„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“, – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis.
Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.
„Ar šiandien Lietuva gali tikėtis bent panašios vienybės? Ar turime idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones? Ar turime idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti?“ – retoriškai klausė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, kitas 1990-ųjų žodis yra pasitikėjimas.
„Rinkdama Aukščiausiąją Tarybą tauta išreiškė pasitikėjimą žmonėmis, kuriems širdyse atnešė troškimą – nepriklausomos valstybės atkūrimą. Ir tas pasitikėjimas nebuvo išduotas“, – sakė jis.
Savo kalboje trečiadienį G. Nausėda prezidentu pavadino pirmąjį faktinį atkurtos Lietuvos vadovą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis. Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, Prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.
Antradienį eidama 91-uosius metus mirė V. Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Anksčiau būta iniciatyvų suteikti V. Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas, bet jos visos žlugo.
V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais priimant Kovo 11-osios aktą. Juo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį pripažinimą.
