Dar prieš pat rytinį Seimo posėdį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad gynybos biudžeto svarstymas yra vienas iš svarbiausių pavasario sesijos pradžios klausimų.
„Mes matome saugumo situaciją regione ir tai būtų labai adekvatus, greitas sprendimas, didinant dėmesį ir skiriant daugiau lėšų saugumui ir gynybai“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nurodė, kad Vyriausybės pateiktas biudžeto tikslinimo projektas yra reikalingas. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
M. Majauskas taip pat pažymėjo, kad finansavimo gynybai didinimas turi atitikti tam tikrus kriterijus.
„Finansavimas turi būti tvarus, turi būti skaidrus ir atitikti realų poreikį“, – sakė jis.
„Finansų komitetas pritarė Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimui taip, kad būtų suteiktos papildomos parlamentinės kontrolės funkcijos parlamento komitetams kontroliuoti KAM išlaidas.
Pagal poreikį mes jau turime pasiekę mūsų įsipareigojimą mūsų partneriams NATO, kad finansavimas gynybai būtų ne mažiau 2 proc. punktų nuo BVP. Viskas, kad virš 2 proc., turi būti aiškiai pagrįsta realiu poreikiu“, – sakė jis.
Darbo frakcijos narys Artūras Skardžius Seimo posėdžio metu šalies gynybos finansavimo didinimo klausimą vadino „istoriniu įvykiu“.
„Tai išties didelės lėšos skiriamos šiam tikslui ir reikia ateityje numatyti tvarius šio gynybai finansavimui skirtus šaltinius. Kiekvienas išleistas euras netikslingai, neefektyviai, tai nenupirktas „Stinger“, nenupirktas „Javelin“ ar paprasčiausias šovinys Lietuvos gynėjui.
<…> Aktyviai remdas šį finansavimo procentą <…> kviečiu sukurti kontrolės mechanizmą, kad tai netaptų pasipelnimo šaltiniu “, – pažymėjo jis.
Seime svarstoma pataisa bus keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Kaip ir tvirtinant metinį biudžetą, Seime rengiami du biudžeto pataisų svarstymai, tačiau nebūtina laikytis Seimo statute numatytų biudžeto priėmimo procedūros terminų.
Vyriausybės prašymu biudžeto pataisa dėl didesnio gynybos finansavimo svarstyta skubos tvarka, po pateikimo praėjusią savaitę jai parlamentarai pritarė bendru sutarimu.
Antrasis biudžeto priėmimo posėdis ir jos priėmimas bus svarstomas ketvirtadienį.
Beribis žiaurumas: nufilmavo, kaip Rusijos tankas šalia Kijevo smogė į civilių automobilį:
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM teigimu, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
