Lietuvos draudikų asociacijos atstovas Andrius Romanovskis pirmadienį sakė, jog patirta gamtos stichija – neeilinė, mat tęsėsi bene visą dieną, o draudikams paprastai tenka susidurti tik su trumpalaikėmis stichijomis.
„Draudikai savo pastarųjų metų istorijoje neprisimena tokios audros, kuri taip ilgai tęstųsi. Dažniausiai mes susiduriame su trumpalaikėmis, staigiomis audromis, škvalais, kurių pasekmės irgi būna didelės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Romanovskis.
A. Romanovskis tikina, jog pirmadienį draudimo įmonės susilaukė kur kas daugiau skambučių nei įprastai, dauguma skambučių buvo susiję su audros sukeltais padariniais.
„Įmonės sako, jog apie 80-90 proc. skambučių, kurių sulaukia draudikai, yra susiję su audra“, – teigė pašnekovas.
Visgi, šie skambučiai – tik patirtų nuostolių ledkalnio viršūnė, mat daugelis gyventojų nėra papildomai apsidraudę.
„Individualių namų yra maždaug pusė apdrausta. Jeigu kalbame apie daugiabučius, skaičius yra mažesnis, o kalbant apie automobilius – tik apie ketvirtadalis automobilių yra apdrausti. Sudėtingiausia yra tiems žmonėms, kurie neturi jokios apsaugos – jiems teks pasiremti arba savo santaupomis, arba jie liks nuskriausti, negalės atlyginti žalos“, – apgailestavo A. Romanovskis.
Vardija, kokią žalą draudikai fiksuoja dažniausiai
Lietuvos draudikų asociacijos atstovas taip pat įvardijo, kokia žala užfiksuojama dažniausiai.
„Kalbant apie patirtą žalą yra keli elementai – vėjo nuplėšti stogai, ūkiniai pastatai, batutai, tvoros, žaidimo aikštelės, esančios aplink privačius namus.
Antroji kategorija – žala susijusi su vandeniu. Vandens prasiskverbimas pro stogą, pro pamatus. Kalbu ne tik apie individualius namus – pastaraisiais metais matome, jog ir daugiabučiai yra užpilami. Daugiabučiai, daugiabučių garažai. Ne visur yra gerai padarytos lietaus nuvedimo sistemos.
Na ir trečia – viskas kas susiję su elektra. Ar tai būtų atvejai, kuomet trenkia žaibas ir sugenda įranga, ar elektros nutraukimas, dėl kurio padaroma žala. Kuomet kalbame apie automobilius, dažniausiai tai būna atvejai, kuomet medžiai užkrenta ant automobilių, automobiliai užliejami vandeniu“, – paaiškino ekspertas.
Nukentėjo ir gyvūnai
Žinių radijo laidos tiesioginiame eteryje prakalbo ir vienas ūkininkas. Ūkininkas pasakojo, jog jo artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie nukentėjo kiek kitaip, nei anksčiau vardijo A. Romanovskis.
„Uošvienė yra apsidraudusi namus nuo nelaimingų atsitikimų, gyvena kaimo vietovėje. Naktį buvo dingusi elektra, dabar dar jos nėra. Ji perino viščiukus, jiems refrižeratoriuje buvo likusios 8 dienos išsiristi. Dabar neaišku, draudimo bendrovė kompensuos ar ne“, – skundėsi klausytojas.
Visgi, šiuo atveju draudimas patirtų nuostolių nekompensuos, nes turto draudimo sutartys dažniausiai neapdraudžia gyvūnų, o gyvūnų draudimo paslaugomis gyventojai naudojasi retai.
„Viščiukai nėra turto draudimas – tai patenka po gyvūnų draudimo sąvoka, visiškai kita draudimo rūšis. Bet jeigu dėl dingusios elektros sugenda šaldytuvas, sudega interneto routeris (liet. maršrutizatorius, tv3.lt pastaba), tai patenka po draudimo kompensacija.
Pavyzdys apie viščiukus deja netinka – tai visiškai kita draudimo rūšis, tai ne automobilis, namas ir t.t“, – paaiškino A. Romanovskis.
Be to, draudimo įmones vienijančios organizacijos atstovas primena, jog gyventojai ir patys turi pasirūpinti turto apsauga, mat draudimo įmonės pačio turto apsaugoti negali – gali tik vėliau kompensuoti patirtus nuostolius.
„Draudimas mus apsaugo nuo finansinių nuostolių, tačiau pačios problemos neišsprendžia – gyvybės neatstato, tuo metu jūsų turto neapsaugo. Draudimas apsaugo Jūsų piniginę ir tai yra labai svarbus apsaugos aspektas. Apmaudu, bet esame vieni iš paskutiniųjų Europoje, kurie draudžiasi“, – pabrėžė pašnekovas.
Kiekviena situacija vertinama individualiai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt draudikai komentavo, jog žala bus atlyginama pagal konkrečioje sutartyje sumatytas sąlygas, draudimo sutartyje turi būti numatyta gamtos reiškinių rizika. Todėl pavyzdžiui, jeigu gyventojai savo automobilį apdraudžia civilinės atsakomybės draudimu, jiems žala dėl užkritusio medžios nebus atlyginama.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Manto Norkaus, kiekviena žala yra nagrinėjama individualiai ir draudimo išmokos klausimai sprendžiami vertinant konkrečią situaciją (draudimo apsaugos variantas, pasirinktų rizikų spektras ir pan.).
„Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, jei sumokėta sutarta draudimo įmoka ar jos dalis.
Pirma sąlyga nuostolių atlyginimui yra faktas, kad įvyko audra, kurios scenarijai apibrėžti draudimo taisyklėse kaip „gamtinės jėgos“. Antra – pats pastatas ar jo atskiri elementai turi būti prižiūrėti, kaip to reikalauja teisės aktai. Trečia – įvykis turi atitikti draudimo taisyklių apibrėžimą“, – vardijo draudimo specialistas.
Anot jo, audra yra vienas iš reiškinių, kuris patenka į gamtinių jėgų apibrėžimą, tad svarbu, kad draudimo sutartyje tai būtų įtraukta.
„Tačiau tai tik maža detalė, apie ką žmogus turi pagalvoti rinkdamasis konkrečią draudimo riziką. Todėl teisingiau būtų rinktis kiek įmanoma pilną paslaugų paketą, pavyzdžiui, įprastai gamtoje su audra būna ir žaibo iškrovos bei elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai, o pastarųjų rizikų padariniai neįeina į gamtinių jėgų apibrėžimą, todėl labai svarbu įsivertinti visą paslaugų spektrą.
Jeigu kyla klausimų, ar visi nuostoliai audros atveju bus atlyginti, priklauso jau nuo minėtos draudimo rizikų aprėpties bei nedraudžiamųjų įvykių sąrašo, pavyzdžiui, audros metu susidariusio skersvėjo atveju išdaužtas langas turint standartinį paketą, nebus draudžiamasis įvykis“, – įspėjo draudimo specialistas.
Žala viršija milijoną eurų, daugiausiai nukentėjo didmiesčiai
Sekmadienį Lietuvoje prasidėjusios audros padaryti nuostoliai kol kas siekia 1,15 mln. eurų, tačiau šis skaičius gali augti, sako bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
„Per pirmadienį sulaukėme apie beveik 2 000 pranešimų apie patirtas žalas. Kadangi dalis šalies regionų audros metu liko be elektros, tikėtina, kad nemažai žalų bus registruojamos vėliau. Tad prognozuojame, kad suma žaloms išmokėti dar tikrai augs“, – pranešime cituojamas M. Norkus.
Bendrovės duomenimis, daugiausia žalos patyrė šalies didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys. Daugiausia registruota žalos atvejų gyventojų turtui. Pranešimų apie verslo turto subjektus yra santykinai nedaug – tik 19.
Tuo metu daugiausia pranešimų gauta apie sugadintus lauke paliktus daiktus, nemažai ir tokių atvejų, kuomet virstantys medžiai apgadino automobilius ar šiuos užliejo liūtis.
Pasak draudikų, per šią audrą patirta daugiau smulkesnių žalų. Vidutinė žala siekia 600 eurų, kuomet pernai metų rugpjūčio audros žalos viršijo 1 tūkst. eurų. Taip pat registruoti 5 atvejai, kurių žala siekia per 10 tūkst. eurų.
