Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.
Mažiau susitikimų šioje kadencijoje skelbta rudens sesijoje (525), pavasarį jų skelbta per 650. Susitikimus viešino apie pusė visų parlamentarų.
Aktyviausiai susitikimus skelbė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (59), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (39) Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas (32). Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Vyšniauskas ir Dalia Asanavičiūtė bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė paskelbė po 21 susitikimą. Susitikimus skelbė visi 11 Laisvės frakcijos narių, 8 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų, 9 iš 15 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, po maždaug pusę socialdemokratų ir konservatorių, daugiau nei trečdalis „valstiečių-žaliųjų“, du iš 10 Darbo partijos frakcijos atstovų bei nė vienas iš Lietuvos regionų frakcijos narių.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumas šiomis dienomis yra itin svarbus, kadangi mažina terpę neteisėtam trečiųjų šalių poveikiui bei kuria pasitikėjimą valdžios institucijomis.
„Labai norėčiau, kad visuomenė galėtų dar lengviau sužinoti, su kuo bendravo ir tarėsi politikai, priimdami mums visiems svarbius sprendimus. Svarbu, kad Seimo kanceliarija tęstų dar praeitą kadenciją pradėtus darbus ir palengvintų Seimo nariams darbotvarkių pildymą, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija teiktų dar daugiau duomenų apie lobistinę veiklą atviru formatu, pavyzdžiui, palikdama viešose deklaracijose minimus vardus ir pavardes”, – teigė S. Muravjovas.
Analizuojant Seimo narių darbotvarkes buvo skaičiuojami politikų 2021 metų rugsėjo 10-osios – 2022 metų vasario 16-osios oficialiuose darbo kalendoriuose paskelbti susitikimai. Analizę galima rasti adresu manoseimas.lt.
