...) Tai atvyksta keltas, iš kelto žmonės sulipa į traukinį, nes čia pat yra viskas suorganizuota ir tada jie vyksta į miesto centrą. Prie didžiųjų traukinių stotelių yra didžiulės automobilių parkavimo aikštelės, kur žmonės atvažiuoja su automobiliais iki tam tikros aikštelės, sėda į traukinį ir paskui juda į miesto centrą ir jau miesto centre juda, kaip jiems patogiau. Tai vėlgi, galutinėje vandens autobuso stotelėje galėtų būti paruošta infrastruktūra žmonių automobiliams, kuri yra toliau nuo miesto centro ir jiems būtų lengva prie jos privažiuoti – nereikėtų važiuoti per kamščius“, – aiškina K. Valenta.
Visgi K. Valenta pabrėžia, kad neigiamas visuomenės požiūris į šią naujovę sostinėje yra šiek tiek perdėtas, o vystyti Lietuvos upių potencialą yra būtina.
„Kada mes nustosime į naujoves žiūrėti, kaip velnias į kryžių, tada pradėsime judėti į priekį. O šiai dienai upės yra visiškai neišnaudojamos Lietuvoje ir tas potencialas yra milžiniškas ir čia mes labai stipriai atsiliekame“, – teigia „LITBOAT“ prezidentas.
Plečia viešojo transporto tinklą
Sostinės savivaldybė plečia visuomeninio transporto tinklą – kitąmet keleiviai mieste galės ne tik važiuoti autobusais, bet ir plaukti laivais Nerimi. Upėje iš viso ketinama įrengti 14 naujų prieplaukų.
Miesto taryba tai numatančius teisės aktus priėmė rugpjūčio gale. Planuojama, kad elektra varomas viešasis vandens transportas Nerimi vykdys reguliarius reisus. Skaičiuojama, kad vieno maršruto trukmė sudarys apie 45 min.
Į sostinės viešojo transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais – kitąmet pirmasis maršrutas numatomas nuo Žirmūnų paplūdimio per Šilo, Karaliaus Mindaugo, Baltąjį tiltus iki šalia Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės (susisiekimo jungtis Žirmūnai–Žvėrynas) su 6 prieplaukomis-stotelėmis.
Antruoju etapu jų tinklas šioje jungtyje bus plečiamas, įrengiant papildomai dar 6, trečiuoju etapu bus kuriama jungtis Žvėrynas–Vingio parkas, įrengiant papildomas 2 stoteles.
Tikimasi, kad baigus pirmą etapą per sezoną laivais bus pervežama virš 69 tūkst. keleivių, antrąjį – virš 83 tūkst., o įrengus visas jungtis – apie 95 tūkst. keleivių.
Visuomeninė laivyba turėtų būti pradėta vykdyti kitų metų vasarą, sezonas truktų nuo gegužės iki spalio mėnesio, priklausomai nuo orų. Persėsti iš laivo į autobusą bus galima Žaliojo tilto stotelėje, kur darbo dieną atliekama apie 36 tūkst. kelionių.
Anot savivaldybės, visuomeninė laivyba augins sostinės turizmo sektorių, gerins susisiekimą ir prisidės prie taršos mažinimo. Iki 2030 m. Vilnius yra įsipareigojęs 80 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Kaip prieš tarybos posėdį žurnalistams sakė meras Valdas Benkunskas, pokyčiai padės geriau išnaudoti Neries krantinės potencialą ir pastarųjų metų investicijas. Be to, mero teigimu, viešasis vandens transportas, kaip ir sausumos, bus subsidijuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, tam sostinė finansiškai yra pajėgi.
Keleivius plukdys „Vilniaus viešasis transportas“
Paslaugas teiks dalį miesto autobusų maršrutų aptarnaujanti bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). Sutartį savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ turės pasirašyti iki 2025 m. kovo 1 d., ji bus sudaryta 10 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar penkeriems. Laivybai reikalingą infrastruktūrą prižiūrės „Grinda“.
Kad galėtų efektyviai teikti paslaugas, VVT planuoja įsigyti 4 naujus laivus. Sostinės tarybos nutarimu, šių įsigijimų sandoriai bendrai negali viršyti 4 mln. eurų (be PVM).
Sutarčiai sudaryti reikės gauti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko sutikimą.
Keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis paslaugų planuojama bendra metinė rida siekia 90 tūkst. km. Ji gali būti didinama ne daugiau kaip 50 proc. arba mažinama ne daugiau nei 30 proc.
