Paklaustas, kaip vertinantis dabar taip aktyviai aptarinėjamą ilgaamžiškumą ir būdus jo siekti, biomedicinos mokslų daktaras laikėsi kiek rezervuotos nuomonės.
„Labai atsargiai pasakysiu, kad ilgaamžiškumo fenomenas šiandien vis tik yra labai surinkodarintas. Ir žongliruoti mokslo įrodymais ilgo gyvenimo arba ilgaamžiškumo kontekste, dar yra per anksti. Dar turime per mažai įrodymų, ar tos taikomos priemonės, kurios šiandien bandomos parduoti kaip „ilgaamžiškumo formulės“, išties užtikrina tai, ką jos žada“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ svarstė T. Vaičiūnas.
Siekia, kad biologinis amžius atsiliktų nuo chronologinio
Pasak jo, egzistuoja keli baziniai ilgaamžiškumo momentai – tipiniai algoritmai, atpažįstami ilgaamžiškumo paradigmoje.
„Jie gali būti „apipumpuruojami“ pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, bet baziniai dalykai yra vadinamos NAD terapijos, kai bandoma pakelti šios specifinės rūgšties koncentraciją mūsų organizme, kuri yra galimai tapatinama su senėjimo procesų iniciacija ląstelių lygmenyje.
Bandoma mažinti lėtinio sisteminio uždegimo paplitimą organizme įtraukiant papildų grupes, taip vadinamus senolitikus. Ir žanro klasika yra papildomi gyvensenos korekcijos veiksniai – pajudėjimas, miego kontrolė, protarpinis pabadavimas arba saikingas kalorijų apribojimas“, – vardijo mokslininkas.
Jo aiškinimu, pagrindinis siekinys yra tai, kad, testuojant iš kraujo rodiklių, žmogaus biologinis laikrodis imtų atsilikti kalendorinio, kurį matome pase.
Numirs nuo tų pačių ligų, bet jaunesnio biologinio amžiaus?
Pašnekovo svarstymu, tai yra fenomenas, kuriam dar trūksta pagrindimo. „Bandome sakyti, kad šie algoritmai padės. Bet galvoju, kad per daug drąsiai apie tai kalbame. Taip, žmogus ieško to auksinio gralio, kas išgelbės savijautą.
Bet elementarus pavyzdys – įsivaizduokime tipinę situaciją, sėdžiu ant sofutės po sunkios darbo dietos, vartoju mėgstamą alkoholį produktą, kvėpuoju flomasteriais, juokais taip vadinu elektronines cigaretes, nieko nejudu, pultelis rankose, žiūriu serialą, bet lašinuosi preparatus, geriu maisto papildus pagal algoritmą ir laukiu, kaip tos mano ląstelės atjaunės.
Labai atsargiai pasakysiu, kad ilgaamžiškumo fenomenas šiandien vis tik yra labai surinkodarintas. Ir žongliruoti mokslo įrodymais ilgo gyvenimo arba ilgaamžiškumo kontekste, dar yra per anksti.
Tai, gerbiamieji, būkime biedni, bet teisingi. Ką tada turėsime? Žmogus per se, veikiamas tokių pačių rizikos veiksnių kaip likusi didžioji dalis populiacijos, nesuvaldęs savo mitybinės grandinės, judėjimo įpročių, psichoemocinės higienos, nesilaikant miego režimo, jis gali kibirais vartoti tuos produktus, bet ką pasieksime?
Net jei teoriškai mūsų biologinis ląstelių amžius kažkiek pajaunės ir atsitrauks nuo kalendorinių, bet veikiami tų pačių rizikos veiksnių sėkmingai mirsime nuo lėtinės ligos, tiktai, atsiprašau, jaunesnio biologinio amžiaus. Tai kur ta pridėtinė vertė? Atsiranda savotiškas disonansas“, – dėstė T. Vaičiūnas.
Pasak jo, dar daugiau abejonių kelia ir nauji atradimai. „Tuos biologinio amžiaus tyrinėjimo arba nustatymo mechanizmus labai stipriai suvirpino Nobelio premijos laureatė ilgaamžiškumo srityje praėjusių metų pabaigoje, kuri su komanda įrodė, kad taikomi biologinio amžiaus nustatymo metodai yra netikslūs.
Paprastai sakant, kraujo tyrimo metu gaudoma viena iš chromosomų ir ji tiriama, nustatomas telomerų ilgis. Tai kas buvo įrodyta, kad mūsų kiekviena chromosoma natūraliai, kuri yra visiškai sveika, nėra sutrumpėjusi, turi skirtingą telomerų ilgį. Tai reiškia, kad kai kiekvieną kartą pagauname skirtingą chromosomą, turime skirtingą rezultatą“, – atkreipė dėmesį mokslininkas.
5 „mėlynosios zonos“, kur natūraliai daug sveikų ilgaamžių
Pasak jo, neretai sakoma, kad šiuo metu atrasta kažkas ypatingo, algoritmai, kurie gali prailginti biologinį amžių, o iki tol to neturėjome.
„Nieko panašaus, ir mokslas, ir istorija turi begales dešimtmečiais, šimtmečiais trunkančių realių pavyzdžių apie sveiką ilgaamžiškumą, tik tai mokslinėje literatūroje nebuvo pavadinta longevity kaip raktiniu žodžiu“, – pastebėjo T. Vaičiūnas.
Mokslininkas priminė, kad pasaulyje esama regionų, kur natūraliai taip susiklostė, kad gyvena daug sveikų ilgaamžių.
„Pradėkime nuo garsiųjų „mėlynųjų zonų“ fenomeno. Loma Linda Kalifornijoje, Ikarija Graikijoje, Nikoja Kosta Rikoje, Okinava Japonijoje, Sardinijoje Italijoje – tai yra unikalūs 5 regionai pasaulio žemyne, kur yra skaičiuojama didžiausia koncentracija sveikų, ne šiaip sau šimtamečių žmonių.
Dar daugiau – jų sveiki gyvenimo metai maždaug 2,5 karto yra ilgesni nei tipinio vakariečio sveiki gyvenimo metai, tai yra neturint jokių lėtinių sutrikimų. Taip pat jų vidutinis gyvenimo amžius yra bent 15–20 metų ilgesnis nei tipinių likusių visų vakariečių kultūros atstovų.
Ir tai beprotiškai laimingos šalys ir pakankamai neblogai ekonomiškai išsivysčiusios šalys, bet sociokultūriškai jie turėjo tuos gyvensenos ir kasdienybės elgsenos komponentus, kurie jiems leidžia nesusirgti ir kokybiškai gyventi“, – pasakojo pašnekovas.
Jo aiškinimu, šias zonas tyrinėję mokslininkai pamatė, kad 90 proc. jų sėkmės slypi gyvensenos komponentuose. O, kaip pabrėžė T. Vaičiūnas, yra tie patys gyvensenos medicinos pilioriai – miegas, mityba, streso valdymas, judėjimas, sveik socialiniai ryšiai ir psichoemocinė higiena.
Mirtingumą nuo lėtinių ligų sumažino 40 proc.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į šeštąja „mėlynąja zona“ laikomą šalį, kuri yra įdomi tuo, kad buvo dirbtinai sukurta.
„Tai yra Singapūras. Jis, pasimokęs iš tyrimų rezultatų su „mėlynosiomis zonomis“, valstybiniu lygiu per pastaruosius 11 metų ėmėsi kardinalių visuomenės sveikatos priemonių ir jos atnešė nuostabų rezultatą. Valdžia žmones gražiai privertė sveikai maitintis, kur kas daugiau judėti, buvo stipriai investuota į valstybines priemones“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Pasak jo, pavyzdžiui, žmonės buvo priversti daugiau judėti stipriai apmokestinus automobilius.
„Turėti jį Singapūre yra beprotiška prabanga, mokestinė dalis labai didelė, kuras labai brangus. Tačiau formuodami apribojimus jie sudarė sąlygas, kad žmonės nepatirtų didesnio diskomforto keliaudami iš taško A į tašką B – išplėtė dviračių takų zonas, jas pritaikė žmonių kelionei, viešasis transportas pritaikytas, kad iš bet kurio priemiesčio juo ir savo kojų pagalba galėtum nuvykti, kur reikia. Viskas pritaikyta judėjimui, kam žmogaus raumenys ir skeleto sistema ir sukurta.
Yra unikalūs 5 regionai pasaulio žemyne, kur yra skaičiuojama didžiausia koncentracija sveikų, ne šiaip sau šimtamečių žmonių.
Maisto produktų grandinėje papildomai buvo apmokestinti tie maisto produktai kurie mažiau palankūs sveikatai – įvairūs sotieji riebalai, paprastojo cukraus turintys produktai, jie yra vidutiniškai 36 proc. brangesni nei sveikesnė alternatyva. O ją kompensuoja valstybė“, – dalinosi mokslininkas.
Jo aiškinimu, jei, pavyzdžiui, importuoti bananai tipiniam vartotojui galėtų kainuoti 1,5 euro, valstybė dalį ima kompensuoti, sumoka prekybininkui, kad bananas atpigtų ir būtų įperkamas labiau nei šalia esantis pusgaminis.
„Be abejo, šalia vykdoma edukacija. Buvo peržiūrėtos darbo ir poilsio įvairūs teisiniai reglamentavimai ir normos, daugelis kitų veiksnių. Ir per 11 metų jiems pavyko pasiekti nuostabių rezultatų – mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų sumažinti beveik 40 proc.
Tai yra nuostabūs rezultatai. Ir nors valstybė labai daug investuoja, grąža, kad 40 proc. žmonių nepasinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra vienos brangiausių pasaulyje, ekonominė grąža tapo didesnė nei investicijos tuo 10 metų laikotarpiu“, – pabrėžė T. Vaičiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
