Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.
„Kompromisų kompromisas“
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
„Ilgai diskutuojame, ar mūsų visuomenė yra pajėgi priimti įvairius pasirinkimus turinčius žmones, ir labai svarbu pastebėti kiekvieną žmogų Lietuvoje, atliepti realybę, todėl po mūsų diskusijų, įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, šis įstatymas ir gimė“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pripažino, kad šis projektas skiriasi nuo partijos įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti partnerystės institutas, bet tai yra kompromisinis variantas, kad jam pakaktų balsų Seime judėti į priekį.
„Esame priėmę brutalios Seimo matematikos suponuojamą išvadą dėl to, koks įstatymas turi būti pateiktas, kad jis praeitų visas stadijas Seime“, – sakė V. Mitalas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad projektas yra „kompromisų kompromisas“, bet tai būtų didelis žingsnis į priekį ir užtikrintų ne tik homoseksualių, bet visų nesusituokusių porų teisinę apsaugą.
„Mes kiekvienas turbūt pažįstam žmonių, kurie gyvena nesusituokę, ir jiems netaikomi šeimos apsaugos modeliai“, – sakė E. Gentvilas.
Pristatydama projektą konservatorių frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė pažymėjo, kad jame „nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“.
Laisvės partijos atstovas V. Mitalas per spaudos konferenciją patvirtino, kad buvo svarstoma galimybė teikti du įstatymų projektų variantus, liberalesnį ir kompromisinį, tačiau apsistota ties pastaruoju.
„Kadangi tikslas pradėti projekto svarstymą Seime yra svarbesnis už bet kokius niuansus, atsisakėme tos versijos ir teikiame vieną, Civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – sakė V. Mitalas.
Ankstesnio liberaliojo projekto vienas iniciatorių, Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas tomas Vytautas Raskevičius įstatymo projektą vadino „radikaliu kompromisu“ ir teigė jo dėl to nebūsiantis tarp jo teikėjų, bet balsuosiantis „už“.
„Kolegos šiandien Seime pristatė kompromisų kupiną Civilinės sąjungos įstatymo projektą, aš neketinu būtų vienu iš šio įstatymo teikėjų, tad jo nepasirašysiu, ir to mano parašo nebus todėl, kad aš visą laiką siekiau daugiau teisių porose gyvenantiems asmenims, o ne daugiau kompromisų“, – BNS sakė parlamentaras.
„Man atrodo, kad dabar teikiamas pasiūlymas yra radikalus kompromisas po ilgų derybų, atsižvelgiant pirmiausia į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą“, – pridūrė Seimo narys.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „šiandien toks sprendimas yra geriau negu jokio sprendimo“.
„Aš projektą palaikysiu, už jį balsuosiu, ir norėčiau pakviesti savo bendruomenės narius ir visus palaikančius susitelkti apie šį pasiūlymą, kad galėtume pradėti šio klausimo svarstymą parlamente“, – teigė politikas.
Registruotų pas notarą
Pagal parengtą projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.
Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
Pastaruoju metu lyčiai neutralių santykių įteisinimo oponentai sako, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Partnerystės projektus inicijuojantys politikai laikosi pozicijos, kad visoms poroms turi būti sudaryta galimybė įteisinti santykius, taip pat pabrėžia, kad partnerystė reikalinga ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusiems kartu gyvenantiems asmenims.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
