Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO problemas ir santykius su Rusija.
Baltijos šalys su Lenkija tapo situacijos įkaitais – Turkija atsisako patvirtinti naujus jų gynybos nuo Rusijos planus, kol sąjungininkai neatsižvelgs į turkų poziciją dėl kurdų.
BNS pristato tris svarbiausias temas ir iššūkius, kurie Londone gali laukti prezidento G. Nausėdos:
Gynybos planai
Reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus, NATO atnaujino Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą. Turkai vieninteliai atsisako jį patvirtinti, kol nebus sutarta, kaip patvirtinti panašų planą Turkijai. Jame daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote. Gynybos planai gali būti patvirtinti ambasadorių lygiu, tačiau politiškai buvo sutarta sprendimo siekti iki viršūnių susitikimo – tokius lūkesčius išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dabar tikimasi, kad dėl kompromiso pavyks sutarti iki metų pabaigos. Lenkijos ir Baltijos šalių vadovai gynybos planų klausimą gali iškelti per Londono susitikimą.
Rusijos grėsmė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“, o aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu. Iki šiol NATO dokumentuose agresyvūs Rusijos veiksmai buvo apibūdinami grėsme euroatlantiniam saugumui. Prancūzai gali mėginti švelninti tokias nuostatas Londono deklaracijoje, tačiau Lietuva ir kitos Vidurio Europos šalys norės išlaikyti griežtą toną. Siekiant kompromiso, NATO lyderiai gali sutarti sukurti „išminčių grupę“ strateginėms diskusijoms apie NATO ateitį.
Gynybos finansavimas
Susitikimo išvakarėse NATO sutarė sumažinti amerikiečių ir padidinti kitų šalių indėlį į bendrą aljanso pustrečio milijardo dolerių biudžetą, jis naudojamas išlaikyti NATO būstinę, tarptautiniams darbuotojams ir NATO bendriems kariniams ištekliams. Sutarus dėl naujos formulės, Lietuvos metinis įnašas išaugs maždaug puse milijono eurų. Išvakarėse NATO taip pat paskelbė, kad Europos sąjungininkės didina išlaidas gynybai – sutartus 2 proc. BVP pasiekė devynios šalys, įskaitant Lietuvą. Šių šalių lyderius, įskaitant G. Nausėdą, JAV prezidentas Donalas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį ketina pakviesti atskirų pietų. G. Nausėdai tai būtų proga atkreipti dėmesį į JAV karių dislokavimo svarbą ir Lietuvos vykdomus karinius įsigijimus iš JAV. Kritikai sako, kad tokie grupės šalių susitikimai skaldo aljanso vienybę.
